Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 19d. 10:48

Kaitaliojami reikalavimai dėl COVID-19 mokyklose kelia sąmyšį tarp tėvų ir nerimą

Pamoka
123RF.com nuotr. / Pamoka
Du paauglius berniukus auginanti vilnietė po prailgintų moksleivių atostogų gavo žinutę, kad jos paskiepytas sūnus daugiau nebebus testuojamas dėl COVID-19. Vakcinuotų mokinių greitaisiais antigenų testais mokykla nebetestuos, nes valstybė nebefinansuoja tokių mokinių testavimo. Tačiau jau po kelių dienų mokykla gavo kitokius nurodymus. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad tvarkos nesikeičia.

Nauja tvarka užsibuvo vos kelias dienas

„Mokyklos dienyne TAMO vyresnio sūnaus mokytoja informavo, kad vakcinuotų mokinių greitaisiais antigenų testais mokykla nebetestuos. Priežastis – valstybė nefinansuoja tokių mokinių testavimo, todėl vakcinuoti vaikai, kurių tėvai buvo pateikę sutikimus testuoti, nebus testuojami. Tokie pokyčiai man atrodo visiškai nelogiški. Iš pradžių moksleiviams ilginamos atostogos, nes mokyklose yra didelė rizika užsikrėsti COVID-19, mokiniams prieš atostogas į namus dalinami testai. Vaikai grįžta į klases ir aš sužinau, kad mano pasiskiepijęs sūnus nebus testuojamas.

O juk skiepyti vaikai lygiai taip pat gali platinti virusą, jie gali sirgti be simptomų ir užkrėsti kitus vaikus bei mokytojus. Tikrai nesuprantu valdžios sprendimų logikos, juolab kad nuolat kalbama apie tai, kad pagrindiniai COVID-19 židiniai šiuo metu yra mokyklose. Mane stebina, kad mokyklos bendruomenei svarbūs sprendimai yra tiesiog „nuleidžiami“, be jokios argumentacijos, kodėl nuspręsta vienaip ar kitaip, kokiais moksliniais duomenimis remtasi. Sprendimai keičiasi vienas po kito, o mokytojai ir tėvai yra tik jų vykdytojai. Nėra jokios diskusijos.

Aš manyčiau, kad iš pagarbos savo žmonėms, iš kurių pinigų ir testai perkami, ir pandemijos situacija valdoma, valdžia galėtų bent paaiškinti, kodėl keičiama tvarka. Man tikrai gaila mokytojų, nes jie kasdien privalo rašyti žinutes apie COVID-19. Tarsi jie nieko daugiau neturėtų ką veikti. Ir vaikai jau tarsi nebesimoko, mes visi tik pandemiją valdome“, – svarstė pašnekovė.

Man tikrai gaila mokytojų, nes jie kasdien privalo rašyti žinutes apie COVID-19.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė patvirtino, kad toks valdžios sprendimas – nefinansuoti skiepytų vaikų testavimo – iš tiesų buvo gautas, iš karto informacija perduota tėvams, tačiau šią savaitę – vėl nauja tvarka.

„Nuo šios savaitės testavimo algoritmas jau pasikeitęs. Dabar rekomenduojama testuotis ir vakcinuotiems, ir persirgusiems COVID-19. Jiems tik nereikia izoliuotis po kontakto su sergančiuoju. Pradinukus testuojame kaupiniais kartą per savaitę, penktų–dvyliktų klasių vaikus, kurie pateikę tėvų sutikimus, – du kartus per savaitę. Mūsų mokykloje testuojasi 78 proc. vaikų iki 12 metų ir 25,5 proc. vyresnių. Net 58 proc. vaikų pasiskiepiję,10 proc. turi antikūnų“, – vardijo gimnazijos vadovė.

Mokytojai tarsi vaikšto per minų lauką

Elektrėnų Ąžuolyno progimnazijoje dirbantis Audrius Jurgelevičius pasidalino, su kuo kasdienybėje susiduria paprasti mokytojai.

„Dirbdamas mokykloje jaučiuosi tarsi vaikščiočiau po minų lauką. Kiekvieną penktadienį, kai vedu pamokas, mokykloje vykdomas testavimas. Išėję testuotis vaikai po kokių 10 min. grįžta į pamoką, o dar po keliolikos minučių ateina mokyklos darbuotojas ir kiekvieną kartą po vieną ar du vaikus paprašo išeiti iš klasės su visais daiktais. Tai reiškia, kad jų testas yra teigiamas.

Kai taip atsitiko pirmą kartą, mūsų mokyklos sveikatos specialistės paklausiau, ką man daryti, nes supratau, kad turėjau su jais artimą kontaktą. Man tiesiog patarė sekti savo būklę. Nuo nerimo iš karto pasijutau baisiausiu ligoniu – pasireiškė psichosomatika. Dabar jau šis procesas tapo įprastas“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, mokykloje vaikai turėtų vaikščioti su kaukėmis, bet, žinia, taip daro ne visi, o mokytojai nespėja prie kiekvieno prieiti ir sudrausminti. Tuomet jie nieko daugiau per pertraukas ir neveiktų, nes tokių mokinių – šimtai.

A.Jurgelevičius taip pat pastebėjo, kad nemažai 12 metų ir vyresnių vaikų norėtų skiepytis, tačiau jiems neleidžia tėvai. Dėl testavimo mokslo metų pradžioje sutikimus buvo davę vos trečdalis tėvų, tačiau vėliau pradėjo testuotis daugiau vaikų. Mokytojas pasidžiaugė, kad po karantino vaikai yra pasikeitę – geresni, drausmingesni, nes per pamokas, kurios vyksta ne nuotoliu, o gyvai, jaučiasi daug laimingesni nei anksčiau. Mat išmoko vertinti tai, ką buvo praradę.

