Dabar populiaru
Sportas gyvai
Publikuota: 2020 rugsėjo 25d. 08:11

Kaip įveikti pokyčius, kurie užgriūva moterį sulaukus 50-ties? Gydytojų patarimai

Moteris
Fotolia nuotr. / Moteris

Mediciniškai menopauzė apibrėžiama kaip fiksuotas etapas, kuris nustatomas retrospektyviai, kai moteriai metus laiko nebūna menstruacijų. Tačiau paprastai menopauzė suprantama kaip etapas, kuris prasideda nuo tada, kai išnyksta mėnesinės, ir tęsiasi iki gyvenimo pabaigos. Turint omeny, kad Lietuvoje moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 80 metų ir ji vis ilgėja, o vidutinis menopauzės amžius – apie 51 metus, vadinasi, apie 30 metų moteris gyvena menopauzėje. Tai didžiulis laiko tarpas, todėl jį nugyventi kokybiškai yra svarbu.

Kokie simptomai praneša apie menopauzę

„Reikia pabrėžti, kad menopauzė – visiškai natūralus fiziologinis kiekvienos moters gyvenimo etapas, kurio baimė labiau susijusi su psichologiniais dalykais, t. y. su senėjimo baime“, – sako ginekologas Rolandas Žiobakas. Vis dėlto, gydytojo teigimu, menopauzės keliami simptomai gali gerokai apkartinti moters gyvenimą.

„Pirmieji simptomai, kuriuos moteris pajunta prasidėjus menopauzei, – menstruacijų ciklo pokyčiai. Mėnesinės tampa dažnesnės, nereguliarios, vėliau gali atsirasti karščio bangos, kurios pradžioje gali būti retos, o vėliau dažnėja. Nei iš šio, nei iš to gali išmušti raudonis, atsiranda naktinis prakaitavimas, kuris sutrikdo miegą. Šie ankstyvieji menopauzės simptomai, jeigu jie gana dažni ir intensyvūs, tikrai sukelia didelį diskomfortą.

Pagrindiniai mūsų sveikatos ramsčiai – mityba, gyvenimo būdas ir kaip mes susitvarkome su reakcijomis į stresą.

Tuo pat metu gali atsirasti ir tokie simptomai, kurie taip pat dažnai siejami su menopauze, nors gali būti susiję ir su daug kitų dalykų: nerimas (tiek su priežastimi, tiek be aiškios priežasties), nuotaikų kaita, įvairios depresijos apraiškos, panikos priepuoliai.

Maždaug po 4–5 metų nuo menopauzės pradžios atsiranda labai nemalonūs pojūčiai išorinių organų srityje, makštyje (sausumas, perštėjimas, deginimas), šlapinimosi sutrikimai (dažnesnis ar skausmingas šlapinimasis), kurie nesusiję su infekcija, nors kartais moterys pradedamos gydyti būtent nuo jos. Mat dėl moteriškų hormonų trūkumo suplonėja ir išsausėja lytinių takų gleivinė, ji tampa atrofiška, labiau pažeidžiama. Dėl to darosi nemalonūs ir lytiniai santykiai“, – vardijo pašnekovas.

123RF.com nuotr./Gimdos vėžio profilaktika – reguliarūs vizitai pas ginekologą
123RF.com nuotr./Gimdos vėžio profilaktika – reguliarūs vizitai pas ginekologą

Jeigu vienokio ar kitokio sunkumo karščio bangos ir naktiniai prakaitavimai pasireiškia maždaug dviem trečdaliams moterų, vėlesnius simptomus, susijusius su makšties, šlapimo pūslės gleivinių pokyčiais, patiria jau praktiškai kiekviena moteris.

Moteriškų hormonų trūkumas taip pat didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, retėja kaulai, vystosi osteoporozė, gali prasidėti sąnarių skausmai, glemba oda.

„Estrogenas yra labai svarbus moteriai hormonas, dalyvaujantis visose organų audinių funkcijose. Jis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurios yra pagrindinė vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastis. Gali būti, kad šis hormonas ir lemia, kad moterys gyvena apie 10 metų ilgiau nei vyrai“, – svarstė R.Žiobakas.

Kokia pagalba?

Kodėl kai kurioms moterims ankstyvųjų menopauzės simptomų nebūna? Pasak ginekologo, šiuo atveju, ko gera, galima prisiminti skambią rusų rašytojo F.Dostojevskio frazę: „Antroje žmogaus gyvenimo pusėje nėra nieko, išskyrus pirmoje gyvenimo pusėje įgytus įpročius.“

„Kiek mes esame sąmoningi savo pirmoje gyvenimo pusėje, kaip mes rūpinamės savimi, tausojame save, tiek mes galime gyventi kokybiškai antroje gyvenimo pusėje. Nuo medicinos žmogaus sveikata priklauso tik apie 10 proc., o didžiąja dalimi ją lemia pats žmogus.

Pagrindiniai mūsų sveikatos ramsčiai – mityba, gyvenimo būdas ir kaip mes susitvarkome su reakcijomis į stresą. Kol organizmas jaunas, jis dar gali atlaikyti, jeigu yra sekinamas, tačiau apie 50-ius gyvenimo metus jo resursai ima sekti. O jeigu nesugebame subalansuoti gyvenimo būdo, ir menopauzės simptomai pasireikš stipriau.

Todėl visada sakau – niekada nevėlu pradėti gyventi sveikiau: skirti sau daugiau dėmesio, pasitarti su specialistais, kaip maitintis, kaip gyventi, ko atsisakyti, kiek judėti, ir pasistengti įvairiais metodais didinti atsparumą įvairiems gyvenimo dirgikliams. Taip pat labai skatinčiau moteris pasitikėti savimi ir aktyviau pačioms domėtis savo sveikata, ieškoti literatūros, skaityti, nes gydytojas per trumpą vizitui skirtą laiką tikrai negali suteikti tiek informacijos, kiek jos reikėtų.

Antsvoris ir nutukimas krūties vėžio riziką padidina 5 kartus daugiau nei menopauzinė hormonų terapija.

Tačiau net ir gyvenant sveikai, menopauzės simptomai gali pasireikšti. Ir pats veiksmingiausias jų gydymas – menopauzinė hormonų (pakaitinė) terapija. Jos principas labai paprastas – kadangi kiaušidėse atsiranda santykinis estrogenų trūkumas, terapija jį atstato. Dozės yra labai nedidelės, o ženklus pokytis ir savijautos pagerėjimas pajuntamas praktiškai mėnesio eigoje. Tai leidžia moteriai, ypač jeigu ji pertvarko ir savo gyvenimo būdą, vėl labai kokybiškai gyventi“, – teigė ginekologas.

Ne paslaptis, kartais moterys bijo pradėti šią terapiją. Ir vienas iš pagrindinių argumentų – kad ši terapija gali sukelti krūties vėžį.

„Pažiūrėkite plačiau. Žmogus nuolat kontaktuoja su aplinka, ir tikrai yra nemažai veiksnių, kurie padidina riziką susirgti krūties vėžiu. Pakaitinė terapija krūties vėžio riziką padidina minimaliai. Iš 1000 moterų, kurios po menopauzės vartojo pakaitinę terapiją, po vienerių metų krūties vėžio rizika padidėjo plius vienai moteriai, palyginti su 1000 moterų po menopauzės, kurios nevartojo pakaitinės terapijos. Antsvoris ir nutukimas krūties vėžio riziką padidina 5 kartus daugiau nei menopauzinė hormonų terapija. Taip pat gerokai stipresni rizikos veiksniai – alkoholis, mažas fizinis aktyvumas, vėlyvas gimdymas ir pan. Tarp visų šių veiksnių hormonų terapija atrodo gana kukliai.

Beje, 2017 m. tarp moterų mirčių onkologinės ligos sudarė vos apie 16 proc., o širdies ir kraujagyslių ligos – apie 65 proc. Turint omenyje, kad hormonų terapija kaip tik apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, infarktų, insultų, įsivaizduokite, ką moterys praranda sveikatos požiūriu atsisakydamos jos dėl visiškai minimalios krūties vėžio rizikos“, – pabrėžė R.Žiobakas.

Kaip ir kiek vartoti

Pasak ginekologo, pradėti pakaitinę terapiją naudingiausia iš karto atsiradus ankstyviesiems menopauzės simptomams. Pagal tyrimus saugus jos vartojimo laikotarpis – 10 metų, tačiau iš tiesų apribojimų nėra – galima vartoti ir ilgiau, juolab kad yra moterų, kurias karščio bangos vargina net iki 85 metų. Svarbu, kad moteris, vartojanti menopauzinę hormonų terapiją, reguliariai atvyktų pasitikrinti pas ginekologą ir atliktų reikiamus tyrimus, pavyzdžiui, mamografiją.

Paprastai pakaitinės terapijos metu šalia estrogeno skiriamas progestogenas, kuris apsaugo gimdos gleivinę nuo išvešėjimo, kurį ilgainiui gali sukelti estrogenas. Jei moteriai dėl kokių nors priežasčių pašalinta gimda, ji gali vartoti tik estrogeną, ir tuomet krūties vėžio rizika dar labiau sumažėja.

Vida Press nuotr./Karščio bangos
Vida Press nuotr./Karščio bangos

Jeigu nėra karščio bangų ir kitų ankstyvųjų menopauzės simptomų, bet atsiranda tik vėlesni su gleivinėmis susiję simptomai, užtenka vietinės hormonų terapijos – žvakučių, ovulių, gelių į makštį. Tai galima daryti saugiai neribotą laiką, ir tai padeda išsaugoti visos lytinės bei šlapimo sistemos tonusą.

Pastaruoju metu atsirado įvairių pakaitinės terapijos formų – ne tik geriamos tabletės, bet ir pleistrai bei ant odos purškiami preparatai. Tokiais atvejais hormonai patenka tiesiai į kraują. „Visi preparatai yra veiksmingi, bet jei moteris turi tam tikrų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, polinkį tromboembolijai, antsvorį, serga antro tipo cukriniu diabetu, geriau vartoti preparatus per odą, nes nustatyta, kad tromboembolijos rizika tokiais atvejais yra mažesnė“, – teigė pašnekovas.

Kaip veikia hormonai

Akušerė ginekologė dr. Gina Opolskienė taip pat pataria pakaitinę hormonų terapiją pradėti iš karto, kai atsiranda ankstyvieji menopauzės simptomai, kurie gerokai sutrikdo didžiosios dalies moterų kasdienybę. Gydytoja pabrėžia: nors menopauzė mūsų visuomenėje vis dar siejama su senatve, iš tiesų gyvenimas tęsiasi ir jis gali būti lygiai toks pat gražus, kaip ir iki jos, nes šiuos simptomus įmanoma palengvinti.

„Menopauzės laikotarpiu atsiranda įvairių sveikatos negalavimų – moterys ima lankytis pas kardiologus, neurologus, reumatologus. Žinoma, pasitikrinti verta, nes pirmiausiai reikia atmesti kitas ligas. Bet jeigu specialistai nieko bloga neranda, tikrai labai daug ligų gali imituoti prasidėjusi menopauzė. Pradėjus vartoti pakaitinę hormonų terapiją šie simptomai išnyksta.

Kartais moterys hormonų bijo labiau nei menopauzės, ypač tos, kurios turi neigiamą kontraceptikų vartojimo patirtį.

Tačiau pastebėjau, kad kartais moterys hormonų bijo labiau nei menopauzės, ypač tos, kurios turi neigiamą kontraceptikų vartojimo patirtį. Jos bijo, kad augs svoris, svyruos nuotaikos ir pan. Visgi reikia pabrėžti, kad pakaitinės hormonų terapijos veikimo principas visiškai kitoks. Hormoninės kontracepcijos tikslas – pakeisti kiaušidžių veiklą, o pakaitinė hormonų terapija tiesiog papildo organizmą hormonais, kurių pradėjo trūkti“, – aiškino pašnekovė.

Pasak G.Opolskienės, pastaruoju metu tiek pačios moterys linkusios rinktis, tiek gydytojai mieliau skiria transderminius estrogenus, t. y. purškiamus ant odos, kadangi ne viena mokslinė studija jau įrodė, kad taip vartojami hormonai yra saugesni, papildomos apkrovos išvengia skrandis ir kepenys, mažiau veikiami krešėjimo faktoriai bei angliavandenių apykaita.

„Tiesa, užtrunka ilgiau, kol šie preparatai pradeda veikti. Skirtingai nuo tablečių, kai teigiamas poveikis pajuntamas jau po 2–3 tablečių, šiuo atveju gali tekti palaukti iki dviejų savaičių. Tačiau vėliau jų poveikis iš esmės nesiskiria. Moterys, kurios renkasi šiuos preparatus, tikrai lieka patenkintos. O mes, ginekologai, labai džiaugiamės, kad šie estrogenai mažiau veikia gimdos gleivinę, nesukelia gausių kraujavimų, kurie gali atsirasti vartojant tabletes.

Žinoma, ir šiuo atveju gimdos gleivinės apsaugai nuo išvešėjimo skiriami progestinai, tačiau siekiant minimalizuoti hormonų dozes jais tiesiog imituojamas natūralus fiziologinis ciklas, t. y. juos gerti reikia tik 10–14 dienų. Visai jie neskiriami tik tuo atveju, jeigu gimdoje yra hormoninė kontraceptinė spiralė arba yra pašalinta gimda“, – pasakojo akušerė ginekologė.

Naujausi moksliniai faktai

Pasak Lietuvos estetinės ginekologijos asociacijos prezidentės ginekologės doc. dr. Daivos Bartkevičienės, birželio mėnesį vykusioje virtualioje Tarptautinės menopauzės draugijos konferencijoje taip pat buvo pažymėta, kad menopauzinė hormonų terapija yra efektyviausias menopauzės simptomų gydymas.

Didžiausia menopauzinės hormonų terapijos nauda ir mažiausia rizika yra tuomet, kai estrogenų terapija skiriama pirmuosius 10 metų nuo menopauzės pradžios, o saugiausia estrogenų terapijos forma – transderminis estrogenas (Lietuvoje yra purškiamas estrogenas, kai kuriose kitose šalyse – pleistras ar gelis). Patogiausias estrogeno ir progestino derinimas – transderminis estrogenas ir intragimdinė spiralė.

Estrogenų terapija gali sumažinti koronarinės širdies ligos riziką, jei pradedama skirti ne vėliau kaip 10 metų nuo menopauzės pradžios.

„Estrogenų terapija gali sumažinti koronarinės širdies ligos riziką, jei pradedama skirti ne vėliau kaip 10 metų nuo menopauzės pradžios. Vartojant menopauzinę hormonų terapiją rekomenduojama su laiku pamažu mažinti dozes“, – teigė gydytoja.

Menopauzinės hormonų terapijos vartoti nerekomenduojama, jeigu yra, buvo ar įtariamas nuo estrogenų priklausomas piktybinis navikas; nustatoma neaiškios kilmės kraujavimas iš lyties organų; sergama ūmine kepenų liga, nekontroliuojama hipertenzija, romboembolinėmis arterijų ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktas), nustatyta endometriumo hiperplazija.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

00:27
05:44
13:33

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką