Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 20d. 10:34

Keliautojų diarėja, arba Ką daryti, jei kelionėje negali skirtis su tualetu? Gydytojos patarimai

Pėsčiųjų žygis „Niekas nenorėjo sušlapti“
Pėsčiųjų žygis „Niekas nenorėjo sušlapti“

Kas yra keliautojų diarėja? Kaip elgtis, jeigu kelionėje negali atitolti nuo tualeto ilgiau nei 10–15 minučių? Kaip išvengti šio kelionės planus griaunančio nemalonumo? Atsakymus į šiuos klausimus pateikė kalnų medicinos gydytoja Kastė Mateikatė.

K.Mateikaitė įvairiais sveikatos patarimais dalijasi ir savo sukurtame „Kalnų gydytojos užrašai“ puslapyje feisbuke.

Kokiose šalyse didesnė tikimybė susirgti?

Kaip sakė gydytoja, patarimai apie keliautojų diarėją yra naudingi nebūtinai keliaujantiems į kalnus, tačiau ir tiems, kurie mėgsta laiką leisti gamtoje ar keliauja po Pietų Ameriką, Afriką, kitas rečiau lankomas šalis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kastė Mateikaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kastė Mateikaitė

Kas yra keliautojų diarėja? Kalbant paprasčiau, tai – viduriavimas. „Dažnai su keliautojų diarėja susiduriame ne aukštai kalnuose, o iki pačių kalnų. Tenka valgyti degalinėse, užeigose, perkame turguje, geriame vandenį, arbatas, kokakolas, alkoholius ir panašiai. Ar visur higienos laikomės, neaišku. Būna, kad tada ir pasigauname bacilas, kurios sukelia diarėją – jau pakilus į kalnus ar net grįžus iš kalnų“, – sakė K.Mateikaitė nuotoliniame susitikime, kurį suorganizavo specializuota apranga prekiaujanti parduotuvė „Montis Magia“.

Gydytoja įvardijo šalis, kur yra mažiausia ir didžiausia rizika susirgti diarėja. Pasak K.Mateikaitės, mažos rizikos šalys yra Kanada, Amerika, Australija, dauguma Europos šalių.

„Bet tai nereiškia, kad ten keliautojai negali užsikrėsti, iki 8 proc. keliautojų gali susirgti diarėja. Didesnės rizikos šalys yra pietryčių, pietų Azija, Afrika, Lotynų Amerika, Meksika, centrinė Amerika – suserga vidutiniškai nuo 25 iki 50 procentų. Tuo tarpu Indijoje ar Nepale susirgimų skaičius gali siekti iki 60–70, o kai kur yra duomenų, kad šie skaičiai siekia iki šimto procentų“, – sakė gydytoja.

Pasak K.Mateikaitės, medikai viduriavimą vadina liga tada, kai žmogus viduriuoja skystomis, nesuformuotomis išmatomis daugiau nei tris kartus per parą.

„Tam, kad įvardintumėm keliautojų diarėją kaip ligą, turi būti dar bent vienas simptomas. Pavyzdžiui, pilvo raižymas, pykinimas, vėmimas, taip pat gali būti karščiavimas, kraujas išmatose, nuolatinis noras tuštintis. Tai yra pagrindiniai keliautojų diarėjos požymiai.

Lengvos formos diarėja paprastai praeina savaime.

Dažniausiai susergama per pirmas dvi kelionės savaites. Lengvos formos diarėja paprastai praeina savaime, rimto gydymo neprireikia. Maždaug 24 valandas dauguma keliautojų būna neveiksnūs ir kelionės planai turi būti keičiami. Kai kuriais atvejais kelionės turi būti atidedamos, trumpinamos.

Diarėja yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos, greitai aplinkoje plintantys virusai, taip pat parazitai, kurie sukelia lėtinius viduriavimus, besitęsiančius kelias savaites grįžus po kelionės“, – sakė gydytoja.

Diarėja žmonės užsikrečia dėl blogos higienos, jos normų nesilaikymo, blogai termiškai apdoroto maisto, nešvaraus vandens ar kitų gėrimų, rečiau – viešuose baseinuose, vandens parkuose, kitose vandens pramogų vietose, kada maudantis vanduo patenka į akis ar burną.

Jei liga sunki – reikia gydymo ir vaistų

Susirgus, sako gydytoja, svarbu nustatyti, kokios formos liga yra – lengva, vidutinė ar sunki. Jei žmogus serga lengva forma, specialaus gydymo nereikia, tačiau jei sunkia – gydymas, vaistai reikalingi, skiriami ir antibiotikai. Tuo tarpu lengvos formos diarėjos antibiotikais gydyti nerekomenduojama.

„Jei sergate lengva forma, venkite antibiotikų, nes tokiu būdu didiname bakterijų atsparumą antibiotikams ir tai ateityje sukels didelių problemų“, – kalbėjo gydytoja.

„Anksčiau ligos formas įvardindavo pagal viduriavimo skaičių – jei 10 kartų per parą, tai jau sunki forma. Bet pastaruoju metu geriau klausti žmonių, kaip toleruoja organizmas. Vidutinė forma – kai jaučiamas silpnumas, norisi gulėti, dažnai einama į tualetą, koreguojami kelionės planai, o sunki forma – kai žmogus nieko negali daryti. Tada būtina medikų pagalba, o kelionę netgi tenka atšaukti.

Jei ligos forma sunki, negalavimai nepraeina, tai gali būti ir vidurių šiltinė, ir dizenterija.

Būna tokių atvejų, kai su maistu gauname didelį kiekį toksinų, kuriuos išskiria bakterijos. Tada organizmas sureaguoja gana greitai ir juos pradeda šalinti. Po 3–4 valandų, suvalgius tokio maisto, atsiranda pykimas, vėmimas, viduriavimas. Tačiau negalavimai greitai ir praeis – maždaug po paros. Tai yra lengvesnė diarėjos forma“, – kalbėjo gydytoja.

Tačiau jei ligos forma sunki, negalavimai nepraeina, tai gali būti ir vidurių šiltinė, ir dizenterija: „Tai yra sunkios infekcinės ligos. Jei kelionės metu įtariame šias ligas – būtina kreiptis į medikus. Be viduriavimo, pilvo skausmo, noro tuštintis, pakyla ir labai aukšta – iki 39–40 laipsnių – temperatūra, išmatose atsiranda kraujo.“

Asmeninio albumo nuotr./Kastės Mateikaitės darbas kalnuose
Asmeninio albumo nuotr./Kastės Mateikaitės darbas kalnuose

Ką daryti, jei negali skirtis su tualetu?

Jei keliaujant ištiko tokia bėda, pirmasis vaistas yra skysčių ir elektrolitų atstatymas.

„Viduriuodami ir vemdami prarandame labai didelį tiek skysčių, tiek elektrolitų – natrio, kalio, magnio, kalcio ir kitų mineralų – kiekį. O šie dalykai yra labai svarbūs, kad galėtume sveikti, o organizmas – funkcionuoti“, – aiškino gydytoja.

Todėl geriamojo vandens vaidmuo – labai svarbus. Reiktų gauti švaraus, gal dezinfekuoto, gėrimui paruošto vandens ir jį nuolat su savimi turėti bei dažnai gerti mažais gurkšniais.

„Rekomenduojama išgerti dvi stiklines vandens suaugusiam žmogui po kiekvieno rimtesnio išsituštinimo. Vandenyje turi būti mineralinių medžiagų, nes, pavyzdžiui, kalnuose ištirpintas sniegas turi labai mažai mineralinių medžiagų. Todėl visada savo asmeninėje vaistinėje rekomenduoju turėti elektrolitų miltelių, kuriuos ištirpinus litre ar pusėje litro vandens, reikia po truputį vartoti.

Jei neturite – tiks ir sportui skirti milteliai, kurie irgi šiek tiek padės. Jei nieko neturime, gal kažkur rasim druskos, cukraus. Tada reiktų imti litrą švaraus vandens, į jį įmaišyti arbatinį šaukštelį druskos, pusę arbatinio šaukštelio valgomosios sodos, aštuonis arbatinius šaukštelius cukraus. Gerti po du arbatos puodelius suaugusiems po kiekvieno pasituštinimo. Širdies, raumenų veiklai labai svarbus kalis, kurio kiekį taip pat reikia atstatyti – patariama suvalgyti po vieną bananą“, – pasakojo K.Mateikaitė.

Širdies, raumenų veiklai labai svarbus kalis, kurio kiekį taip pat reikia atstatyti.

Jei diarėjos forma nėra sunki ir įmanoma valgyti, su maistu taip pat gaunamos mineralinės medžiagos, tik maistą reiktų rinktis lengvesnį.

„Sergant lengva forma to ir pakanka. Jei reikia kažkur vykti ir tualetas atitols nuo jūsų, yra specialūs vaistai, kurie negydo infekcijos, tačiau slopina simptomus. Kitaip tariant, į tualetą prireiks ne kas dvi valandas, o kas 4-5. Dar svarbu pasakyti, kad pats viduriavimas yra puiki apsauginė organizmo reakcija atsikratyti mikrobų, atsikratyti pačios infekcijos“, – kalbėjo gydytoja.

Kelionėje K.Mateikaitė pataria turėti ir probiotikų – gerųjų bakterijų, padėsiančių po ligos atstatyti žarnyno mikroflorą, ypač jei liga gydoma ir antibiotikais.

Atsiradus požymių, kad liga – sunkios formos, reiktų ilgai nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

123RF.com nuotr./Keliaujanti moteris
123RF.com nuotr./Keliaujanti moteris

Kaip apsisaugoti nuo bakterijų ir virusų?

„Kalbant apie pūsles ant kojų, visada sakau, kad lengviau jų išvengti, nei jas gydyti. Kalbant apie keliautojų diarėją būtų sunku pasakyti, kad lengviau išvengti, bet visada verta stengtis. Kaip stengtis? Pirmiausia, kai kurių viduriavimą sukeliančių ligų galima išvengti pasiskiepijus.

Keliaujant į tokias šalis kaip Nepalas, Indija, Kinija, Vietnamas, Kirgizija, Kazachstanas ir kitos, Lotynų Amerikos šalis, daugumą Afrikos šalių rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A, nuo vidurių šiltinės, kai kuriose šalyse rekomenduojama skiepytis nuo choleros.

Nuo kitų sukėlėjų – bakterijų, virusų – skiepų nėra, tad reikės bandyti jų negauti ar gauti mažą kiekį, kad nesukeltų sunkios ligos“, – kalbėjo gydytoja.

K.Mateikaitė akcentavo griežtą rankų higieną – jas plauti reiktų prieš valgio, grįžus iš lauko ir panašiai.

Pasak gydytojos, svarbi ir grupės higiena, jei keliauja grupė žmonių. Pavyzdžiui, jei susirgo žmogus, atsakingas už maistą, jį nuo šios pareigos reiktų atleisti.

Taip pat svarbu, ar tinkamos maisto laikymo sąlygos – visų pirma, temperatūra.

„Kaip maistas ruošiamas, ar užtenka temperatūros, ar pakankamai termiškai apdorojama mėsa. Didelį dėmesį reikia skirti vandens dezinfekcijai – virinti ar apdoroti kitais būdais.

Iš pavojingų maisto produktų galėčiau atkreipti dėmesį į termiškai neapdorotą ar blogai apdorotą mėsą, ypač pirktą turguje, užeigose, gatvės vagonėliuose, iš žalio kiaušinio padarytus produktus ar padažus, siūlyčiau kelionėse vengti ir nepasterizuoto pieno produktų.

Perkant daržoves svarbu gerai jas nuplauti, vaisius geriausia nulupti patiems. Jei juos nupuls pardavėjas, gali patekti bakterijos per jo rankas.

Yra ir vaisių, kurių žievės nevalgome. Pavyzdžiui, melionas. Kad jis svertų daugiau, į jį prieš parduodant gali būti įšvirkščiama vandens. Koks tas vanduo, nežinia, bet su vandeniu į vidų patekę mikrobai gali puikiai daugintis pačiame meliono viduje“, – aiškino K.Mateikaitė.

123RF.com nuotr./Plaunasi rankas
123RF.com nuotr./Plaunasi rankas

Dėmesys – vandeniui

Keliaujant svarbus ir kokybiškas, saugus vanduo. Vienas populiariausių ir paprasčiausių būdų – vandens virinimas.

„Menkiau išsivysčiusiose šalyse nėra saugus vanduo iš čiaupo. O kalbant apie vandenį iš upelių ir šaltinių, reiktų gerai įvertinti pačią situaciją. Jei žinome, kad aukščiau vandens šaltinio nėra gamyklų, ganyklų ar žmogaus stovyklų, iš kur gali atsirasti bakterinė tarša, tada vanduo gali būti naudojamas.

Jei nesame tuo tikri – tada geriau apsidrausti ir paruošit vandenį. Virinimas yra vienas iš populiariausių, patogiausių jo paruošimo gėrimui būdų. Virinti jo ilgai nereikia – rekomenduojama užvirti iki burbuliukų – tos temperatūros drąsiai užtenka, kad išnyktų bakterijos ir virusai. Tokį vandenį jau galima gerti, palaukus, kol atvės.

Yra ir kitų būdų paversti vandenį tinkamu – chloro, jodo tabletės, filtrai, ultravioletinės lemputės“, – pasakojo K.Mateikaitė.

Tiesa, gydytoja visuomet pataria perskaityti naudojimosi instrukciją. Pavyzdžiui, kad būtų pašalinta dauguma bakterijų ir pirmuonių, filtro poros neturi būti didesnės nei 0,2 µm, o virusus pašalins tik tokie filtrai, kurių poros bus 0,02 µm.

Pasak K.Mateikaitės, visi gėrimai, kurie pagaminti industriniu būdu, yra saugūs.

„Tačiau į juos mėgstama pridėti ledukų, o ledukuose bakterijos ir virusai niekur nedingsta, jie užkonservuojami ir taip patenka į mūsų organizmus. Todėl ledukų patarčiau vengti“, – sakė K.Mateikaitė.

Baigdama paskaitą gydytoja teigė, kad, kalbat apie viduriavimą, svarbiausia įsiminti kelis dalykus.

Pirma, jei viduriavimą lydi aukšta temperatūra, išmatose yra kraujo – reikia kreiptis į medikus.

„Lengva diarėjos forma praeina savaime, tik svarbu palaikyti skysčių ir elektrolitų balansą geriant vandenį. Ir nepamirškite, kad vos vienas bananas padės organizme atstatyti kalio kiekį“, – sakė K.Mateikaitė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką