Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2016 rugpjūčio 8d. 16:44

Kas antras europietis kenčia nuo triukšmo

Ženklas "Netriukšmauti"
„Scanpix“ nuotr. / Ženklas "Netriukšmauti"
Nuo nuolatinio triukšmo kenčia kas antras europietis, o įprastas – dažno nė nebefiksuojamas – triukšmas kelia irzlumą ir agresiją.

Šiomis dienomis mūsų gyvenime atsiranda vis daugiau triukšmą keliančių šaltinių: pradedant vaikų žaislais, baigiant greitkeliais ir oro uostais, – praneša Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.

Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad žmogus prie nuolatinio triukšmo įpranta ir jo nebegirdi. Ausies nedirginantis ir įprastas nuolatinis aplinkos triukšmas, ne tik skatina nepasitenkinimą, irzlumą ir agresiją, bet gali sukelti ir rimtesnes ligas. Dažnai, be matavimo prietaisų, sunku įsivaizduoti kokio stiprumo garsą skleidžia tam tikras šaltinis:

• 10dB – žmogus girdi savo širdies plakimą;
• 30dB – šnabždesys;
• 40dB – šaldytuvas;
• 50dB – įprastinė kalba;
• 70dB – garsi kalba;

Alvydo Januševičiaus nuotr./Traukinys
Alvydo Januševičiaus nuotr./Traukinys

Nesaugaus garso lygio pradžia
• 85dB – transporto spūstys, mokyklos valgykla;
• 90dB – žoliapjovė, motociklas;
• 105dB – įprastas ausinukas, nustatytas maksimaliu garsu;
• 110dB – griaustinis, koncertas;
• 120dB – greitosios pagalbos automobilio sirena;

Pasaulio sveikatos organizacija kaip svarbiausius triukšmo šaltinius įvardija muzikos klausymą ausinėmis, vaikiškus žaislus, šventes, festivalius, oro uostus, autostradas, taip pat pramoninį ir komercinį triukšmą. Pagrindinis triukšmo šaltinis yra autotransporto srautai gatvėse, kurių triukšmingumas tam tikrais atvejais pasiekia iki 80–82 proc. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.

Kas penktas kenčia ir naktį

Triukšmas sukelia ne tik nepatogumų, bet ir sveikatos sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacija visuotinį triukšmą, įskaitant ir eismo triukšmą, vertina kaip rimtą pavojų žmonių sveikatai. Jis gali veikti ir fiziškai, ir psichologiškai, trikdydamas miegą, poilsį, gali pakenkti mokslui ir bendravimui. Nors šis poveikis žinomas jau seniai, pastaruoju metu atliekami tyrimai rodo, kad jis atsiranda esant net mažesniam triukšmo lygiui, nei buvo manyta anksčiau. Apie 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos metu ir apie 20 proc. nakties metu.

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, kaimynų veikla, buityje naudojami įvairūs prietaisai, šventiniai renginiai.

Sutrinka atmintis

Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, jis organizmą veikia kaip lėtinis stresas – vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net, palyginti, nestiprus 60-70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Dėl to 10-25 proc. sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, suprastėja žmogaus klausa ir rega, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika.

Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas centrinę nervų sistemą, sukelia organizme įvairius neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti įvairių susirgimų – hipertoninės ir išeminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą. Vaikų ir jaunuolių klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Triukšmas kenkia sveikatai.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Triukšmas kenkia sveikatai.

Dėl visuotinės „triukšmo epidemijos“, ypač dėl stipraus, impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, net 30-40 proc. jaunuolių, kurių amžius 14 – 20 m., klausa yra pažeista. Be to, stiprus impulsinis monotoniškai besikartojantis triukšmas kenkia ne tik klausai. Jis perdirgina centrinę nervų sistemą, keičia žmogaus charakterį ir jo elgesį, skatina žmogaus grubumą bei agresyvumą, veikia vaikų gebėjimą mokytis, motyvaciją. Aišku, kad dalinis klausos netekimas sukelia ne tik daug psichologinių problemų, bet apsunkina ir socialinę individo adaptaciją, apriboja profesinį tinkamumą.

Koncertuose patariama nestovėti prie kolonėlių

Taigi, triukšmas yra kenksmingas sveikatai aplinkos faktorius, sukeliantis patologinius pokyčius įvairiose organizmo sistemose. Jis yra reikšmingas rizikos veiksnys klausos, nervų, širdies – kraujagyslių, virškinamojo trakto susirgimams išsivystyti.

Prevencija:
• Vengti vietų, kur yra skleidžiamas didelis triukšmas;
• Nesiklausyti garsiai muzikos per ausinukus;
• Jei lankomasi koncertuose ar festivaliuose, nestovėti prie garso kolonėlių, arba naudoti klausos apsaugos priemones;
• Jei kaimynų keliamas triukšmas kelia diskomfortą, turite teisę paprašyti elgtis tyliau;
• Jei gyvenate netoli geležinkelio ar judrios gatvės bei kenčiate nuo gatvės triukšmo, pakeiskite senus langus naujais, su stiklo paketais, turinčiais gerą garso izoliaciją;
• Sudrausminti savo vaikus, jei kelia triukšmą. Keliamo triukšmo intensyvumas gali pažeisti aplinkinių teisę į tylą ir ramybę.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Temos: 1 Sveikata

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

07:38
00:50
01:14

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką