Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl rotaviruso infekciją žmonės vadina „skrandžio gripu“?

Kūdikis
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Kūdikis
Šaltinis: 15min
0
A A

Sergamumui rotaviruso infekcija būdingas sezoniškumas. Sergamumo pakilimas dažniausiai fiksuojamas šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio-balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, tačiau sezoninio infekcijos plitimo metu būdingi protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose. Rotavirusinės infekcijos vakcina apsaugo mažus vaikus nuo sunkių rotavirusinės infekcijos formų, be to, jei skiepijimų apimtys didelės, mažina rotavirusinės infekcijos plitimą ir sergamumą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

2012 metais virusinės žarnyno infekcijos Lietuvoje sudarė beveik pusę visų registruotų žarnyno infekcijų. Šalyje kasmet užregistruojama 2–4 tūkst. rotavirusinės infekcijos atvejų, tačiau sergančiųjų yra gerokai daugiau: lengvomis formomis sergantys asmenys dažniausiai į gydytoją nesikreipia ir į oficialią statistiką nepatenka.

Ligos protrūkiai – darželiuose ir mokyklose

Rotavirusinė infekcija – tai ūmus rotavirusų sukeltas skrandžio ir žarnyno uždegimas. Ši infekcija taip pat kartais vadinama „skrandžio gripu“, nors su gripu neturi nieko bendra.

Pirmieji rotavirusinės infekcijos simptomai neretai primena peršalimą. Tačiau pagrindiniai ligos simptomai yra vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir karščiavimas.

Rotavirusinė infekcija – tai ūmus rotavirusų sukeltas skrandžio ir žarnyno uždegimas. Ši infekcija taip pat kartais vadinama „skrandžio gripu“, nors su gripu neturi nieko bendra.

Sunkiausiai rotaviruso sukelta žarnyno infekcijos forma sergama užsikrėtus pirmą kartą, todėl ji dažniausiai nustatoma kūdikiams ir mažiems vaikams iki 2 metų. Vaikų ugdymo įstaigose – lopšeliuose, darželiuose, mokyklose – bei ligoninėse dažnai būna grupinių susirgimų.

Persirgus rotavirusine infekcija susiformuoja laikinas atsparumas konkrečiam viruso tipui. Sukėlėjas yra labai plačiai paplitęs, per gyvenimą žmogus su juo susiduria ne kartą, tačiau šiam virusui dažniausiai susiformuoja atsparumas, todėl vyresni vaikai ir suaugusieji paprastai serga lengva rotavirusinės infekcijos forma arba infekcija jiems pasireiškia besimptome forma.

Priešvirusinio gydymo nėra – tik simptomų palengvinimas

Rotavirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų) yra trumpas – 12–48 val. Staigus karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas – pagrindiniai rotavirusinės infekcijos simptomai.

Pastebėjus visus tris šios ligos simptomus, ypač jei serga kūdikis ar mažas vaikas, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Infekcinių ligų diagnostika šiais laikais yra itin greita: naudojant sparčiuosius laboratorinius testus ligos diagnozę galima sužinoti vos per keliolika minučių.

Karščiavimas, vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas gali užtrukti net 4–6 dienas. Sergant sunkia forma, viduriavimas gali kartotis iki 20 kartų per parą, todėl sergantysis netenka daug skysčių ir tai gali būti pavojinga gyvybei.

„Neretai tėvai, bandydami atstatyti prarastų skysčių kiekį vaiko organizme, griebiasi liaudiškų priemonių – girdo daug skysčių ir įvairių žolelių arbatų. Tačiau toks šios ligos gydymas nėra veiksmingas, nes, sergant rotavirusine infekcija, prarastų skysčių ir elektrolitų kiekį galima atstatyti tik specialiais rehidratuojančiais druskos tirpalais. Juose yra subalansuota pagrindinių elektrolitų – natrio, kalio, chloro ir gliukozės – koncentracija. Tokių tirpalų tėvai namie pasidaryti negali", – kalbėdamas apie rotavirusinę infekciją pabrėžia gydytojas vaikų infektologas Vytautas Usonis.

Jokio priešvirusinio gydymo ligos atveju nėra, todėl gydymas yra nukreiptas į simptomų palengvinimą ir organizmo skysčių ir elektrolitų lygio atstatymą.

Virusas – gyvybingas ir atsparus

Sergantis vaikas turi likti namuose arba būti gydomas ligoninėje, sergantys vaikai nevedami ir nepriimami į vaikų ugdymo įstaigas. Slaugantieji sergančius rotavirusine infekcija turi kuo dažniau plautis rankas, vėdinti patalpas, kruopščiai nuvalyti paviršius, žaislus, kuriuos galėjo liesti susirgęs vaikas.

Rotavirusine infekcija užsikrečiama fekaliniu-oraliniu būdu. Sergantysis viduriuodamas išskiria sukėlėjus: net mažiausiems sukėlėjų kiekiams patekus ant rankų, aplinkos daiktų, jie gali nukeliauti į kito asmens organizmą per burną. Rotavirusinės infekcijos atveju labai svarbus infekcijos perdavimo veiksnys – rankos, todėl jas būtina kuo dažniau ir kruopščiai plauti.

Rotavirusas yra itin gyvybingas, jis nežūva nei žemoje, nei pakankamai aukštoje temperatūroje, yra atsparus daugeliui dezinfekuojančių priemonių, todėl aplinkoje gali išsilaikyti iki mėnesio.

Epidemiologai primena, kad gera asmens higiena padeda pristabdyti viruso plitimą, tačiau nėra pakankama priemonė apsisaugoti nuo užsikrėtimo, ypač kalbant apie vaikus, kurių higienos įgūdžiai dar nėra pakankamai geri.

Efektyviausia apsauga – skiepai

Vakcina nuo rotavirusinės infekcijos yra efektyviausias būdas apsaugoti nuo sunkių rotavirusinės infekcijos formų – ypač mažus vaikus iki 2 metų.

Pažymėtina, kad rotavirusinės infekcijos vakcina skiepijami tik kūdikiai iki 6 mėnesių. Iki to laiko priklausomai nuo vakcinos kūdikiui turi būti įskiepytos 2 arba 3 rotavirusinės infekcijos vakcinos dozės, vyresni nei 6 mėnesių kūdikiai ir vaikai neskiepijami nuo šios infekcijos.

2012 metais registruoti 127 rotavirusinės infekcijos sukelti protrūkiai (2 ar daugiau tarpusavyje susijusių susirgimų). Daugiau nei 80 proc. protrūkių buvo šeimose. 2012 metais Lietuvoje rotavirusinės infekcijos sergamumo rodiklis buvo 127,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, aukštesnis sergamumas tarp ES kaimynių buvo registruotas Latvijoje – 140,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kodėl reikia plauti rankas?

  • Neplaunamos arba netinkamai plaunamos rankos yra per maistą plintančių ligų perdavimo veiksnys ir gali nulemti ligų protrūkį.
  • Čiaudint ir kosint ligų sukėlėjai patenka ant žmogaus rankų.
  • Per rankas plinta mikrobai, kurie sukelia gripą, hepatitą ir viduriavimus.
  • Ligų sukėlėjai ant rankų patenka palietus durų rankeną, paspaudus lifto mygtuką, visuomeniniame transporte ir kt.
  • Mikrobai esantys ant rankų, liečiant burną, nosį ar valgant, patenka į organizmą ir sukelia ligą.

Kada reikia plauti rankas?

Prieš:

  • maisto tvarkymą;
  • valgį;
  • įdedant ar išimant kontaktinius lęšius;
  • tvarkant bet kokius odos pažeidimus, žaizdas;
  • teikiant bet kokias paslaugas sergančiam asmeniui.

Po:

  • pasinaudojus tualetu pačiam ar padėjus pasinaudoti tualetu kitam;
  • pakeitus sauskelnes;
  • kosint, čiaudint, išpūtus nosį ar išvalius nosį vaikui;
  • žaliavinio maisto tvarkymo (ypatingai žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių);
  • atliekų, šiukšlių tvarkymo;
  • kontakto su gyvūnais ar gyvūnų ekskrementais;
  • kontakto su sergančiu asmeniu;
  • naudojimosi viešuoju transportu.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką