Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 30d. 15:18

Kardiologas išvardijo priežastis, dėl kurių staigi mirtis pasiglemžia tiek daug jaunų Lietuvos vyrų

Vyras
123RF.com nuotr. / Vyras

Nors po truputį mūsų gyvenimo trukmė ilgėja, Lietuva vis dar pasižymi itin dideliu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat dideliu atotrūkiu tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės. Pavojingiausias vyrų amžius prasideda maždaug nuo 40–45 metų. Juos užklumpanti staigi mirtis, kai vyras gali kristi kaip lapas bet kur – namuose, darbe, gatvėje, kavinėje, aplinkiniams atrodo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Infarktas? Negali būti!

Rizikos veiksniai sumuojasi

Pagal statistiką, Lietuvoje ūminis miokardo infarktas ir priešinfarktinės būklės kasmet diagnozuojamos apie 40 tūkst. žmonių. Jos nusineša per tūkstantį vyrų gyvybių ir per kelis šimtus – moterų. Statistinis skirtumas – akivaizdus. Ne veltui infarktas vadinamas vyrų liga. Taigi kas vyksta su mūsų vyrais?

Pasak Santaros klinikų kardiologo prof. dr. Prano Šerpyčio, nuo širdies ligų vienodai miršta ir moterys, ir vyrai, bet vyrai miršta gerokai jaunesni. Mediko spėjimu, tai susiję su mažesniu dėmesiu savo sveikatai: vyrai į viską žiūri labai globaliai, labai susitelkia į savo profesiją, bet sveikata nesirūpina arba turi daugiau rizikos veiksnių, kurie dar labiau pablogina situaciją. Jie netikrina savo kraujo spaudimo, daugiau rūko, vartoja daugiau alkoholio ir pan.

Visi rizikos veiksniai sumuojasi – kuo jų turime daugiau, tuo didesnė žala sveikatai. Tiesa, širdies ir kraujagyslių ligoms labai svarbi genetika: jeigu mūsų tėvai sirgo jomis, jeigu mūsų šeimoje buvo staigių mirčių, mes taip pat turime didesnę riziką. Tačiau genetika nelemia visko, nes labai daug kas priklauso ir nuo gyvenimo būdo.

Kaip kraujagysles veikia stresas

„Jei pasižiūrėsime į Skandinavijos šalis, Vokietiją, ten vyrų infarktų nutinka rečiau ir vėlyvesniame amžiuje negu Lietuvoje. Tai susiję su atsakingesniu požiūriu į savo sveikatą. Aš manau, jog didžiausia problema yra ta, kad mūsų gyvenime yra per daug streso. Jo mes, žinoma, jau niekada neišvengsime, bet galime keisti požiūrį į jį. Visame kame trūksta pozityvumo – esame pernelyg negatyvūs vienas kito atžvilgiu, vengiame vienas kitam pasakyti gerų žodžių. Apskritai dažnai pokalbį pradedame nuo to, kas yra blogai, nepasakydami, kas yra gerai. Džiaugiuosi, kad situacija jau po truputį keičiasi, bet lėčiau nei norėtųsi.

Aš lietuvių tautą vadinu cepelinais. Cepelinas – ne pats geriausias patiekalas mūsų racione, bet iš tiesų mes vienas kitą labai graužiame ir valgome – pradedant visuomene, baigiant šeima. Dėl to pas mus tiek daug staigių jaunų vyrų mirčių. Apie tūkstantį ligonių per metus net nespėja atvežti iki gydymo įstaigos, jie miršta vežami. Todėl, nukrypstant šį šalį, labai svarbu ir tai, kad žmonės nežiūrėtų atsainiai į gaivinimo įgūdžius, kad mokėtų tai daryti. Turiu labai gražių pavyzdžių, kai žmonės pradėjo gaivinimą iki atvykstant greitajai ir žmogus buvo išgelbėtas. Tos minutės yra labai brangios“, - aiškino P.Šerpytis.

Vadinamieji streso hormonai – katecholaminai – sukelia kraujagyslių spazmą, trikdo kraujo lipidų pusiausvyrą, o tai didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl didelės psichoemocinės įtampos net jauniems vyrams gali ūmiai sutrikti širdies veikla ir įvykti staigi mirtis. Nuo to neapsaugoti net jauni žmonės, ypač vyrai. Taip pat nuolatinė įtampa kelia kraujo spaudimą, kuris yra savarankiškas infarkto rizikos veiksnys.

Jei iš širdies į vidaus organus tekančio kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę yra per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, atsiranda pokyčių širdyje, inkstuose, smegenyse, akyse, padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.

Pusė žmonių nežino turintys aukštą kraujospūdį

123RF.com nuotr./Vyras
123RF.com nuotr./Vyras

Didžiausias pavojus yra tas, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes pakankamai gerai jaučiasi arba tokius simptomus, kaip galvos svaigimas ar regėjimo pablogėjimas, priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui. Ryškesni simptomai (galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, praeinantis paralyžius ir pan.) atsiranda jau tada, kai atsiradę vidaus organų pokyčiai – negrįžtami. Padidejęs kraujo spaudimas – pagrindinė insulto, infarkto, širdies, inkstų nepakankamumo ir kitų ligų, galinčių baigtis net mirtimi, priežastis.

„Ne veltui padidėjęs kraujo spaudimas vadinamas nebyliu žudiku. Mes pajaučiame, kad kažkas negerai, tik tuomet, kai atsiranda galvos skausmai, ritmo sutrikimai, prieširdžių virpėjimas, organų pažeidimai. Turintys padidintą kraujo spaudimą ir jo nekontroliuojantys daug kartų dažniau serga miokardo infarktu. Šią problemą diagnozuoti labai paprasta, tiesiog kraujo spaudimą reikia matuoti, nes jis tik taip aptinkamas.

Kartais užtenka sutvarkyti gyvenimo būdą, sumažinti gyvenimo tempą, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, miego režimą, persižiūrėti mitybą, sumažinti joje druskos kiekį, mesti rūkyti, numesti svorio, padidinti fizinį aktyvumą ir pan. Jei tai nepadeda, reikia gydyti. Deja, apie 50 proc. žmonių nežino turintys padidintą kraujo spaudimą, iš jų tik 25 proc. jį reguliuoja ir tik 7 proc. iš jų tai daro tinkamai. Taigi daugybė žmonių tiesiog nesigydo, nors vaistų kraujo spaudimo koregavimui Lietuvoje tikrai yra pakankamai“, - svarstė P.Šerpytis.

Mitai apie alkoholį ir širdies ligas

Pasak kardiologo, nors gyvenimo tempas – didžiausias mūsų sveikatos priešas, jis kasmet tik didėja. Informacinės technologijos, elektroninis paštas, mobilus telefonas – mes nuolat viską tikriname, sekame, fiksuojame, todėl mūsų smegenys nuolat įtemptos. Mes nebemokame atsipalaiduoti. Tai ypač taikytina vyrams, kurie, ieškodami greitų atsipalaidavimo būdų, kaip šiaudo griebiasi žalingų įpročių – alkoholio ir rūkymo.

„Dažnai alkoholis vartojamas norint atsipalaiduoti, tačiau didesnis alkoholio kiekis yra nuodas. Joks kardiologas nepatvirtins, kad alkoholis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jis tiesiog šiek tiek atpalaiduoja nervų sistemą, padeda geriau komunikuoti, bet nuo širdies ligų tikrai neišgelbės. Jeigu žmogus išgeria vieną vyno taurę ar vieną alaus bokalą, tai dar nieko tokio, bet didesnės dozės tikrai veikia negerai. Didesnis alkoholio kiekis sukelia organizmo dehidrataciją, dėl kurios mūsų kraujas tirštėja. Ir jeigu mes jau turime pažengusią išeminę širdies ligą, pavojus patirti infarktą didėja“, - teigė pašnekovas.

Ne ką geriau veikia rūkymas. Nustatyta, kad kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus. Rizika didėja, didėjant tabako kiekiui. Rūkantiesiems miokardo infarktas daug dažniau baigiasi mirtimi, jiems didesnė infarkto pasikartojimo tikimybė.

Ką daryti?

„Vyrai dažnai galvoja, kad jų organizmas gali daugiau nei iš tiesų. Jie mano, kad gali dirbti septynias dienas per savaitę, dvidešimt keturias valandas per parą. Tai klaidingas požiūris. Būtina stabtelėti ir atlikti inventorizaciją, išmokti atsipalaiduoti ir pailsėti. Ir būtinai reikalingos atostogos. Juk ne šiap sau jos buvo sugalvotos. Jeigu norime būti sėkmingi, turime galvoti ir apie tai, kaip save atpalaiduoti, sumažinti stresą ir pailsėti. Šiuo atveju geriausias vaistas – fizinis aktyvumas.

