Tyrimo dalyvių buvo paprašyta iš pradžių suvalgyti tiek picos, kad pasijustų „maloniai sotūs“, o vėliau, kol „nebeįstengs nuryti daugiau nė vieno kąsnio“. Abu kartus buvo stebima jų nuotaika ir apetito, taip pat medžiagų apykaitos ir hormonų funkcijos.
Tai rodo, kad pavieniai persivalgymai neturi trumpalaikių neigiamų pasekmių organizmo gebėjimui valdyti medžiagų apykaitą.
Antruoju atveju valgytojai suvalgė dvigubai daugiau kalorijų (vidutiniškai 3 113 kcal, arba 1,5 didelės picos, o kai kurie – net 2,5 picos – tai gerokai viršija sveiko suaugusio žmogaus dienos kalorijų poreikį), tačiau jų kūnams pavyko išlaikyti normalią cheminę kraujo sudėtį, tokiu būdu tinkamai susidorojant su maisto pertekliumi.
Tai rodo, kad pavieniai persivalgymai neturi trumpalaikių neigiamų pasekmių organizmo gebėjimui valdyti medžiagų apykaitą.
„Mes visi žinome, kokia rizika kyla, kai nuolat persivalgome – nutukimas, II tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei kiti sveikatos sutrikimai, – sako pagrindinis mokslo darbuotojas Aaronas Hengistas. Bato universiteto studentas. – Tačiau mūsų išvados rodo, kad kūnas iš tiesų nepaprastai gerai susidoroja su dideliu ir staigiu kalorijų pertekliumi.“
Bandymo dalyvių cukraus kiekis kraujyje išliko stabilus, o insulino kiekis padvigubėjo (siekiant kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje). Lipidų (trigliceridų ir riebiųjų rūgščių) kiekis kraujyje tik šiek tiek padidėjo. Kiti tyrimai parodė, kad saikingai valgant, lipidų kiekis kraujyje padidėja proporcingai suvalgyto maisto kiekiui. Tai rodo, kad gali būti, jog yra kažkoks kūno „dangtelis“, kuris neleidžia riebalų kiekiui kraujyje per daug išaugti, kai jų staiga suvartojama per gausiai.
Persivalgę eksperimento dalyviai jautėsi mieguisti ilgiau nei keturias valandas.
Per daug maisto gavęs kūnas vis dėlto nesugeba susidoroti su vienu iššūkiu – palaikyti stabilų energijos lygį. Persivalgę eksperimento dalyviai jautėsi mieguisti ilgiau nei keturias valandas. Taigi kaina, kurią sumokate už picos persivalgymą, yra vadinamoji „maisto koma", kitaip tariant, laikinas apsnūdimas ir neveiklumas.
Išvada: „Šis tyrimas rodo, kad jei šiaip visais atžvilgiais sveikas žmogus retkarčiais persivalgo, pavyzdžiui, vakarėlyje, kuriame yra švediškas stalas, ar per kalėdinę vakarienę, jis nepatirs jokių tiesioginių neigiamų padarinių, susijusių su medžiagų apykaitos reguliavimu“, – sako J.Bettsas, kuris planuoja atlikti tokį patį tyrimą su moterimis, vyresnio amžiaus žmonėmis ir antsvorio turinčiais žmonėmis.
Beje, šis tyrimas buvo atliktas su 22–37 metų vyrais. Pagrindinė persivalgymo problema yra ta, kad jis suteikia mūsų kūnui per daug energijos, kuri kaupiama riebalų pavidalu.
