Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip kitais metais galės gydytis nevaisingos Lietuvos šeimos?

Nėščia moteris.
Fotolia nuotr. / Nėščia moteris.
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Daugiau nei dešimtmetį kurtas, įvairių ekspertų tikrintas ir vertintas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nuo šio sausio pagaliau pradeda veikti. Nors valdantieji „valstiečiai“ bandė jį taisyti dar kartą, tačiau savo užmojų kol kas atsisakė. Tiesa, Seimo valdyba buvo nusprendusi dar kartą prašyti ekspertų įvertinti įstatymą, bet, nepaisant to, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas sausio 1-ąją įsigalioja. Visos procedūros, susijusios su pagalbiniu apvaisinimu, bus apmokamos valstybės.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

„Ko gero, „valstiečiai“ atsikvošėjo ir suprato, kad nebegalima daugiau laukti. Juk Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei 50 tūkst. nevaisingų porų. Įstatymas liko toks, kokį buvo priėmęs praėjusios kadencijos Seimas. Pagalbinio apvaisinimo procedūros bus kompensuojamos ir bus galima sukurti tiek embrionų, kiek jų norės kūdikio susilaukti norinti šeima ir kiek jų rekomenduos medikai“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas.

Bus leidžiama embrionų donorystė

Pagal įsigaliojantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą sukuriamų embrionų skaičius neribojamas. Taip pat leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.

Tačiau „valstiečių“ iniciatyva Seimas šiek tiek įstatymą vis dėlto pakeitė. Jame numatyta, kad lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas. Tačiau ši nuostata neriboja lytinių ląstelių donoro teisės gauti kompensaciją už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas.

„Valstiečiai“ siūlė, kad užšaldyti embrionai būtų saugojami neribotą laiką. Tokiu pasiūlymu abejojo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis: „Embrionų saugojimas amžinai valstybės sąskaita atsieitų nemenkus pinigus. Be to, kur reikėtų juos saugoti? Tam, matyt, reikėtų irgi didelių išlaidų. Patyrę medikai sako, kad užšaldytus embrionus verta saugoti ne ilgiau nei penkerius metus. Svarbiausia, mano galva, kad būtų užkirstas kelias prekybai embrionais. Visa kita tame įstatyme, man atrodo, yra gerai“.

Dar kartą vertino ekspertai

Seimo valdyba 2016 m. gruodžio viduryje nusprendė atlikti nepriklausomą ekspertinį „valstiečių“ pateiktų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų vertinimą.

Ekspertų paslaugas buvo pirktos iš Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU).

VU pasiūlė dviejų ekspertų – profesorių Waldemaro Kuczynskio ir Valentino Mikelėno – kandidatūras.

W. Kuczynskis yra Baltstogės universiteto (Lenkija) Medicinos fakulteto profesorius, turintis daugiau nei dešimties metų žmogaus reprodukcijos ir pagalbinio apvaisinimo technologijų patirtį. Jis taip pat yra Lenkijos Seimo, vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertas pagalbinio apvaisinimo klausimais. Lenkijoje jis konsultavo šalies Sveikatos apsaugos ministeriją dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų finansavimo.

Kaip prieš Naujuosius metus pranešė DELFI, Lenkijos mokslininkas savo išvadose pabrėžė, kad pagalbinio apvaisinimo efektyvumo rezultatai, naudojant šaldytas ar nešaldytas kiaušialąstes, priklauso nuo medicinos centro, taikančio pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių šaldymo paslaugas, praktikos.

W. Kuczynskis teigė, kad iki trijų ribojamas apvaisinamų kiaušialąsčių skaičius ir siūlymas visus sukurtus embrionus perkelti į moters organizmą riboja pagalbinio apvaisinimo technologijų efektyvumą.

„Dėl šios priežasties ilgėja nevaisingumo gydymo trukmė, o vyresnėms vaisingo amžiaus moterims tikimybė susilaukti vaiko yra panaikinama. Dar daugiau, tokios praktikos taikymas reikšmingai padidina daugybinių nėštumų riziką ir su tuo susijusias nėštumo komplikacijas, pavojingas tiek moters, tiek ir vaikų sveikatai ir gyvybei“, – savo išvadoje pabrėžė Baltstogės universiteto profesorius.

Jis taip pat įsitikinęs, kad pasaulinė praktika rodo, kad geriausias spendimas dėl apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ir sukurtų embrionų šaldymo visuomet yra priimamas paties paciento, pasitarus su medikais.

Liberalesniam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantui pritarė ir jį vertinusios LSMU medikės – profesorės Rūta Jolanta Nadišauskienė ir Angelija Valančiūtė bei Jolita Palubinskienė ir Eglė Drejerienė.

Priimtas įstatymas – taisytinas

Įstatymą vertinęs buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, vadovavęs naujo Civilinio kodekso sudarytojų grupei, V. Mikelėnas teigė, kad žmogaus reprodukcinė sveikata, žmogaus teisė turėti vaikų yra garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Jeigu šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti tokius nevaisingumo gydymo metodus, kurie yra mažiau žalingi moters sveikatai, tai, pasak profesoriaus, įstatymų leidėjas neturėtų atimti galimybės iš pacientų pasinaudoti tokiais medicinos pasiekimais.

V. Mikelėnas pabrėžė, kad embrionų neribojimo variantas yra labiau pagrįstas medicinos požiūriu ir dėl kitų priežasčių. Jeigu embrionų sukuriama daugiau, nei perkeliama į moters organizmą, likę embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūroms, jeigu pirmasis nėštumas yra nesėkmingas arba pora po sėkmingo pirmojo nėštumo ateityje norėtų daugiau vaikų.

V. Mikelėnas taip pat atkreipė dėmesį, kad Seimo priimtame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nėra reglamentuojamas nepanaudotų embrionų šaldymo maksimalus terminas, nėra reglamentuojama, ką daryti su užšaldytais embrionais, pasibaigus maksimaliam jų laikymo terminui, nėra numatyta poros teisė jų sutikimu embrionus naudoti medicinos mokslo tikslais, kaip, pavyzdžiui, numatyta Prancūzijoje. Todėl, pasak teisininko, šias įstatymo spragas galima būtų užpildyti jau po naujojo įstatymo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.

Lietuvoje tyrimo niekas neatliko

Medikai ne kartą yra skelbę, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 50 tūkst. vaikų neturinčių šeimų, kurios norėtų atžalų susilaukti pagalbinio apvaisinimo būdu.

Kasmet tokių šeimų padaugėja bent dviem tūkstančiais. Vertindamas šiuos skaičius, Santariškių klinikų akušeris ginekologas Vytautas Klimas sakė, kad dėl to ypatingai baimintis nereikėtų: „Visose šalyse yra laikomasi nuostatos, kad 10–15 proc. visų šeimų gali būti nevaisingos. Lietuva šios statistikos ribų neperžengia. Tai, kad kasmet dviem tūkstančiais nevaisingų šeimų padaugėja, dar nereiškia, jog nevaisingumas mūsų šalyje plinta. Nėra objektyvių priežasčių nevaisingumui augti. Juk iš tų 50 tūkst. nevaisingų šeimų daliai pavyksta susilaukti vaikų, vietoj jų atsiranda naujų nevaisingų šeimų.“

Pasak V. Klimo, Lietuvoje per visą nepriklausomybės laikotarpį niekas tikslių tyrimų, kiek iš tikrųjų yra nevaisingų šeimų, nebuvo atlikęs. Skaičiavimai – tik apytiksliai, paremti kitų šalių patirtimi ir statistika.

Pagalbinio apvaisinimo procedūra, įskaitant vaistus, šiuo metu Lietuvoje kainuoja 3–4 tūkst. eurų.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką