Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 16d. 15:57

Kaip socialiniuose tinkluose kuriami sėkmės standartai veikia šiuolaikines merginas?

R.Simmon „Gera tokia kokia yra“
Leidyklos VAGA nuotr. / R.Simmon „Gera tokia kokia yra“

Vaizdinėse socialinės žiniasklaidos platformose – „Instagram“ ir „Snapchat“ šiandien viešpatauja paauglės. 2016 m. 58 procentai iš 400 milijonų „Instagram“ svečių buvo moteriškos lyties, o paauglės „Instagram“ ir „Snapchat“ tinkluose lenkia vaikinus dviženkliais skaičiais. Merginos gauna ir išsiunčia daugiau žinučių, įkelia daugiau nuotraukų ir turi daugiau sekėjų bei draugų nei berniukai. Jų gyvenimas neįsivaizduojamas be virtualaus bendravimo ir socialinių tinklų, tačiau nepaisant to labai dažnai jos jaučiasi vienišos.

„The New York Times“ bestselerių autorė Rachel Simmons knygoje „Gera tokia, kokia yra“ analizuoja, kokie grožio, elgesio ir sėkmės standartai, formuojami socialiniuose tinkluose ir keliami šiuolaikinėms paauglėms. Lyderystės ekspertė aptardama šiuolaikinėje visuomenėje įsigalėjusi supermergaitės kultą, tikina, kad šiandien paauglėms nebeužtenka būti „geroms mergaitėms“. Jos turi būti ambicingos, protingos, darbščios, aktyvios, dailios ir seksualios, sėkmingos ir visų mylimos. Jos turi puikiai mokytis, įstoti į geriausius universitetus, tačiau į priekį dažniausiai jas gena negailestinga savikritika ir nesėkmių baimė. Nors iš pirmo žvilgsnio merginos atrodo laimingos ir labai daug pasiekusios, bet iš tikrųjų jos jaučiasi pervargusios ir nevisavertės. Dalinamės autorės įžvalgomis apie tai, kokią įtaką šiuolaikinių merginų elgesiui ir savivertei daro socialiniai tinklai.

Socialiniai tinklai kelia vis didesnius reikalavimus

„Snapchat“ ir „Instagram“ tinkluose plūsta nuotraukos ir kruopščiai atrinktos asmenukės iš šeštadienio vakarėlių ir neužmirštamų atostogų. Vyrauja nuomonė, kad merginos prie tinklų jungiasi trokšdamos palaikyti ryšį su draugėmis. Tokiu atveju tėvų darbas būtų ugdyti mandagias skaitmeninio pasaulio pilietes.

Tačiau tai tėra greitai kintančios istorijos dalis. Pastaruosius kelerius metus socialinė žiniasklaida merginoms kelia vis didesnius tobulumo reikalavimus. Noras siekti rezultatų ir demonstruoti sėkmę, taip pat poreikis palaikyti ryšius traukia merginas it plaštakes į elektroninę liepsną, galinčią pakirsti jų pasitikėjimą savimi ir savivertę.

Socialinė žiniasklaida apdovanoja už elgesį, kokio mergaitės mokomos nuo mažens: už siekį įtikti, grįžtamojo ryšio ieškojimą, rezultatus ir gražią išvaizdą.

Socialinėje žiniasklaidoje kuriamas autoportretas yra dar vienas sudėtingas projektas, kuriame mergina privalo dalyvauti, sėkmingai pasirodyti ir palyginti save su kitais. Dauguma merginų naudojasi „Instagram“, „Snapchat“ ir „Facebook“ platformomis, kad parodytų, kokia ji graži ir nuostabi. Socialinė žiniasklaida kuria tokį merginų portretą, koks atrodo kitiems.

Bėda ta, kad internetas atspindi ir net išryškina bergždžius tobulumo siekius. Internete, kaip ir gyvenime, tu niekada nebūsi liekniausia, tavo rezultatai nebus geriausi, tarpusavio santykiai darniausi. Tikrai kas nors turės daugiau draugų ir šauniau linksminsis. Paveikslėliai lengvai keičiami, todėl ši tiesa dar labiau bado akis. Jei mergino manys, kad turėjo gauti vienu „patinka“ daugiau, niekada nebus patenkintos. Todėl dauguma jų pasėdėjusios prie ekrano įtiki esančios visiškos nevykėlės.

Ar galime socialinę žiniasklaidą vertinti vienareikšmiškai?

Socialinė žiniasklaida apdovanoja už elgesį, kokio mergaitės mokomos nuo mažens: už siekį įtikti, grįžtamojo ryšio ieškojimą, rezultatus ir gražią išvaizdą. Tokiame pasaulyje mergina jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Tačiau peikdami socialinę žiniasklaidą nieko nelaimėtume. Jei internetas merginoms pasiūlytų tik nerimą, šis verslas seniai būtų žlugęs. „Socialinės žiniasklaidos negalima vertinti kaip teigiamo ar neigiamo reiškinio, – savo knygoje „Social Media Wellness“ („Sveikas socialinės žiniasklaidos vartojimas“) rašo edukologė konsultantė Ana Homayoun. – Į ją reikia žiūrėti kaip į naują kalbą ar kultūros reiškinį, suteikiantį kitokių galimybių užmegzti ir palaikyti ryšius.“

Tai, ką merginos sužino internete, gali padėti išsikelti tikslus ir atrasti politinę tapatybę. Merginos per socialinę žiniasklaidą kasdien ragina ir įkvepia bendraamžius būti aktyvius. Populiari #PerfectlyMe kampanija, kurią 2016 m. pradėjo „Instagram“ ir žurnalas „Seventeen“, leidžia vartotojams įkelti nuotraukas, skatinančias pozityviai žvelgti į kūną ir pasitikėti savimi. Jei mergina jaučiasi vieniša ir nesuprasta, „Instagram“ platforma pasiūlys tai, ko ji negaus mokyklos koridoriuje ar klasėje. Merginoms nereikia tėvų paskaitų apie tai, kokia netikusi socialinė žiniasklaida, verčiau pamokykite jas tinkamai naudotis šia priemone.

Tyrimais nepavyko įrodyti, kad naudojimasis socialine žiniasklaida susijęs su savijauta ar depresija. Tačiau tai, kaip paaugliai naudojasi socialine žiniasklaida ir kokius ryšius per ją kuria, veikiausiai veikia emocinę sveikatą. Svarbu suprasti, kaip padėti dukrai atsispirti vis didėjantiems internetinio pasaulio reikalavimams, neprarasti pusiausvyros, savigarbos ir kritiško proto.

Kontrolės iliuzija: kaip socialinė žiniasklaida suvilioja merginas

Pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėję socialiniai tinklai merginoms iškėlė naujų iššūkių, su kuriais neteko susidurti jų mamoms. Namuose ar mokyklos koridoriuje palinkusi prie nešiojamojo kompiuterio, šalia pasidėjusi dūzgiantį mobilųjį, šiuolaikinė mergina pirštais kuria savo asmens kopiją: vikriai kaitaliodama filtrus šviesina odos dėmeles, plonina liemenį, kankinasi prie antraštės, kad ji būtų ir šmaikšti, ir atsaini, tarsi parašyta negalvojant. „Išties socialinuose tinkluose, ypač egzistuoja spaudimas atrodyti tobulai, daryti smagius dalykus, valgyti gražias salotas ir jas fotografuoti, – knygoje „Gera tokia, kokia yra“ pasakoja dvidešimtmetė Aleksė. – Piešiamės fasadą, kad mūsų gyvenimas atrodytų nuostabus.“

Knygynų tinko VAGA nuotr./"Gera tokia, kokia yra"
Knygynų tinko VAGA nuotr./"Gera tokia, kokia yra"

Paauglės naująja žiniasklaida naudojasi vidutiniškai 6 val. per dieną, taigi, galima sakyti, dirba antrą pamainą. Šią kartą psichologė Jean Twenge vadina „Z karta“ (iGen). Tarp 1995 ir 2012 m. gimę vaikai neregėjo gyvenimo be interneto. Psichologė teigia, kad 2015 m. dvyliktokai internete praleido dvigubai daugiau laiko nei dvyliktokai 2006 metais. 2017-aisiais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo per 5000 paauglių, atskleidė, kad trys iš keturių turi išmaniuosius telefonus. Berniukai (internete praleidžiantys tiek pat valandų) daugiausia žaidžia žaidimus, o mergaitės siekia visiškai kitų tikslų. Išmanusis nukelia į socialinio pasaulio sostinės turgaus aikštę, kur jos gali pabrėžti tam tikrus savo gyvenimo aspektus, kad atrodytų dailesnės, seksualesnės, protingesnės, daugiau pasiekusios, turinčios geresnių draugų, laimingesnės ir populiaresnės, nei yra iš tikrųjų. Tam prireikia nemažų pastangų. „Turi kelti į „Instagram“ viską, ką darai, koreguoti nuotraukas, pasirūpinti, kad jos būtų pažymėtos, o jei nuotrauka atrodo prastai, turi panaikinti žymą, – paaiškino Aleksė. – Tai labai didelis darbas.“

Tačiau jis tikrai apsimoka. Internete niekas nematys, kaip mažai miegojai, kiek prikirtai antrą nakties ir kad išsiskyrei su vaikinu. Merginos tampa manipuliacijų meistrėmis. Pavyzdžiui, dvidešimtmetė Vivjana gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, vaikystę praleido Fidžyje, o paskui grįžo į JAV studijuoti dideliame visuomeniniame universitete šiaurės rytuose. Naujieji draugai amerikiečiai nenutuokė, kad Fidžyje ji patyrė lytinį išnaudojimą ir gėdą. Pastaraisiais metais Vivjana atrado feminizmą, tapo politiškai sąmoninga ir pasiryžo susikurti sėkmingą gyvenimą Amerikoje. Ji nusprendė tapti šaunia mergina, kokia visada svajojo būti. Dėl to dažnai tekdavo slėpti silpnąsias savo puses – ir nuo draugų, ir nuo dėstytojų, kurie galbūt būtų pasiūlę jai pagalbą. Socialine žiniasklaida ji naudojosi kaip priemone varžytis su bendraamžiais. „Fotografuoju gražius paveikslėlius, nors iš tikro nedarau nieko. „Stengiuosi neatsilikti nuo kitų“, – knygoje prisipažįsta ji.

Šiuolaikinės technologijos iškėlė merginoms naują iššūkį – dabar joms tenka tvarkytis su daugybe vaidmenų.

Dvidešimtame amžiuje nauji prietaisai, tokie, kaip indaplovės ir skalbimo mašinos, išvadavo moteris nuo sunkiausių namų darbų. Technika dovanojo moterims laiko, tad jos galėjo imtis naujų socialinių vaidmenų, pavyzdžiui, dirbti mokamą darbą. Šiuolaikinės technologijos iškėlė merginoms naują iššūkį – dabar joms tenka tvarkytis su daugybe vaidmenų. Socialinė žiniasklaida padeda joms išlaikyti daug tapatybių: sportininkės, mokslininkės, grožio karalienės, vakarėlių liūtės, geriausios draugės ir t. t. Visa tai reikia įsprausti į tą pačią 24 valandų parą, net jei labai sunku. Tokios yra naujos socialinių tinklų skatinamos sėkmingo gyvenimo taisyklės.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

03:39
01:19
00:58

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką