Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 26d. 17:57

Kaip nepavėluoti pasitikrinti, ar nesergate vėžiu? Andriui viskas prasidėjo nuo nugaros skausmų

Susimąstęs vyras
123RF.com nuotr. / Susimąstęs vyras

Anglų mokslininkai paskaičiavo, kad operacijų dėl tam tikrų lokalizacijų labai agresyvių vėžių – stemplės, šlapimo pūslės, plaučių, skrandžio – atidėjimas trims ar 6 mėnesiams pacientui tikėtiną penkerių metų išgyvenamumą gali sumažinti maždaug penktadaliu, o kartais net 43 proc. Todėl specialistai teigia, kad COVID-19 infekcijos karantinas neturi būti priežastis prarasti budrumą ar atidėlioti pagalbą. Nors valstybė kasmet prostatos vėžio, dažniausios vyrų onkologinės ligos, profilaktinei patikrai skiria maždaug po 2 milijonus eurų, pasitikrina tik kas ketvirtas vyras, kuris turėtų tikrintis pagal prostatos vėžio profilaktikos programą.

Prasidėjo nuo nugaros skausmų

47-erių Audrių liga užklupo netikėtai – 2015-ųjų rudenį prasidėjo įkyrūs nugaros skausmai. Iš pradžių vyras bandė gelbėtis nuskausminamaisiais, tačiau jie nepadėjo. Tuomet jis kreipėsi į šeimos gydytoją – gavo stipresnių vaistų, tačiau ir jie nepakeitė situacijos. Tada Audrius nusprendė, kad reikia ieškoti ligos priežasties. Lankėsi pas neurologus, reabilitologus, nefrologus, kol galiausiai vienas iš jų patarė kreiptis į urologą, o šis nusiuntė atlikti prostatos specifinio antigeno testą.

„Tyrimo duomenys buvo tragiški – rodikliai normą viršijo kelias dešimtis kartų. Na, ir pasidėjo...“ – prisimena vyras.

Jam buvo nustatytas išplitęs prostatos vėžys. „Kad ir kaip norėjau, gydytojai pasveikimo nežadėjo“, – sako Audrius. Tačiau vyras pasiryžo klusniai vykdyti visus gydytojų nurodymus ir dabar, po operacijų, spindulinio gydymo, vaistų vartojimo, praėjus penkeriems metams, jis teigia, kad ligą pažabojo.

„Jokių ypatingų nemalonumų nejaučiu, tačiau „pagal laikrodį“ tikrinuosi PSA. Kartais tenka nuvažiuoti pas urologus, atlikti kokius papildomus tyrimus. Bet tai tik menkniekis. Juk pasakiau sau, kad nepasiduosiu“, – tvirtina vyras.

Vengia tikrintis

Jau keturiolika metų Lietuvoje veikia Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji skirta 381 tūkstančiams 50–69-erių metų Lietuvos vyrų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

„Ši programa svarbi, nes mums padeda kovoti su šia dažna ir neretai grėsminga liga. Kuo anksčiau nustatome vėžį, tuo daugiau turime galimybių jį išgydyti. Pastaruoju metu mirtingumas nuo prostatos vėžio stabilizavosi. Tikimės, kad programa ilgainiui padės reikšmingiau sumažinti mirtingumą nuo šios ligos“, – sako Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos sektoriaus vadovas doc. dr. Stasys Auškalnis.

Pagal programą nustatyto amžiaus vyrams periodiškai turi būti atliekamas nesudėtingas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Vyrus, kurių PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia pas urologą. Šis specialistas, jei reikia, atlieka prostatos biopsiją ir kitus tyrimus, kurių reikia nustatyti ar atmesti prostatos vėžį.

Pernai minėtai programai buvo skirta per 2 milijonus eurų, bet pasitikrino tik kas ketvirtas turintis tikrintis vyras.

Pernai minėtai programai buvo skirta per 2 milijonus eurų, bet pasitikrino tik kas ketvirtas turintis tikrintis vyras – net 15 proc. mažiau nei užpernai. Kas dešimtam tirtajam buvo rastas padidėjęs PSA kiekis, o pusei vyrų, kuriems buvo atlikta biopsija, nustatytas prostatos vėžys. Kai kurie vyrai pas gydytojus patenka per vėlai, 6–7 proc. tų, kuriems pirmą kartą nustatoma liga, prostatos vėžys jau būna išplitęs.

Sutriko tvarka

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, sulėtėjo didelė dalis medicinos planinių paslaugų, tarp jų pateko ir išankstinės vėžio patikros programos, kurių yra keturios. Vasarą šių paslaugų padaugėjo, tačiau, prasidėjus antrajai koronaviruso plitimo bangai, planinės paslaugos vėl imtos teikti vangiau.

Visų pirma dėl to, kad apribota šeimos gydytojų veikla – jie stengiasi kuo daugiau paslaugų teikti per atstumą, todėl vangiau skatina vyrus pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Daug vyrų šiemet negavo kvietimo pasitikrinti PSA. Tarp jų yra ir tie, kurie šiemet turėtų šį tyrimą atlikti pirmą kartą. Daliai pacientų sunkiau patekti į laboratorijas, reikia registruotis. O ir patys pacientai riboja planinius profilaktinius apsilankymus pas gydytojus.

„Mano nuomone, pastaraisiais metais sumažėjo žmonių dėmesys prostatos vėžio rizikai, sumažėjo paskatos atvykti pasitikrinti profilaktiškai. Dabar dar prisidėjo ir baimė kreiptis į gydymo įstaigas dėl galimo užsikrėtimo COVID-19 infekcija. Ar dėl to bus daugiau užleistų ligos atvejų, suskaičiuosime praėjus tam tikram laikui. Manau, yra reali grėsmė, kad pagalbos gali nesulaukti tie žmonės, kuriems jos labiausiai reikia, kurie galimai serga agresyviu, blogos diferenciacijos prostatos vėžiu. Pavyzdžiui, ligoniai serga didelės stadijos ar metastazavusiu vėžiu, o liga dėl karantino apribojimų jiems nenustatyta“, – teigia S.Auškalnis.

Kada galima laukti, o kada – ne?

Specialistas sako, kad Europos urologų asociacija paskelbė rekomendacijas, kaip turėtų elgtis gydytojai pandemijos ir ypač karantino metu. Gairėse yra numatyti atvejai, kada galima pacientams atidėti tyrimus, o kada – ne.

Pandemijos metu, kai liga yra įtariama, bet nėra nustatyta, o, ištyrus vyrą, PSA padidėjimas nėra didelis, nėra įtariamas agresyvus, didelės stadijos prostatos vėžys, invazines procedūras, pavyzdžiui, prostatos biopsiją, galima saugiai atidėti iki 3 mėnesių. Taigi tokie vyrai gali PSA tyrimą atidėti iki pasibaigs karantinas. Tyrimai gali būti atidėti ir vyrams, kurie jau yra lankęsi pas urologą ir nustatyta, kad PSA padidėjimą galėjo sukelti ne vėžys. Yra numatyti ir kiti atvejai.

Jei PSA tyrimas atliktas ir paaiškėjo, kad antigeno kiekis yra padidėjęs, kiek galima atidėti tolesnius tyrimus, gydytojo teigimu, priklauso nuo konkretaus paciento sveikatos būklės. Pavyzdžiui, jei vyras tikrinasi pirmą kartą ir jam nustatoma, kad yra nedaug padidėjęs PSA kiekis, vertėtų šį tyrimą pakartoti po kelių savaičių ir taip nustatyti, ar PSA nebuvo padidėjęs dėl kitų priežasčių, o ne dėl vėžio. Kita situacija, jei PSA padidėjęs, o prostata nepadidėjusi. Tokiu atveju rekomenduojama pirma atlikti magnetinio rezonanso tyrimą ir tik tuomet, jei būtina, prostatos biopsiją, nes tai invazinė procedūra.

Ligoniams, kurie serga mažos rizikos prostatos vėžiu, o tokių yra apie 60–70 proc. visų susirgusiųjų, kontroliniai tyrimai gali būti saugiai atidedami vėlesniam laikui, nes jiems vėžys vystosi lėtai. Kai yra mažos rizikos, neagresyvus prostatos vėžys, planuojamas gydymas taip pat gali būti saugiai pavėlintas.

„Jei ligonį nusprendžiame gydyti spinduline terapija su hormonų terapija, karantino metu spindulinę terapiją galime pavėlinti trims–šešiems mėnesiams, kad pacientui nereikėtų ligoninėje lankytis kasdien. Pandemijos metu galima skirti ilgai veikiančius hormonų terapijos medikamentus – vieni vaistai veikia mėnesį, kiti – tris, treti – šešis. Deja, jų negalime skirti ligoniams, kurie gydomi pirmą kartą. Manau, esant karantinui, būtų protinga panaikinti šiuos apribojimus. Receptus šiems vaistams galime išrašyti internetu. Pacientams nereikės lankytis ligoninėje“, – sako gydytojas.

Deja, kai nustatytas agresyvios eigos, blogos diferenciacijos, išplitęs prostatos vėžys, gydymo atidėlioti negalima, būtina kuo greičiau pradėti gydymą hormonų terapija, kad būtų sustabdytas ligos progresavimas.

Šiuo metu vis didėja genetinės diagnostikos ir genetinio konsultavimo reikšmė. Todėl kitokios rekomendacijos yra vyrams, kurie gali būti paveldėję mutavusius prostatos vėžį sukeliančius genus BRCA1 ar BRCA2. Šie vyrai prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje turi dalyvauti nuo 45 metų, nes jie gali susirgti anksčiau, o liga dažnai būna agresyvi, greitai plinta – metastazės gali atsirasti vos per pusę metų. Šiuos genus gali būti paveldėję vyrai, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, o motinos ar seserys – krūties, gimdos, kiaušidžių vėžiu.

Atlikti laiku

Yra situacijų, kai galima elgtis lėčiau, atsargiau, tačiau yra situacijų, kada gydytojai sprendimų negali atidėlioti. Atidžiai stebėti savo sveikatą ir laiku atlikti kontrolinius tyrimus ypač turi vyrai, kurie serga agresyviu didelės rizikos prostatos vėžiu. Tokiems pacientams ir tyrimai, ir gydymas turi būti atlikti laiku, pagal gydytojų rekomenduotą kalendorių. Kontrolinis tyrimas, kuris parodo, kad liga valdoma, ir įspėja, kad ji atsinaujino, irgi yra PSA testas. Jei liga atsinaujino, kai kuriais atvejais ištyrimo ir gydymo negalima atidėlioti, reikia pradėti kuo greičiau.

Pagal dabartinę tvarką, po radikalaus gydymo pacientus atlikti PSA tyrimą siunčia šeimos gydytojas, tačiau dėl to pacientui nebūtina pas jį apsilankyti – gydytojas siuntimą gali išrašyti po nuotolinės konsultacijos. Be to, pacientai PSA tyrimą gali atlikti ir privačiai, tik tuomet teks už tyrimą mokėti.

Tam, kad gydytojai būtų tikri, jog gydymas efektyvus, liga kontroliuojama, šie vyrai turi numatytu laiku atlikti PSA tyrimus.

„COVID-19 pandemijos metu atlikus PSA tyrimą, ne visuomet būtina važiuoti pas urologus, daug ką galima išspręsti per nuotolines konsultacijas. Urologas pasakys, ar reikia atvykti atlikti kokias nors papildomas procedūras, ar ne. Jeigu reikės papildomo ištyrimo, pacientas galės atvykti“, – teigia S.Auškalnis.

Gydytojas tvirtina, kad nereikėtų baimintis ir būtina atlikti PSA tyrimą net ir pandemijos metu: „Laboratorijose užsikrėsti COVID-19 rizika nėra didesnė nei bet kur kitur, jeigu laikaisi visų apsaugos nuo virusinės infekcijos rekomendacijų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką