Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 10d. 12:01

Ką reikia žinoti apie vaiko kraujo tyrimą?

Gydytoja ima kraują
123RF.com nuotr. / Gydytoja ima kraujo tyrimą

Bendras kraujo tyrimas – viena paprasčiausių ir įprasčiausių medicininių procedūrų. Tiesa, ir suaugusiesiems, ir vaikams ji neretai kelia stresą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vaikų hematologės Justinos Klimaitės teigimu, nesvarbu, ar bus imamas kapiliarinis (iš piršto), ar veninis (iš venos) kraujas, šiai procedūrai tėvai vaiką turi tinkamai paruošti.

Specialistė taip pat paaiškino, kaip perskaityti bendrą kraujo tyrimą ir į kokius rodiklius būtina atkreipti dėmesį.

„Kraujo tyrimai mums padeda įžvelgti susirgimus, nustatyti diagnozę ir paskirti reikalingą gydymą. Tačiau mes negydome kraujo tyrimų. Gydome vaiką, atsižvelgdami į visas jo sveikatos aplinkybes“, – sakė gydytoja, pranešimą apie tai skaičiusi šeštadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame multidisciplininiame seminare „Šimtmečio vaikai“.

Neretai šeimos gydytojai reikalauja, kad kraujo tyrimai būtų atliekami vaikui, kuris prieš tai kurį laiką nieko nevalgė ir negėrė. Tai nėra teisinga.

Kaip vaiką paruošti kraujo tyrimams?

„Pirma, ką girdžiu už kabineto durų, tėvai labai gąsdina vaikus. Tačiau mes, gydytojai, nesame baubai. Mes norime padėti jūsų vaikui. Antra, nemeluokite. Reikia kalbėti su vaiku, pasakoti, kas jo laukia, nepaisant to, kiek jam metų“, – patarė J.Klimaitė.

Anot hematologės, svarbu atsiminti, kad vaikas – tai ne mažas suaugusysis, tad ir elgtis su juo reikia atitinkamai.

„Neretai šeimos gydytojai (gal dėl patirties stokos, gal dėl didelio darbo krūvio) reikalauja, kad kraujo tyrimai būtų atliekami vaikui, kuris prieš tai kurį laiką nieko nevalgė ir negėrė. Tai nėra teisinga“, – aiškino specialistė.

Pasak jos, vaikai yra judrūs, nemažai prakaituoja, be to, net fiziškai vienu metu negali išgerti daug skysčių. Maža to, vaiko, kuriam trūksta skysčių, kraujas yra tirštesnis, tad ir tyrimams reikalingą jo kiekį paimti sunkiau.

„Jei atliekamas bendras kraujo tyrimas, maistas ir skysčiai – aišku, vanduo, ne gėrimai su cukrumi, neiškreipia galutinių rezultatų. Tiesa, jei tikrinama, ar vaikas neserga cukriniu diabetu, valgyti prieš tyrimus nereikėtų, tačiau vandens atsisakyti nebūtina“, – kalbėjo J.Klimaitė.

Vaiką prašo palikti vieną

Ji pripažino, kad kartais medicinos įstaigos nusistato savo taisykles tad, pavyzdžiui, nenori, ir kad atliekant tam tikras procedūras šalia vaiko būtų jo mama ar tėtis. Nors tam vaikų ligų gydytojai labai prieštarauja, svarbu suprasti, kad situacijų būna įvairių.

123RF.com nuotr./Mergaitė, serganti cukriniu diabetu
123RF.com nuotr./Mergaitė, serganti cukriniu diabetu

„Esu stebėjusi atvejus, kai tėvai niekaip nesusitaikė su vaiko verkimu. Būna situacijų, kai durti vaikui tenka ne vieną ir ne du kartus, tarp tėvų ir medicininio personalo kyla konfrontacija. Vaikas, matydamas tėvus kaip užtarėjus, labai priešinasi, tad tenka prašyti jų palaukti už durų. Tokiu atveju svarbu prisiminti, kad niekas nenori nuskriausti jūsų vaiko“, – priminė gydytoja.

Anot J.Klimaitės, dažniausiai vaikams nuskausminti vietos, iš kurios bus imamas kraujas, nereikia, tačiau tėvai turi teisę prašyti papildomų priemonių, tepalų su anestetikais galima įsigyti ir vaistinėse.

Svarbu žinoti, kam reikalingas tyrimas

„Kai į mane kreipiasi tėvai, visuomet klausiu, kokiu tikslu jų vaikui kraujo tyrimas buvo paskirtas. Ar tai – profilaktinė procedūra, ar šeimos gydytojas primygtinai liepė, nes pastebėjo ką nors blogo, ar, pavyzdžiui, vaikas karščiuoja. Neretai nutinka ir taip, kad vaikui atlikti kraujo tyrimą paragina, tarkime, seneliai, kuriems atrodo, kad anūkas išbalęs, mažai valgo. Žinoma, kai kraujo tyrimai nėra labai geri, tėvai sunerimsta“, – pripažino ji.

J.Klimaitė aiškino, kad, jei vaikas karščiuoja, poliklinikoje kraujas jam bus imamas iš piršto. Šis būdas greitas ir mažiau skausmingas, parodo, apie kokio tipo susirgimą kalbama (bakterinį ar virusinį).

„Tačiau, jei matomi reikšmingi pakitimai ir vaikas siunčiamas pas specialistus, kraujas bus imamas tik iš venos, nes toks būdas leidžia gauti išsamesnius rodiklius. Ligoninėse taip pat bus tiriamas veninis vaiko kraujas“, – informavo ji.

Įvardijo hemoglobino rodiklius pagal vaiko amžių

Bene didžiausias galvos skausmas tėvams – hemoglobino (HGB) kiekis vaiko kraujyje. Anot hematologės, šiuo atveju svarbu atsiminti tokius rodiklius:

1 dienos mažylio hemoglobino norma siekia 152–235 g/l

24–37 dienų – 103–179 g/l

2–2,5 mėnesio – 92–150 g/l

5–7 mėnesių – 101–129 g/l

8–10 mėnesių – 105–129 g/l

11–13,5 mėnesių – 107–131 g/l

1,5–3 metų – 108–128 g/l

Jei vaiko kraujo tyrimai nuo normos atsilieka, šeimos gydytojai neretai išrašo siuntimą pas hematologus, siekiant patikrinti, ar aptariamu atveju nėra patologijos. Dažniausiai – geležies stokos anemijos.

Vis dėlto, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos nuorodomis, savo sveikatos būkle verta rimtai susirūpinti, kai hemoglobino kiekis kraujyje yra mažiau 70 g/l, nepaisant asmens amžiaus.

Ką daryti, jei hemoglobino kiekis mažesnis

Tiesa, sergančio vaiko hemoglobino kiekis kraujyje gali būti žemesnis, tad svarbu atkreipti dėmesį į MCV ir MCH rodiklius.

„Tai yra labai jautrios ląstelės, kurių sumažėjimas parodo, ar organizmas stokoja geležies atsargų, ar jų tik sumažėjo“, – kalbėjo hematologė.

Be to, anot jos, labai svarbu ir atidžiai pažvelgti į vaiką. Jei jis jaučiasi gerai, yra žvalus, galbūt gautus rezultatus galima koreguoti ne vaistais, o mityba.

„Pirmas žingsnis – į vaiko mitybą turi būti įvesta daugiau mėsos. Iš gyvulinės kilmės produktų įsisaviname net 30 proc. geležies, kai iš augalinio maisto – tik apie 5–7 proc. Kol pati neturėjau vaiko, savo pacientams primygtinai nurodydavau valgyti būtent mėsą, tačiau dabar suprantu, kad kartais tai nėra taip paprasta. Naudingiausia yra jautiena, tačiau vertinga mėsa yra ir triušiena, kalakutiena. Vištiena – skanu, tačiau nieko naudingo joje nėra. Duokite vaikams ir daržovių, vaisių“, – kalbėjo ji.

Naudingiausia yra jautiena, tačiau vertinga mėsa yra ir triušiena, kalakutiena. Vištiena – skanu, tačiau nieko naudingo joje nėra.

Kaip perskaityti kraujo tyrimą

Jei vaikas karščiuoja, dėmesį gydytojas kreipia į leukocitų (WBC) rodiklius, iš kurių svarbiausi – limfocitai (LYMPH) ir neutrofilai (NEUT).

„Atsižvelgdamas į šių elementų procentines išraiškas kraujo tyrime, gydytojas nusprendžia, infekcija – virusinė ar bakterinė, koks gydymas reikalingas“, – sakė J.Klimaitė.

Jei vaikas yra alergiškas, tą gali rodyti eozinofilų (EOS) rodiklis.

„Tiesa, tai nėra taisyklė. Eozinofilų kiekis kraujyje gali būti didesnis ir dėl kirmėlinės infekcijos“, – aiškino specialistė.

Savo ruožtu sumažėjęs trombocitų (PLT) kiekis gali lemti didesnę kraujavimo tikimybę.

„Dėl to ant kūno įvairiose vietose gali atsirasti mėlynių, dažnėti kraujavimas iš nosies. Tokiu atveju tėvams rekomenduojame vaiką atidžiau stebėti, saugoti, kad jis kuo mažiau susimuštų“, – sakė hematologė.

Tėvai pasiklysta informacijos gausoje

Anot seminaro organizatorės medicinos gydytojos Rūtos Miškinytės-Hudson, vaikus auginantys tėvai neretai pasiklysta informacijos gausoje, pasigenda kokybiškų naujienų šaltinių, todėl moksliniais tyrimais ir praktika grįstų žinių poreikis tik auga.

„Norėjau suburti šimtmečio metais gimusių vaikų tėvelius, taip pažymėti svarbią valstybės datą ir kartu sudaryti galimybę jiems aptarti vaikų auginimo klausimus su profesionalais. Šiuo metu tėvai negauna kokybiškų žinių internete ar kituose šaltiniuose, pasiklysta informacijos gausoje, todėl pastebime, kad yra poreikis skleisti moksliniais tyrimais įrodytas žinias ir įgytą praktiką. Taip pat įdomu stebėti, kaip auga nauja šimtmečio vaikų karta, kuo gyvena jų tėvai. Tikimės, kad šis seminaras taps kasmete tradicija“, – sakė ji.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

00:55
01:30
03:27

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką