„Kai supranti, kad gali stovėti ant galvos, sėdėti lotoso poza ar stovėti ant rankų, supranti ir kitką – kad gali kažką padaryti ne tik ant jogos kilimėlio, tačiau ir gyvenime. Kad gali pasiekti kažko daugiau, įgyvendinti svajones, imtis naujų projektų“, – sakė jogos mokytoja S.Vėžienė.
– Dabar jogos mokote jonaviečius, o kaip joga atėjo į jūsų pačios gyvenimą?
– Maždaug prieš devynerius metus. Tada dirbau Tailande, lydėjau turistų ir Lietuvos grupes.
Pirmoji pažintis su joga buvo netikėta. Netoli vienos mašinų plovyklos aš aptikau mažą, bet labai jaukią jogos studiją ir susipažinau su pirmąja savo mokytoja Khun Nok. Ji mažai kalbėjo angliškai, o tai man padėjo labai greitai „prasilaužti“ tajų kalboje. Vėliau ėjau į skirtingas jogos mokyklas. Kiek vėliau pakeičiau darbą, buvau pakviesta į Balio salą Indonezijoje. Joga ir toliau liko mano pomėgiu – taip atsipalaiduodavau po darbo dienos. Tačiau darbo tempai buvo dideli, ir dėmesys jogai natūraliai mažėjo.
Galiausiai po ilgų kelionių sugrįžau į Lietuvą su Hatha ir Terapinės jogos tarptautiniais mokytojo diplomais.
Kai grįžau į Lietuvą, kelioms draugėms pravedžiau jogos pamokas. Joms patiko, o aš supratau, kad man trūksta žinių. Todėl pusmečiui mokytis jogos, atrasti vidinę ramybę išvažiavau į Indiją.
Indijos patyrimas buvo nuostabus. Trumpai tariant – galiausiai po ilgų kelionių sugrįžau į Lietuvą su Hatha ir Terapinės jogos tarptautiniais mokytojo diplomais.
Tai yra pomėgis, iš jogos – nepragyvensi. Lietuvoje žmonės dar bijo žodžio „joga“. Tačiau tai, ką mes darome salėje, jogos studijose – tik jogos pratimai, vadinamosios asanos. Jei gilintis toliau – yra jogos filosofija. Tačiau mes į tai nesigiliname, jei žmogus nori domėtis toliau – jis klausia ir ieško pats.
Asanos yra jogos pratimai, gerinantys kūno pojūtį, tai – pratimai raumenims, taip pat dėmesio sutelkimas, koordinacija.
– Ar jogą galima vadinti mankšta?
-Manau, kad galima, nes, tarkim, kineziterapijoje naudojami pratimai – jogos asanų atkartojimas. Pati joga yra kilusi prieš 5 tūkst. metų. Ir pilatesas, kalanetika naudoja jogos pozas savo pratimuose.
– Po jogos treniruočių moterys išeina pavargusios?
– Pavargusios būna tuomet, kai nesuvaldo savo kvėpavimo. Asana yra patogi pozicija, tai – lengvas tempimas, lengvas skausmas, bet dažnai moterys daro „per negaliu“. Savo kūną reikia priimti toks, koks jis yra šiandieną. Jei negali šiandien pasiekti grindų – galėsi po savaitės.
Kūnas lavėja, lankstosi ir pasaulėžiūra lavėja, pradedi kitaip žvelgti į pasaulį.
Tai – ir savęs priėmimo filosofija, kuri pereina ir į gyvenimą. Tu turi priimti save. Šiandien esu susinervinęs, blogos nuotaikos? Bet tai nieko blogo, tik nereikia to perduodi aplinkai.
Treniruočių metu mes užsiimame asanom.
Kūnas lavėja, lankstosi ir pasaulėžiūra lavėja, pradedi kitaip žvelgti į pasaulį.
– Ar sunku atsistoti ant galvos?
– Mus vaikystėje labai gąsdindavo, kai karstydavomės žemyn galva – sakydavo, kad subėgs kraujas į galvą. Bet net kūdikis mamos įsčiose būna apsivertęs. Ant galvos stovėti – nieko baisaus. Dauguma mano mokinių jau savarankiškai stovi ant galvos. Ir jie džiaugiasi – kūnas tai gali padaryti! Tada ir ateina supratimas – galbūt pasiekti galima ir daugiau ne tik ant jogos kilimėlio? Gal kažką pakeisti galima ir gyvenime?
Tada ir ateina supratimas – galbūt pasiekti galima ir daugiau ne tik ant jogos kilimėlio?
Norint atsistoti ant galvos reikia tik fizinio pasiruošimo. Su nauja mokinių grupę dabar ir ruošiamės stovėjimui ant galvos.
Stiprinami pečiai, pilvas, nugaros raumenis – tai, kas laiko kūną, iškeltą aukštyn.
– Kiek treniruočių tam reikia?
– Labai individualiai. Tai priklauso ir nuo žmogaus fizinės parengties. Jei žmogus niekada nesportavo, jo kūnas yra suglebęs, vienintelis sportas tik televizijos pultelio junginėjimas, gali būti, jog reikės pusės metų. Bet jei žmogus sportiškas, jo aktyvus gyvenimo būdas, tokiam žmogui reikia mažiau pamokų.
– Kokios dar yra sudėtingesnės jogos asanos?
– Stovėjimas ant rankų. Tai – didelis iššūkis, o rankos turi būti labai stiprios rankos, labai stiprūs pečiai. Sunki ir lotoso poza. Nors jogoje tai – patogiausia sėdėjimo poza, tačiau XXI amžiaus vakariečiui, įpratusiam įsitaisyti ant patogios sofos, tai – iššūkis.
O stuburo lankstumas yra jaunystės eliksyras.
Mūsų kojos labai sukaustytos nuo nepatogių batų, nuo aukštakulnių batelių. Taip pat nors gyvename patogiai, kūnas sustabarėja.
Juk mūsų seneliai ravėdavo daržus, atsitūpę skusdavo bulves – jie buvo daug lankstesni, nei XXI amžiaus žmogus, gyvenantis mieste.
O stuburo lankstumas yra jaunystės eliksyras. Nes vos tik stuburas sulinksta, taip pat yra spaudžiami mūsų vidaus organai. Yra daug jogos asanų, kurios padeda „atidaryti“ pečius, „atidaryti“ krūtinės ląstą.
Asanos mažina įtampą, mankština ir stiprina raumenis, masažuoja vidaus organus, reguliuoja jų veiklą. Gerėja kvėpavimas, širdies darbas, medžiagų apykaita, nervų ir šalinimo sistemų veikla. Mažėja nuovargis ir įtampa. Protas tampa aiškesnis.
– Joga – moterų užsiėmimas?
– Ne. Anksčiau dirbau Vilniuje, tad ateidavo ir daug vyrų, žinomų „televizijos veidų“, profesionalių sportininkų. Joga padeda norint pratempti kūno raumenis. Tiesa, Jonavoje vyrai į jogą kol kas žvelgia atsargiai. Be to, dažnas vyras galvoja, kad joga jiems yra per lengvas užsiėmimas. Bet taip tikrai nėra.
– Ar, norint lankyti jogos treniruotes, svarbus žmogaus kūno svoris? Kitaip tariant, noriu paklausti ar jogos užsiėmimus gali lankyti apkūnios moterys?
– Apkūnios moterys yra net lankstesnės, nei lieknos merginos. Joga neturi amžiaus cenzo, nesvarbu ir žmogaus kūno svoris. Ji tinka visiems.