Tai nereiškia, kad būtina eiti į sporto klubą. Tinka ir namų ūkio ruoša (padėti žmonai susitvarkyti, prie namo pasikuisti), pasivažinėti dviračiu ar tiesiog pasivaikščioti. Visiškai nesvarbu, kokia judėjimo rūšis bus pasirinkta, svarbu judėti, nes judėjimas padeda atsipalaiduoti smegenims, didina vadinamojo laimės hormono kiekį, todėl mes jaučiamės geriau. Ir tai daryti reikia taip pat reguliariai, kaip valomės dantis“, - patarė kardiologas.

Pasak mokslininkų, daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai, o fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, daug didesnis jų mirštamumas nuo jų. Šio rizikos veiksnio reikšmė prilyginama rūkymo, padidėjusio kraujospūdžio ir padidėjusių kraujo lipidų žalai. Net vidutinio laipsnio fizinis aktyvumas turi apsauginį poveikį nuo koronarinės širdies ligos ir mirties nuo jos.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į mitybą, nuo kurios priklauso kraujagyslių būklė. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Kalorijų, sočiųjų riebalų ir cholesterolio gausus maistas gali pagreitinti aterosklerozę ir sustiprinti kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, didinti cholesterolio kiekį kraujyje, lemti antsvorį ir pan.

Vyrai miršta pačiame žydėjime

„Mes gyvename įtampos pasaulyje – turime tai suprasti ir ieškoti teisingų būdų nepasiduoti įtampai. Todėl labai skatinčiau būti visus labiau tolerantiškus ir nesukelti papildomo streso aplinkiniams, kuris jiems visai nereikalingas. Būkime pakantūs ir nuolaidūs. Kuo pozityviau vertinsime aplinką, tuo geriau jausimės patys.

Jeigu norime būti sveikesni ir ilgiau gyventi produktyviai, taip pat turėtume pažinti, stebėti ir keisti pagrindinius savo rizikos veiksnius. Tai genetika, stresas, fizinis aktyvumas, kraujo spaudimo kontrolė, mityba, cholesterolis, gliukozė. Būtina reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktiniam patikrinimui. Negaliu sakyti, kad tuomet miokardo infarkto pavyks išvengti šimtu procentų, bet tikrai daugiau šansų nei pas gydytoją nesilankius dešimt metų. Juk net automobilį tikriname kas dvejus metus“, - teigė P.Šerpytis.

Pasak jo, vyrai, ypač vyresni nei 40 metų, reguliariai turėtų sekti savo kraujo spaudimą, gliukozės, cholesterolio kiekį kraujyje bei svorį.

Vyrai nuo 40 iki 55 metų raginami pasitikrinti pagal valstybės finansuojamą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kurios metu įvertinami visi išvardinti rizikos veiksniai ir prireikus nukreipiama pas specialistą. Mat rizika patirti infarktą vyrams padidėja nuo 40 metų ir tolau auga su amžiumi. „Nuo 40 iki 55 met įvyksta daugiausiai infarktų. Tai patys darbingiausi žmogaus metai, kai jis gali dirbti ir būti naudingas savo šaliai ir šeimai. Ir kaip tik tuomet ištinka katastrofa. Todėl labai skatinu, kad vyrai tikrintųsi pagal šią programą“, - ragino medikas.

Pagrindiniai simptomai, įspėjantys apie galimą miokardo infarktą, yra atsirandantis skausmas krūtinėje, už krūtinkaulio, kuris nesusijęs su kvėpavimu ir didėja fizinio krūvio metu, šaltas prakaitas. Pajutus šiuos simptomus kardiologas patarė kviesti greitąją pagalbą arba pačiam važiuoti į ligoninę, nes būtina padaryti kardiogramą, kad būtų nepražiūrėtas infarktas.

„Skaudėti krūtinėje gali nuo daugybės priežasčių, bet geriau pasitikrinti negu leisti įvykti infarktui. Lietuvoje mes jau turime gerą sistemą, kurios dėka galime sėkmingai gydyti miokardo infarktą ir žmogus turi galimybę grįžti į pilnavertį gyvenimą, tačiau ir toliau privalo kontroliuoti savo pagrindinius parametrus“, - įspėjo pašnekovas.

Straipsnį inicijuoja ir savo sveikata rūpintis kviečia „Microlife“.

Inicijuotas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką