Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 18d. 08:00

Kamuoja sloga ar kosulys? Ieškokite nematomų namų gyventojų

Namų tvarkymas
123RF.com nuotr. / Namų tvarkymas

Alergija – pastaruoju metu viena didžiausių visuomenės problemų, o sergamumas ja plinta didžiuliu tempu. 15min GYVENIMAS pateikia ištrauką iš alergologės prof. Rūtos Dubakienės knygos „Alergija“ (leidykla „Tyto alba“), kurioje autorė aptaria alergenus, kurie tyko mūsų visų namuose.

Namų dulkių erkių alergenai

Perskaitęs tokį pavadinimą ne vienas susimąstys – kas gi tai? Daugiau nei prieš 40 metų taip pavadintas žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ buvo paskelbtas mano straipsnelis apie namų dulkių erkes. Dalyvavau jaunųjų mokslininkų konkurse ir savo darbus pateikiau plačiajai visuomenei.

Kadangi Lietuvoje tuo metu tai buvo labai nauja ir negirdėta, savo tyrimų rezultatus aprašiau. Prieš tiek metų dar nežinojome, kad šie mažyčiai organizmai galiausiai taps mūsų šalyje vienu iš pagrindinių alergijų kaltininkų.

Jau seniai žmones kankino liga, liaudies vadinama dusuliu, o medikų pavadinta bronchine astma, pasireiškianti ūminiais dusulio priepuoliais arba sausu priepuoliniu kosuliu. Buvo pastebėta, kad namų dulkių ekstraktai, pagaminti iš surinktų įvairių pasaulio kampelių dulkių, sukėlė tas pačias reakcijas. Tada ir kilo mintis apie biologinį namų dulkių pradą.

Palyginti dar ne taip seniai, 1964 m., mokslininkai Reindertas Voorhorstas ir sutuoktinių pora Fritsas T.Spieksma ir Marise I.Spieksma-Boezemanin paskelbė, kad namų dulkėse aptiktos mikroskopinės erkės yra alergenų šaltinis, ir įrodė, kad Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų – alerginės astmos ir alerginės slogos – priežastis.

Pirmieji namų dulkių alergeniškumo tyrimų darbai Lietuvoje buvo pradėti 1980 m. Tada atrasta 23 rūšys namų dulkių erkių. Lietuvoje nustatėme, kad žmonės jautriausi yra Dermatophagoides pteronyssinus erkių alergenams – iš visų sergančiųjų bronchine astma net 93,3 proc. žmonių.

Tai vyraujantis erkių alergenas, todėl net ir sveiki žmonės ilgai būdami aplinkoje, kur yra namų dulkių erkių, gali tapti jautrūs. Tyrimais įrodyta, kad ir apie 20 proc. sveikų asmenų mūsų šalyje yra įsijautrinę D. pteronyssinus. Pagrindinis erkės alergenas yra glikoproteinas, kurio molekulinė masė yra 24 000 daltonų.

Astos Puikienės nuotr./Rūta Dubakienė
Astos Puikienės nuotr./Rūta Dubakienė

Erkių virškinimo trakte tai, kuo jos minta, verčiama antigenu, taigi ne tik pačios erkės, bet ir jų egzuvijai (išnaros) bei išmatos gali sukelti alergines reakcijas. Išdžiūvusios erkės virsta dulkėmis, bet jų DerP1 alergenas išlieka ir jį galima nustatyti imunologiniais metodais.

Dulkių erkės yra mikroskopiniai 250–300 mikronų dydžio (1/4–1/3 mm ilgio) balkšvi, perregimi voragyviai. Jos neturi akių ar įprastos kvėpavimo sistemos – kvėpuoja visu kūno paviršiumi. D. pteronyssinus patelės per reprodukcinį tarpsnį padeda 60–100 kiaušinių – po 1–3 kiaušinius per dieną, D. farinae ir E. maynei patelės vislesnės: 80–120 kiaušinių, be to, ir jų reprodukcinis tarpsnis ilgesnis.

Kokios sąlygos palankios namų erkėms

Erkių veisimąsi namų dulkėse nulemia trys pagrindiniai veiksniai: temperatūra, santykinė oro drėgmė ir maistas. Esant optimaliai temperatūrai, t. y. 20–25 °C, suaugėliai gyvena apie du mėnesius.
15 °C temperatūroje – 388 dienas ir iš jų tik 120 dienų praleidžia aktyviai misdami. Žemesnėje temperatūroje erkių vystymasis sulėtėja. Taigi temperatūra nulemia erkių gyvybinę veiklą.

Santykinė oro drėgmė irgi turi įtaką erkių vystymosi intensyvumui. Vanduo sudaro apie 70–75 proc. erkių kūno. Esant žemesnei nei
50 proc. santykinei oro drėgmei, erkės išgyvena ne ilgiau kaip 6–11 dienų. Nepalankius gyvybinei veiklai tarpsnius erkės iškenčia pereidamos į atsparios džiūvimui protonimfos būseną. Palankiausia yra didesnė nei 60 proc. santykinė oro drėgmė. Optimaliausios sąlygos piroglifidinių šeimos erkių vystymuisi yra 70–80 proc. santykinė oro drėgmė.

Geriausios sąlygos erkėms yra lovose, kur nuolat šilta, drėgna ir yra pakankamai maisto.

Kuo jos minta

Pagrindinis maisto šaltinis yra žmogaus epidermio nukritusios dalelės. Sveikas žmogus per parą vidutiniškai „pagamina“ 0,5–1 g pleiskanų. Jos patenka ant grindų, o ypač daug jų susikaupia patalynėje ir minkštų baldų apmušaluose. Taip pat erkės minta ir mikroskopinių grybų miceliu (grybiena) bei sporomis, augalų žiedadulkėmis ir bakterijomis, augalinės kilmės medžiagomis ir sudžiūvusia sperma.

Namų dulkių erkių randama patalpose, kur visos trys išvardytos sąlygos yra palankios joms vystytis. Daugelio pasaulio mokslininkų tyrimais nustatyta, kad geriausios sąlygos erkėms yra lovose, kur nuolat šilta, drėgna ir yra pakankamai maisto, ar baldų apmušaluose. Jų randama ir minkštuose žaisluose, kilimuose.

Remiantis dr. Aurelijos Dautartienės darbais, Lietuvoje gyvų erkių dulkių mėginiuose randama visais metų laikais. Mūrinių ir blokinių namų dulkėse gyvų erkių rudenį ir žiemą beveik nebūna, o pavasarį randama labai nedaug. Medinių namų dulkėse gyvų erkių visais metų laikais yra gausu. Ji nustatė, kad piroglifidinėms erkėms vystytis geriausios sąlygos yra vasarą.

Namų dulkių erkių sukeliami simptomai

Namų dulkių erkių sukeliami simptomai yra labai aiškūs ir tipiški: priepuolinė sloga, nosies niežulys, čiaudulys, vėliau – dusulio priepuolis, ypač pernakvojus sename mediniame name. Dulkių erkės plinta per paveldėtą seną patalynę, plunksnų pagalves ir pūkines antklodes, kurios atkeliauja į naujus butus. Lygiai taip pat sėkmingai jos plinta per batus, striukes ar kepures. Dar 1953 m. rusų parazitologas I.Dubininas aptiko dulkių erkių plaukuotoje žmogaus galvos dalyje po kepure.

Ar tikrai namuose yra namų dulkių erkių, nustatoma tyrimais, o pagrindinis kovos su jų sukelta alergine liga principas yra priežasties šalinimas. Jei alergeno negalima pašalinti iš aplinkos, galima su juo kovoti ir kitu būdu – specifine imunoterapija. Pagal šį metodą alergenas, sukėlęs ligą, įvedamas į organizmą ilgėjančiais intervalais ir didėjančiomis dozėmis. Taip sukeliama tolerancija tam alergenui, ir pacientas pasveiksta. Taip pat galima taikyti simptominį gydymą vaistais nuo alergijų.

Tyto alba nuotr./Knyga „Alergija“
Tyto alba nuotr./Knyga „Alergija“

Prof. Rūtos Dubakienės knyga „Alergija“ – tai pirmasis išsamus lietuviškas leidinys apie bene labiausiai varginančius sutrikimus – alergijas ir alergines ligas. Knygoje pateikiamos ne tik bendrosios žinios, kodėl šios būklės ir ligos kamuoja tiek daug žmonių, ne tik aptariamos jų priežastys, bet apibūdinama ir raiška, išsamiai vardijami diagnostiniai tyrimai ir patariama, kaip gydyti ar kontroliuoti kiekvieną būklę.

Rūta Dubakienė – 40 metų praktikuojanti aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, daugelio tarptautinių alergologų organizacijų narė.

Profesorė – Lietuvos valstybinės mokslo premijos bei LMA ir ŠMM mokslo populiarinimo premijų laureatė. Ji ir pirmojo lietuviško vadovėlio „Alergologija“ autorė, publikavo daugiau nei 600 straipsnių, įkūrė pirmąją internetinę alergologijos svetainę „Alergija, astma, imunologija“ ir tinklaraštį „Alergijos ekspertas“, vadovauja UAB „Perspektyvos“ alergologijos klinikoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:56
01:25
06:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką