Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 18d. 12:07

Gydytoja paaiškino, kada sergant COVID-19 jau reikia antibiotikų

Vartoja vaistus
123RF.com nuotr. / Vartoja vaistus
Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, Kauno klinikų feisbuko paskyroje gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė papasakojo apie tai, kokios ligos gydomos antibiotikais, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant, o taip pat – ar COVID-19 ligą galima gydyti šiais medikamentais.

Kokios ligos gydomos antibiotikais?

– Antibiotikais gydomos bakterijų sukeltos infekcinės ligos. Antibiotikai specifiškai jungiasi prie bakterijos ir slopina bakterijų dauginimąsi arba jas nužudo.

Kokius šalutinius poveikius gali sukelti antibiotikai?

– Iš tiesų, labai įvairius. Šalutinis poveikis gali pasireikšti labai greitai, jau po pirmos vaisto dozės (pavyzdžiui, ūmi alerginė reakcija į antibiotiką, kuri kartais gali būti net labai grėsminga, tarkime, angioneurozinė edema), taip pat gali pasireikšti ir uždelstos alerginės reakcijos.

Kartais nepageidaujamos reakcijos priklauso ir nuo dozės, ypač vartojant siauro terapinio indekso antibiotikus. Perdozuoti ypatingai pavojinga pacientams, turintiems sutrikusią inkstų ar kepenų funkciją.

Riziką kelia ir per maža vaisto dozė, nes tokiu atveju infekcija tinkamai negydoma, t.y. kraujyje susidaro per maža vaisto koncentracija.

Taip pat yra nepageidaujamų reakcijų, būdingų konkrečioms antibiotikų grupėms, pavyzdžiui, tam tikra jų grupė gali ardyti kolageninį audinį, dėl ko vėliau plyšta sausgyslės ir pan.

Vartojant antibiotikus ilgesnį laiką, pasireiškia antrinių bakterijų kolonizacijos reakcijos, pavyzdžiui, tam tikrų bakterijų sukelti kolitai. Na, ir viena svarbiausių bei turbūt rimčiausių nepageidaujamų ilgalaikio antibiotikų vartojimo reakcijų – bakterijų atsparumo antibiotikams vystymasis.

Ar COVID-19 liga gali būti gydoma antibiotikais?

– COVID-19 liga yra virusinės kilmės liga. Antibiotikai virusų neveikia, tačiau būna atvejų, kai pacientai, sergantys šia liga, turi stiprų kvėpavimo nepakankamumą, kartais yra ir tam tikrų imunosupresinių būklių, dėl kurių prisideda antrinės infekcijos, kurios dažnai būna bakterinės kilmės. Tuomet antibiotikai turėtų būti skiriami, tačiau tik laboratoriniais tyrimais patvirtinus bakterinę infekciją.

Kokios dažniausiai daromos klaidos vartojant antibiotikus?

– Viena pagrindinių klaidų – kai antibiotikai skiriami esant virusinei infekcijai. Taip pat gali būti paskirta netinkama vaisto dozė – per maža arba per didelė. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad ambulatoriniams pacientams, kai skiriami antibiotikai, dažnai rekomenduojama kartu vartoti probiotikus, arba gerąsias bakterijas. Tai nėra vaistai, tai labiau maistas nei vaistas, jos išeina iš žarnyno tranzitu, nepasilieka žarnyne. Be to, dėl išsitęsusio antibiotikų poveikio gerosios bakterijos yra jų paveikiamos ir norimo efekto mes negauname.

COVID-19 liga yra virusinės kilmės liga. Antibiotikai virusų neveikia.

Kas gali atsitikti, jeigu antibiotikai bus vartojami be reikalo ir kodėl tai pavojinga?

– Kaip ir skiriant kiekvieną vaistą, mes vertiname naudos ir rizikos santykį. Kai nėra bakterinės infekcijos, kurią reikėtų gydyti, mes negauname naudos, tik tam tikrą vaisto sukeliamą žalą. Didžiausia galima žala, kaip jau minėjau, yra besivystantis bakterijos atsparumas vaistui. Antibiotikus didelėmis dozėmis vartojant ilgai, pakinta tam tikros bakterijų savybės ir per tam tikrus bakterijų apsauginius mechanizmus išsivysto atsparumas antibiotikui. Taip bakterija apsigina nuo to vaisto, kuris ją žudo.

Kaip teisingai vartoti antibiotikus?

– Pirmiausiai reikėtų vadovautis vaisto informaciniu lapeliu, dar geriau pasižiūrėti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklapyje esančias vaistų charakteristikų santraukas. Šie duomenys ateina iš klinikinių tyrimų.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien antibiotikų kūrimas ir jų patekimas į rinką yra gana ribotas. Kartais būna, kad dar bekuriant vaistą jau būna išsivystęs bakterijų, prieš kurias jis kuriamas, atsparumas šiam vaistui. Todėl prieinamų antibiotikų rūšys ir kiekiai yra riboti, nes išsivysčius bakterijų atsparumui jiems ateityje gali nebebūti, kuo gydyti šias bakterijas.

Kaip po ilgo antibiotikų vartojimo reikėtų atstatyti savo organizmą?

– Imunitetas nėra linkęs nusilpti dėl vieną kartą pasitaikančios bakterinės infekcijos. Imunitetą stiprina sveikas gyvenimo būdas, savo organizmo funkcijų stebėjimas, sveika mityba.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

47:36
01:21:02

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką