Maistinė kiaušinio vertė priklauso nuo vištos laikymo sąlygų
Sveikatos apsaugos ministerija pranešime žiniasklaidai rašo, kad kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Juose labai gerai subalansuotos visos amino rūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti.
Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30–40 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15–20 proc. RPN fosforo, iki 10–20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40–65 proc. pagrindinių amino rūgščių poreikį.
Maistinė kiaušinių vertė priklauso nuo baltymo ir trynio cheminės sudėties, kurią lemia vištos veislė, lesalas, laikymo būdas ir metų laikas. Maistui rekomenduojama vartoti tik šviežius, nesuskilusius ir kruopščiai nuplautus kiaušinius. Geriausia – virtus ar keptus. Nuplovus kiaušinius visada reikia nusiplauti ir rankas.
Šiluma apdorotas kiaušinis geriau įsisavinamas negu žalias. Tinkamai apdoroto kiaušinio trynys neturi būti nei skystas, nei minkštas.
Taip pat bet kurio amžiaus vaikams galima duoti valgyti tik kietai virto (5–10 min.) kiaušinio.
Ką reiškia skirtingi kiaušinių žymėjimai?
Ant kiaušinio esantys skaičiai reiškia dedeklių vištų laikymo būdą (1 – laisvai laikomų, 2 – laikomų ant kraiko, 3 – narvuose). 0 žymimi ekologiniuose ūkiuose laikomų vištų kiaušiniai. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai žymimi LT.
Kiaušiniai skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės kiaušiniai skirstomi į svorio kategorijas: S – maži (iki 53 g), M – vidutiniai (nuo 53 g iki 63 g), L – dideli (nuo 63 g iki 73 g), XL – labai dideli (didesni nei 73 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius, tačiau tai turi būti nurodyta ant pakuočių.