SAM: tvarka nesikeitė

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, paklausti, kokia šiuo metu yra vaikų testavimo tvarka, patikino, kad ta pati tvarka galioja nuo mokslo metų pradžios. Pasak jų, šalies savivaldybių administracijų direktoriai turėjo priimti sprendimus dėl testavimo organizavimo, koordinavimo ir vykdymo jų savivaldybės teritorijoje veikiančiose ugdymo įstaigose.

Ugdymo įstaigose, vykdančiose pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bei pirminį profesinį mokymą, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pasirenkamas vienas iš šių metodų:

  • Nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių PGR tyrimus (kas 4–7 dienas). Atliekant profilaktinį tyrimą kaupinių metodu, ėminiai grupuojami iki 6 ėminių toje pačioje virusologinėje terpėje, o taikant šį tyrimo metodą specialus tamponėlis įkišamas į nosies landą ne giliau kaip 1,5–2 cm;
  • Savikontrolę greitaisiais SARS-CoV-2 antigeno testais (kas 3–5 dienas).

„Testuotis nėra privaloma tiems vaikams ir ugdymo įstaigų darbuotojams, kurie 210 dienų laikotarpiu persirgo, pasiskiepijo pagal pilną skiepijimo schemą bei 60 dienų laikotarpiu atliko antikūnų testą ir gavo neigiamą atsakymą. Visgi klasėje nustačius COVID-19 atvejį, galimybę testuotis periodiškai turi visi klasės mokiniai“, – teigiama SAM atsakyme.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai taip pat patvirtino, kad ugdymo įstaigose turi būti sudaryta galimybė testuotis visiems norintiems mokiniams, nepriklausomai nuo to – jie pasiskiepiję ar ne.

S.Čaplinskas: serga ir pasiskiepiję

Virusologas prof. Saulius Čaplinskas teigia, kad testavimas yra viena išbūtinų pandemijos valdymo priemonių.

„Sustabdyti viruso plitimo mums nepavyks, bet labai svarbu, apsaugant sveikatos apsaugos sistemą nuo perkrovimo, šį plitimą pristabdyti. Jau žinoma, kad virusą gali platinti tiek nepasiskiepiję, tiek pasiskiepiję nuo COVID-19 žmonės. Virusui nėra jokio skirtumo – žmogus pasiskiepijęs ar ne, jeigu jis „pramuša“ jo imuninę sistemą. Skirtumas tik tas, kad pasiskiepijusiam žmogui simptomai gali visiškai nepasireikšti ir virusą aplinkoje jis skleis trumpiau. Vis dėlto pirmas penkias dienas jis bus tiek pat užkrečiamas, kaip ir nesiskiepijęs žmogus.

Sustabdyti viruso plitimo mums nepavyks, bet labai svarbu šį plitimą pristabdyti.

Žinant šią viruso dauginimosi žmogaus ląstelėse ypatumą, savaime suprantama, kad po kontakto su koronavirusu reikalingas tiek testas, tiek saviizoliacija. Abi šios priemonės turėtų būti taikomas tiek nepasiskiepijusiam, tiek pasiskiepijusiam žmogui. Priešingu atveju gali būti formuojama nuomonė, kad pasiskiepijęs žmogus visais atvejais yra saugus aplinkiniams. Tokią savo nuomonę teikiu remdamasis mokslo žiniomis apie koronavirusą ir jo plitimą bei kitų šalių patirtimis. Yra logiška įvertinti, kur virusas plinta, ir sustabdyti jo plitimą“, – teigė mokslininkas.

Pasak jo, jeigu nebus nustatyti židiniai, pirma, virusas plis greičiau, antra, bus daugiau užleistų ligos formų – tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, kuriems virusą „padovanos“ vaikai. Norint išvengti šios situacijos, reguliarus testavimas yra labai svarbi pandemijos valdymo priemonė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

„Pandemijos pradžioje apie virusą dar buvai mažai duomenų. Buvo manoma, kad vaikai retai serga COVID-19, tačiau dabar jau nekyla abejonių, kad jie taip pat nėra atsparūs koronavirusui. Vaikai lygiai taip pat gali sirgti sunkiai, tik mažesnėmis proporcijomis. Per pastaruosius devynis mėnesius Europos Sąjungoje registruota 170 jaunuolių iki 19 metų mirčių. Todėl labai svarbu, kad vaikai, kiek įmanoma, naudotųsi visomis pandemijos valdymo priemonėmis – kaukėmis, testavimo sistema ir vakcinomis.

Taip pat labai svarbus patalpų vėdinimas. Nereikia galvoti, kad nuo vieno sergančio vaiko užsikrės visa klasė. Didžiausią riziką patiria esantys šalia, bet jeigu bus geras vėdinimas, užsikrėtimo tikimybė dar labiau sumažės. Oras per valandą pilnai turėtų pasikeisti šešis kartus. Suprantama, kad tai pasiekti sudėtinga, tačiau bent jau langai šiuo metu galėtų būti praverti. Rekomenduojama temperatūra klasėje – 22–24 laipsniai šilumos, drėgmė – 50–60 proc., taigi patalpas būtina dar ir drėkinti“, – aiškino S.Čaplinskas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

02:04
01:51
01:31

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką