Kaunietė Rasa L. parašė laišką LRT.lt redakcijai, klausdama, kaip pagerinti kraują, kuris nusilpo pradėjus nebevalgyti mėsos.
„Praėjus trims mėnesiams nuo to laiko, kai pradėjau nevalgyti mėsos, bendras tyrimas parodė, kad suprastėjo mano kraujas. Turiu pripažinti, kad ėmiau nevalgyti mėsos per daug neįsigilinus į tai, kuo galiu ją pakeisti. Galbūt Jūsų žurnalistai galėtų parašyti straipsniuką apie tai, ką tokiu atveju reikia valgyti, kad kraujas pasitaisytų? Kaip dažnai turėčiau tikrintis kraują? Ir apskritai – ką reikia žinoti pradedančiam vegetarui, kad jo organizmui staiga nepritrūktų būtinų elementų?“ – klausia LRT.lt skaitytoja Rasa.
Gydytoja dietologė doc. dr. E. Gavelienė aiškina, kad mėsa žmogui yra visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, D vitamino ir kai kurių mikroelementų šaltinis. Anot jos, paprasčiausias būdas gauti trūkstamų maisto medžiagų būtų valgyti kitus gyvūninės kilmės produktus, pavyzdžiui, žuvį, kiaušinius, pieno produktus. Jeigu atsisakoma pieno produktų, gydytoja pataria neužmiršti, kad yra pieno pakaitalų – sojos, ryžių ar migdolų pienas. Jei nevartojamas sviestas, reiktų neužmiršti augalinių riebalų.
Į mitybos racioną turėtų būti įtraukiami sojos produktai: sojos pienas, tofu varškė, tam tikras riešutų kiekis
„Jei žmogus maitinasi veganiškai – visai atsisako gyvūninio maisto, ir šioje situacijoje yra galimybė visavertiškai susidėlioti savo racioną. Reikia tik pasiskaityti apie maisto produktų sudėtį. Į mitybos racioną turėtų būti įtraukiami sojos produktai: sojos pienas, tofu varškė, tam tikras riešutų kiekis“, – pataria E. Gavelienė.
Ji aiškina, kad didžiausia bėda gali kilti dėl vitamino B12, kadangi augalinis maistas šio vitamino neturi. Gydytoja dietologė rekomenduoja rinktis šituo vitaminu praturtintas kruopas arba papildų pavidalu jį įtraukti į savo mitybos racioną.
Dažnai nevalgant mėsos gali organizme pritrūkti geležies, tačiau jei žmogus yra tik iš dalies vegetaras, jis šios medžiagos gali gauti su kiaušiniais ir žuvimi. Geležį įsisavinti padeda vitaminas C, kurio gausu vaisiuose ir daržovėse.
„Žaloti organizmą gali ir visavertis racionas, ir vegetarinė mityba. Esmė ta, kad bet kuriuo būdu besimaitinantis žmogus turi gauti visų būtinųjų maistinių medžiagų. Tai reiškia, kad jis turi domėtis tuo, ką valgo ir kokias medžiagas gauna su maisto produktais“, – apibendrina gydytoja dietologė.
Ji priduria, kad profilaktiškai pasitikrinti kraują reikėtų kartą per metus, tačiau jeigu nustatomas koks nors sutrikimas, tada kraujo tyrimai rekomenduojami dažniau.
