Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kada geriausia pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito?

Erkė
Vida Press nuotr. / Erkė
Šaltinis: Projekto partnerio remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
A A

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko net 12 susirgimų erkiniu encefalitu. Didžiausias susirgimų skaičius 2015 metais buvo užfiksuotas spalio mėnesį – net 70 atvejų. Šie metai gamtos mylėtojams ar dirbantiems lauke dar nepalankesni – sausio-rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje užfiksuotas net 90 proc. didesnis sergamumas erkiniu encefalitu nei per tą patį laikotarpį pernai.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Kodėl verta skiepytis rudenį?

„Tai gerokai viršija statistikos ribą (5 atv./100 tūkst. gyv.), kai jau rekomenduojama skiepytis nuo šios infekcijos“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Viktorija Šadiul-Zadvornaja.

Skiepai – viena veiksmingiausių erkinio encefalito profilaktikos priemonių, tačiau, Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, šia galimybe pernai pasinaudojo tik 2,14 proc. šalies gyventojų.

Bene tikslingiausia skiepytis rudenį – kad kitą šiltąjį sezoną pasitiktumėte turėdami jau susiformavusį imunitetą.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau svarbu žinoti, kad imunitetas nuo viruso susiformuoja apytiksliai po kelių mėnesių, priklausomai nuo skiepijimų intervalų. Pasak V.Šadiul-Zadvornajos, pastebėta, kad lietuviai dažniausiai skiepijasi gegužės ir birželio mėnesiais, kai jau yra prasidėjęs erkinio encefalito sezonas.

Bene tikslingiausia skiepytis rudenį – kad kitą šiltąjį sezoną pasitiktumėte turėdami jau susiformavusį imunitetą. Specialistai primena, kad patikimam imunitetui susidaryti reikia trijų skiepų dozių. Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Imunitetas nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus 2-3 savaitėms po antrojo skiepo. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia dar trejiems metams. Po to revakcinuotis reikia kas penkerius metus.

Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 9-12 mėn. po antrosios dozės.

Pasak „Endemik“ Vilniaus padalinio vadovo Antano Pempės, yra du argumentai, kodėl rudenį verta skiepytis nuo erkinio encefalito. „Pirma, erkės yra aktyvios pakankamai ilgai – iki vėlyvo lapkričio, o kartais net vasario mėnesį ateina žmonių su įsisiurbusiomis erkėmis. Pradėjus skiepytis dabar, antrą skiepo dozę gavus lapkritį, imunitetas galutinai susiformuotų lapkričio pabaigoje. Agresyvių rudeninių erkių bijoti jau nereikės. Antra, dabar pasiskiepiję žmonės kitą vasarą bus visiškai saugūs ir trečioji revakcinacija jiems bus atliekama tik po metų. Ruduo tikrai neblogas laikas pradėti skiepytis“, – sako specialistas.

VIDEO: Erkių keliamas pavojus: kaip jo išvengti?

Ar galima skiepytis sergant?

A.Pempė pataria lyginti riziką su žala: „Jei esate medkirtys ir nuo ryto iki vakaro būnate miške, vaikštote po bruzgynus, tai skiepytis galima ir sergant sloga ar lengvai kosėjant, nes pašalinio poveikio rizika mažesnė nei užsikrėsti erkiniu encefalitu. Jei gyvenate mieste ir sergate peršalimu, palaukite, pasveikite ir atėję po ligos būsite paskiepyti“.

Nereikėtų skiepytis vartojant vaistus, kurie slopina imuninę sistemą (imunosupresantus), atliekant onkologiniams susirgimams taikomą chemoterapinį gydymą ar sergant kokia nors ūmine liga.

Po erkės įsisiurbimo skiepytis nuo erkinio encefalito galima, tačiau būtina suprasti, kad nuo šios erkės, jeigu ji buvo užkrėsta, skiepai jau nebeapsaugos. Jie apsaugos tik nuo galimo užsikrėtimo ateityje.

Erkių aktyvumo sezonas ilgėja

Kaip teigia Visuomenės sveikatos biuro atstovė, 2016 metais pirmosios aktyvios erkės skirtingose Lietuvos vietose jau buvo aptiktos vasario pabaigoje. Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje prailgėjo nuo kovo (vasario) iki gruodžio. To priežastis – klimato šiltėjimas, ilgesnis ruduo ir ankstyvas pavasaris. Ypač aktyvios jos tampa kai žemės temperatūra pasiekia +5-+7 laipsnius. Šių kraujasiurbių aktyvumo trukmė tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių ir klimato sąlygų.

„Pirmosios rudens šalnos erkėms nebaisios. Jos suminga, kai ateina dideli šalčiai, kai sušąla žemė, kai nebelieka žolės. Jei rudenį ir žiemą šilta, tai nemiegančių, piktų, alkanų erkių rasti tikrai nesudėtinga. Jei žiema švelni, erkė miegoti gali ir nebenueiti“, – mažų, bet pavojingų gyvių elgsenos ypatumus atskleidžia A.Pempė.

Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

GSK

Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt

LT/ENC/0073/16

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką