Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 12d. 10:01

Kairiarankiai prieš dešiniarankius: kaip dominuojanti pusė veikia mūsų gyvenimą ir mąstymą?

Ranka Ypatingos
123RF.com nuotr. / Ranka

Gali būti, kad paskutinį kartą kairiarankių ir dešiniarankių temą aptarinėjote dar būdami pradinėje mokykloje. Tačiau dominuojančios rankos fenomenas nėra susijęs tik su tuo, kuria ranka laikote rašiklį. Jis iš tikrųjų paaiškina, kaip veikia smegenyse užkoduotos asimetrijos.

Smegenys tiksliai padalytos į dvi dalis, pusrutulius, kurių kiekvienas yra atsakingas už tam tikras užduotis. Pavyzdžiui, daugelio žmonių smegenyse kairysis pusrutulis valdo kalbą labiau nei dešinysis. O pastarasis labiau kontroliuoja veidų atpažinimą ir yra atsakingas už erdvinį suvokimą.

Dominuojanti ranka atspindi funkcinę asimetriją toje smegenų dalyje, kuri kontroliuoja judėjimą. Jei esate dešiniarankis, už jūsų smulkiąją motoriką atsakingas kairysis smegenų pusrutulis. Jei esate kairiarankis, šią funkciją kontroliuoja dešinioji smegenų pusė. Ši asimetrija, kaip ir kitos, atsirado dėl evoliucijos, greičiausiai todėl, kad smegenys yra itin reiklios energijai – joms reikia apie 20 procentų visų per dieną suvartojamų kalorijų. Smegenims nuolat kartojant tuos pačius veiksmus, atitinkami neuronai užduotis atlieka vis greičiau ir efektyviau. Kiekviena energijos dalelė, kurią smegenų žievė sutaupo duodama daugiau darbo dešinei rankai – pavyzdžiui, gaminant įrankius – galėjo būti nukreipta maisto paieškai ir atitolinti badmetį.

Kodėl kairiarankių daug mažiau?

Maždaug 9,2 proc. pasaulio gyventojų yra kairiarankiai. Tai nėra nauja tendencija: archeologiniai duomenys rodo, kad dešiniarankiai dominavo per visą žmonijos istoriją. Gali būti, kad taip atsitiko todėl, kad vaikai dėl evoliucijos spaudimo linkę elgtis lygiai taip pat, kaip jų tėvai. Vaikai mokosi imituodami: įsivaizduokite vaiką, kuris kopijuoja savo tėvus, kepdamas pyragą ar ravėdamas piktžoles sode. Jei reiktų mokytis veidrodiniu būdu, viskas būtų daug komplikuočiau.

Tad kodėl tie 9,2 proc. kairiarankių iki šiol neįsiliejo į dešiniarankių pasaulį? Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tai, kad kairiarankiams naudojimasis dominuojančia kaire ranka suteikia unikalų pranašumą. Tam tikras bruožas gali teikti naudos, priklausomai nuo to, kiek dažnai ar retai paplitęs jis yra.

Pavyzdžiui, kairiarankiai turi pranašumą kovodami su dešiniarankiais: priešas yra pasirengęs sutikti dešiniarankį varžovą, o netikėtai užklumpamas smūgių kaire ranka. Šis pranašumas išlieka tik tol, kol kairiarankiškumas yra retas reiškinys. Šiandien daugumai žmonių tokie susidūrimai negresia, tačiau profesionalų sportas patvirtina šią hipotezę. Pavyzdžiui, kairiarankiai boksininkai ir fechtuotojai yra kur kas sėkmingesni nei jų dešiniarankiai varžovai.

Kairiarankio genijaus mitas

Nors kairiarankiai gali įsivaizduoti, kad jie yra kūrybingesni ir protingesni nei jų dešiniarankiai bendraamžiai, tai nėra įrodyta.

Graikų mokslininkų komanda išanalizavo 18 nepriklausomų tyrimų, kurie nagrinėjo kairiarankių ir dešiniarankių IQ skirtumus. Dešiniarankiai, pasirodo, pasižymi kiek aukštesniu vidutiniu IQ nei kairiarankiai, nors skirtumas yra toks nedidelis, kad realiame gyvenime tikrai nėra reikšmingas.

Kita komanda įvertino kūrybiškumą ir nustatė, kad kairiarankiai tyrimo dalyviai save laikė labiau kūrybingais nei dešiniarankiai. Tačiau paaiškėjo, kad jie nebuvo talentingesni, spręsdami kūrybines užduotis, taip pat meninei veiklai, pavyzdžiui, tapybai ir muzikos kūrimui, jie skirdavo nė kiek ne daugiau laiko nei dešiniarankiai.

Kas lemia dominuojančią pusę?

Nustatyta, kad dominuojančią žmogaus pusę lemia ne mažiau kaip 100 skirtingų genų, ypač MAP2 genas, kuris padeda gaminti neuronus. Iš aplinkos veiksnių svarbų vaidmenį atlieka keletas ankstyvojo gyvenimo faktorių, pavyzdžiui, gimimo data, vieta, naujagimio svoris, žindymas ir lytis. Vienas išsamus Australijos dvynių tyrimas nustatė, kad genų poveikis dominuojančiai pusei neviršija 25 proc. – gerokai mažiau nei 75 proc., kuriuos lemia aplinkos ar raidos veiksniai.

Gimimo metai gali paveikti dominuojančią pusę dėl tam tikru metu vyravusių kultūrinių tendencijų. Iki 1970 m. pradinių mokyklų mokytojai dažnai versdavo kairiarankius rašyti dešine ranka. Kai tokios praktikos buvo atsisakyta, kairiarankių sparčiai ėmė daugėti. Aplinkybės gimimo metu taip pat gali būti svarbios. Kai gimsta dvynukai arba trynukai, tikimybė tapti kairiarankiu didėja, nes ankstyvuoju laikotarpiu dešinysis smegenų pusrutulis vystosi greičiau nei kairysis. Jei kūdikis gimė per anksti arba šiek tiek neišnešiotas, kas labiau tikėtina, kai yra daugiavaisis nėštumas, motoriką valdanti dešiniojo smegenų pusrutulio žievė gali vystytis sparčiau nei kairiojo, todėl yra didesnė tikimybė, kad žmogus bus kairiarankis.

Įdomu tai, kad vyrai yra labiau linkę tapti kairiarankiais nei moterys. Didžiausias tyrimas šia tema ištyrė 1,7 mln. žmonių ir atskleidė, kad kairiarankių vyrų yra 2 proc. daugiau nei moterų (tai yra esminis skirtumas, atsižvelgiant į tai, kad kairiarankiškumas yra retas apskritai). Taip yra greičiausiai dėl hormonų, tokių kaip testosteronas. Viena teorija teigia, kad didelis testosterono lygis nėščiųjų organizme šiek tiek lėtina kairiojo pusrutulio vystymąsi, todėl labiau tikėtina, kad dešinysis pusrutulis tampa dominuojantis valdant judesius. Tačiau norint suprasti ryšį tarp lyties ir dominuojančios pusės reikia daugiau mokslinių tyrimų.

Kaip dominuojanti pusė veikia kasdienį gyvenimą

Motorinės asimetrijos daro subtilią įtaką ir kasdienėms veikloms. Sporto pasaulyje pastebimas ir dominuojančios kojos reiškinys, pavyzdžiui, pirmenybė varytis futbolo kamuolį tam tikra koja. Beveik 80 procentų žmonių kamuolį spirtų dešine koja. Tačiau profesionaliame futbole neįprastai daug žaidėjų gali vienodai gerai žaisti abejomis kojomis, tiek dešine, tiek kaire. Apie 46 proc. profesionalių futbolininkų yra mišriakojai, tik 18 proc. yra kairiakojai, o vien dešine koja žaidžia 36 proc. futbolininkų. Mišriai žaidžiantys futbolininkai tikriausiai taip elgiasi todėl, kad tokiu būdu jie tampa labiau nenuspėjami varžovui.

Smegenų asimetrija daro įtaką net romantiškiems santykiams. Ar bučiuodamiesi jūs labiau linkę pakreipti galvą į kairę ar į dešinę? Paprastai žmonės turi labiau mėgstamą pusę, tą pačią paprastai renkasi ir jų partneriai. (Apie 65 proc. žmonių pasuka galvą į dešinę, o 36 proc. – į kairę.) Ačiū Dievui, mes bučiuodamiesi akimirksniu gebame pakeisti poziciją, nes kitaip tektų susidaužti nosimis.

Viena iš labiausiai pasireiškiančių judėjimo asimetrijų yra kūdikio laikymas. Dauguma žmonių, 80 proc., pasirenka laikyti kūdikį ne savo dominuojančia ranka. Tokią tendenciją lemia tai, kad laikant kūdikį laikančiai rankai netenka atlikti smulkiosios motorikos judesių. Laisva dominuojančia ranka tėvai gali lengviau atlikti įvairias užduotis tuo pat metu, kai laiko savo kūdikį. Kita priežastis, kodėl dešiniarankiai tėvai mieliau laiko kūdikį nedominuojančia ranka, gali būti tai, kad tokiu būdu vaiko veidas būna kairėje jų matymo lauko pusėje, kurią kontroliuoja dešinysis smegenų pusrutulis. Kaip minėta, dešinioji smegenų pusė šiek tiek geriau atpažįsta veidus ir yra atsakinga už emocijas, o tai stiprina ryšį tarp tėvų ir vaiko.

Kiekvienas nori kuo geriau atrodyti, skelbdamas savo nuotraukas socialiniuose tinkluose. Vienas Australijos mokslininkų tyrimas nustatė, kad kairiojo arba dešiniojo skruosto atsukimas į priekį fotografuojantis gali daryti įtaką gaunamų like'ų skaičiui. Buvo išnagrinėta 400 daugiau nei milijardą like'ų surinkusių nuotraukų iš 20 populiariausių asmeninių paskyrų instagrame. Nuotraukos, kuriose socialinių tinklų žvaigždės į priekį buvo atsukusios kairįjį skruostą, surinko 10 proc. daugiau like'ų. Gal tai atrodys nedaug, tačiau tai kaskart pridėjo po 330 tūkst. papildomų like'ų vienam pasidalijimui.

Kitas tyrimas parodė, kad dauguma žmonių automatiškai atsuka savo geriausią (kairę!) pusę į priekį, fotografuodamiesi specialiai socialiniams tinklams. Dešinysis smegenų pusrutulis geba labiau sutelkti dėmesį ir atpažinti emocijas, taigi kairioji veido pusė gyviau išreiškia tai, ką jaučiame. Taigi kitą kartą fotografuodamiesi, nepamirškite atsukti savo kairįjį skruostą.

Dr. Sebastianas Ocklenburgas yra Rūro universiteto Kognityvinių neuromokslų instituto Bochume, Vokietijoje, biopsichologijos dėstytojas.

Vertimo paslaugos: šį tekstą išvertė vertimų biuras Okas Language Solutions UAB.

„Psychology today“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:16
00:05
21:34

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką