Ligos neišduoda specifiniai požymiai
Dėl genetinės medžiagos pokyčių, įvykstančių tarp 9-os ir 22-os chromosomos atsirandanti lėtinė mieloleukemija, dažniausiai pasireiškia nuovargiu, naktiniu prakaitavimu, karščiavimu, tačiau kartais gali nesukelti visiškai jokių simptomų.
Pasak VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro specialistės, liga dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą: „Tokie nespecifiniai ligos simptomai kaip silpnumas, pykinimas atsiranda jau praėjus kuriam laikui nuo ligos pradžios. Dauguma pacientų skundžiasi pablogėjusia bendra sveikata, silpnumu, fizinio krūvio netoleravimu, energijos stoka, taip pat vargina su kepenų ir blužnies padidėjimu susiję simptomai.“
Gydytojos hematologės nuomone, bent kartą per metus atlikti kraujo tyrimą būtina kiekvienam žmogui, o atsiradus nepaaiškinamam silpnumui ar kitiems minėtiems simptomams, vertėtų jį atlikti ir papildomai: „Jei persirgus gripu vieną ar dvi savaites išlieka bendras silpnumas, nereikėtų išsigąsti, tačiau jei esate sveikas, pailsėjęs ir vargina nerimą kelianti savijauta – nepakenks apsilankyti pas šeimos gydytoją.“
Kompensuoti pradėjo prieš 4 metus
Onkohematologinių pacientų bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė patvirtina, kad taikant inovatyvius gydymo būdus, kurie visiems lėtine mieloleukemija sergantiesiems buvo pradėti kompensuoti prieš ketverius metus, pacientų išgyvenamumas Lietuvoje per pastaruosius keletą metų smarkiai padidėjo.
„Praėjus ketveriems metams nuo tada, kai vaistas tapo prieinamas visiems lėtine mieloleukemija sergantiems pacientams, galime drąsiai teigti, jog išlaidos vaisto kompensavimui buvo tikra investicija į žmonių sveikatą. Viena iš kraujo vėžio formų sergantieji gyvena visavertį gyvenimą, dirba, augina vaikus, kadangi dėl inovatyvių vaistų jų ligą galima kontroliuoti.
Ir toliau stengsimės, kad onkologinius pacientus pasiektų kuo daugiau inovatyvių vaistų, nes būtent inovacijos gelbsti gyvybes. Turime keisti požiūrį į naujos kartos efektyvius ir brangius vaistus, jiems turi būti teikiama pirmenybė, neatsiejama nuo medicinos kasdienybės. Inovatyvūs ir efektyvūs vaistai – ne išlaidos, o investicija į žmonių sveikatą“, – įsitikinusi I.Drėgvienė.
