Karts nuo karto visuomenėje netyla pasipiktinimas dėl neskubiai suteiktos skubios pagalbos ligoninių priimamuosiuose. Pacientai ar jų artimieji piktinasi ilgomis laukimo valandomis, abejingais gydymo įstaigų darbuotojų veidais, jų atšiaurumu. Medicinos bendruomenę tokie skundai neretai žeidžia. Juk dažniausiai pretenzijos, anot medikų, kyla iš pacientų nežinojimo – kas yra ta skubi pagalba ir kaip ligoniai priimamuosiuose skirstomi, kodėl jie taip skirstomi.
Pacientai skirstomi ne pagal atvykimo laiką, o pagal jų sveikatos būklės sunkumą.
Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. Kęstutis Stašaitis paaiškina, kad visame pasaulyje į skubios pagalbos skyrių besikreipiantys pacientai skirstomi ne pagal atvykimo laiką, o pagal jų sveikatos būklės sunkumą. Apžiūros bei ištyrimo pirmenybė, pasak jo, teikiama tiems, kieno būklė sunkiausia.
„Turime visi įsisąmoninti, kad jei nebūtų laikomasi šio principo, insultą patyrę pacientai liktų paralyžiuoti, nes gydytojas neurologas, pavyzdžiui, pirmiau konsultavo dešimčia minučių anksčiau atvykusį pacientą dėl 5 metus trunkančios lėtinės migrenos paūmėjimo.
Miokardo infarktą patyręs pacientas neišgyventų, nes gydytojas kardiologas pirmiau turėjo pasirūpinti pusvalandžiu anksčiau dėl pakilusio kraujospūdžio atvykusiu daug metų arterine hipertenzija sergančiu pacientu. Sunkią traumą patyręs ligonis mirtų nuo vidinio kraujavimo, nes gydytojai chirurgai siuvo žaizdą anksčiau atvykusiam pirštą įsipjovusiam pacientui ir pan.
Mūsų žmonės vis dar, deja, linkę manyti, kad jei į skubios pagalbos skyrių atvykau anksčiau už kitus, tai ir ištirtas bei pagydytas turiu būti pirmiausia aš. Tokie žalingi lūkesčiai ir tampa nemažos dalies nepasitenkinimų priežastimi“, – įsitikinęs docentas.
Holivudo filmai prasilenkia su realybe
Kaip įvardijo pašnekovas, vien į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi apie 250 suaugusiųjų bei vaikų. Piko valandomis skyriuje gydoma apie 40–50 pacientų, neskaitant naujai atvykstančių, kurių srautas tuo metu būna dar didesnis nei įprastai.
„Todėl kiek beturėtume gydytojų, slaugytojų, diagnostinės aparatūros, tenka kiekvieną akimirką valdyti situaciją skirstant ištyrimo, diagnostikos ir gydymo procedūrų prioritetus pacientams pagal jų būklės sunkumą, o ne atvykimo laiką.
Be to, pacientai ir jų šeimų nariai neretai laukimu vadina ir patį diagnostikos ar net gydymo procesą. Jiems vis dar dažnai atrodo, kad šiais laikais tyrimų atsakymai gaunami tą pačią minutę, kai buvo paimtas kraujas ar atliktas vaizdinis tyrimas, kaip kad kartais matome su realybe prasilenkiančiuose Holivudo filmuose. Tačiau tikrovė yra kur kas žemiškesnė“, – paaiškino K.Stašaitis.
Paimtas kraujo mėginys, anot jo, visų pirma turi pasiekti ligoninės laboratoriją, būti centrifuguojamas keletą minučių, išskirstomas į frakcijas. Tuomet, priklausomai nuo to, ką kraujyje reikia nustatyti, vykdomos įvairios biocheminės ar imunofermentinės reakcijos. Visas šis procesas yra griežtai standartizuotas ir užtrunka 1–2 val.: tiek Kauno klinikų laboratorijoje, tiek ir bet kurios Vakarų ligoninės laboratorijoje.
Į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi apie 250 suaugusiųjų bei vaikų.
Kartais reikia įvertinti ligos dinamiką
Tas pats principas, K.Stašaičio teigimu, galioja ir vaizdiniams tyrimams. Pavyzdžiui, atlikus tam tikros kūno srities kompiuterinę tomografiją, gaunama kelios dešimtys vaizdų, kurių kiekvieną atidžiai turi įvertinti gydytojas radiologas, o tai taip pat užtrunka. Negana to, dalis būklių reikalauja stebėti pacientą priėmimo skyriuje ilgiau, kas keletą valandų kartojant tyrimus, vertinant ligos dinamiką, organizmo atsaką į taikomą gydymą ir pan.
„Kiekvieno iš mūsų organizmai yra skirtingi, skirtingai reaguoja į tuos pačius vaistus. Pavyzdžiui, vienam lašinant tą patį vaistą sutrikęs širdies ritmas atsistato jau pirmąją valandą, kitam tenka lašinti 8 valandas ir nepavykus jo atstatyti, keisti gydymo metodą kitu“, – paaiškino gydytojas.
Apie švieslentes JAV pakelėse
Kuriant Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, anot jo, apvažiuota galybė JAV, Skandinavijos, Vakarų Europos Skubios pagalbos centrų.
„Kauno klinikų gydytojai rezidentai savo rezidentūros studijų metu 6 savaites tobulinasi geriausiose JAV ligoninėse, todėl puikiai žinome skubios pagalbos situaciją svetur. Visur galioja tas pats principas – „pirmenybė pagal būklės sunkumą“, todėl skyriuje esant didesniam skaičiui sunkesnių būklių pacientų ne taip sunkiai susirgusiems tenka palūkėti“, – patikino pašnekovas.
Jis papasakojo, kad kai kurių JAV miestų pakelėse net įrenginėjamos specialios švieslentės, kuriose rašoma, kiek vidutiniškai teks laukti šiuo metu atvykus į vienos ar kitos ligoninės priėmimo skyrių. Visa tai daroma tam, kad atvykstantieji nusiteiktų būti kantrūs, įsivertintų, ar jų problemos tikrai negali išspręsti šeimos gydytojas.
„Ir tos laukimo trukmės gerokai ilgesnės nei mūsų rodikliai. Nepaisant to, Vakarų visuomenė kur kas supratingiau žiūri į skubią pagalbą ir nepasitenkinimo ja yra kur kas mažiau. Tą liudija tiek mūsų užsienio kolegos, tiek ir asmeninė patirtis – sunku būtų prisiminti atvejį, kad pretenzijas dėl ilgo laukimo būtų pareiškę mūsų skubios pagalbos skyriuje gydyti užsienio šalių piliečiai, dažniausiai įvairias pretenzijas reiškia mūsų tautiečiai. Tačiau ir Lietuvos visuomenėje jau matome augančio sąmoningumo ženklų“, – teigia K.Stašaitis.
Įsigijo paspirtukus, įrengė vakuuminį paštą
Kauno klinikų vadovybė kasdien mąsto, kaip galėtų paspartinti rutininio darbo procesus, kad pacientai skubios pagalbos skyriuje užtruktų kaip įmanoma trumpiau.
Kadaise kraujo mėginius į už kelių šimtų metrų įsikūrusią laboratoriją personalas nešdavo pėsčiomis, vėliau šis procesas buvo paspartintas įsigyjant paspirtukus. O prieš pusmetį, atsiradus galimybėms, ligoninės administracija investavo į vakuuminio pašto sistemą. Dabar kraujas laboratoriją pasiekia akimirksniu.
„Kalbamės su savo pacientais, aiškiname, kodėl turime juos užlaikyti skyriuje ilgėliau, stengiamės šviesti visuomenę, laužyti mitus, kovoti su minėtais žalingais lūkesčiais, dalyvaujame rengiant pasiūlymus, kaip optimizuoti skubios pagalbos teikimą ne tik mūsų ligoninėje, bet ir Kauno regiono ar nacionaliniu mastu tolygiau paskirstant pacientų srautus“, – pabrėžė gydytojas.
Anot jo, labai svarbu sudaryti sąlygas pacientams, kuriems sveikatos sutrikimai nedideli, gauti reikiamą būtinąją pagalbą arčiau namų esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar pas savo šeimos gydytoją. O tie pacientai, kurių būklė sunki, turėtų kaip galima greičiau patekti į regioninių ar universitetinių ligoninių skubios pagalbos skyrius.
„Jau dabar matau šių pastangų vaisius ir tikiu, kad ateityje visuomenės supratingumas augs dar labiau. Tereikia daugiau tikėti ir pasitikėti vieni kitais, bendradarbiauti su jus gydančiu personalu, pamėginti suprasti ir kitą pusę, stengtis būti kantresniems. Nes kai mus pačius ar mūsų artimuosius ištiks sunki nelaimė ar liga, norėsime, kad kiti, tuo metu atvykę dėl lengvesnių sveikatos sutrikimų, suprastų, kodėl pagalba mums turi būti suteikta pirmiau“, – patikino K.Stašaitis.
