Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 23d. 08:30

Kokias ligas ir negalavimus galima įtarti pagal kraujo tyrimą?

Kraujo tyrimai
123rf.com / Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas – itin iškalbingas žmogaus organizmo būklės rodiklis. Tačiau dažniausiai jie aiškūs tik medicinos darbuotojams, o ne paprastam žmogui. Taigi ką reiškia tos „stebuklingos“ raidės, skaičiai, kokius negalavimus ar ligas pagal juos galima įtarti? Į žurnalo senjorams „60+“ klausimus atsako ir daugiau aiškumo suteikia „Antėja“ laboratorijos gydytoja Jūratė Karpovienė.

– Kokias ligas įtariate pagal bendrus kraujo tyrimų rezultatus? Kurie rodikliai signalizuoja apie negaluojantį organą ar pakitimus?

– Bendro kraujo tyrimo rezultatai yra labai svarbūs pradiniame ištyrimo etape. Leukocitų kiekio ir formulės pokyčiai leidžia atskirti bakterinės kilmės infekciją nuo virusinės, taip pat padeda nustatyti uždegimą organizme. Baltųjų kraujo kūnelių leukocitų kiekio pakitimai leidžia įtarti kraujo ligas (leukemijas).

Asmeninio archyvo nuotr. /Gydytoja Jūratė Karpovienė
Asmeninio archyvo nuotr. /Gydytoja Jūratė Karpovienė

Trombocitų kiekis yra svarbus kraujo krešėjimo funkcijai. Hemoglobino, eritrocitų kiekis mažėja esant mažakraujystei. Bendro kraujo tyrimas negali pasakyti, kokio organo veikla yra sutrikusi, tačiau rodo uždegimą ar mažakraujystę, kurie atsiranda esant lėtinėms ar ūmioms ligoms.

Aptikus pokyčius bendrame kraujo tyrime, atliekami papildomi tyrimai, kad būtų galima nustatyti tų pokyčių priežastis.

– Į kokius rodiklius turime atkreipti dėmesį, jei žmogus serga mažakraujyste?

– Mažakraujystės (anemijos) metu mažėja hemoglobino, eritrocitų kiekis, dažnai kartu sumažėja ir hematokritas (eritrocitų ir kraujo plazmos santykis). Įtariant mažakraujystę yra svarbu atkreipti dėmesį ir į tokius rodiklius, kaip MCV (vidutinis eritrocito tūris) ir MCH (vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite). Šių rodiklių pokyčiai padeda atpažinti, dėl ko atsirado hemoglobino trūkumas – ar dėl geležies, ar dėl vitamino B12, ar/ir dėl folio rūgšties stokos.

– Papasakokite daugiau apie skirtingas leukocitų grupes.

– Leukocitai – baltosios kraujo ląstelės. Tai yra ląstelių grupė, kuriai priklauso limfocitai, neutrofilai, eozinofilai, bazofilai ir monocitai. Limfocitų kiekis didėja virusinių infekcijų metu. Neutrofilų kiekio padidėjimas rodo bakterinės kilmės infekciją. Taip pat tai gali būti fiziologinė reakcija į stresą, fizinį krūvį, tačiau tokiu atveju neutrofilų kiekio padidėjimas nėra labai didelis.

Eozinofilų kiekis didėja esant alergijai. Infekcinės mononukleozės metu žymiai padidėja monocitų kiekis. Po ūmios infekcijos monocitų kiekio padidėjimas rodo sveikimą. Žymus bazofilų kiekio padidėjimas būdingas kraujo ligoms. Bazofilai taip pat dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose.

– O ką reiškia trombocitų nukrypimas nuo normos?

– Trombocitai – ląstelės, dalyvaujančios pradiniuose krešėjimo etapuose. Jų kiekio sumažėjimas blogina kraujo krešėjimo funkciją – lengviau atsiranda mėlynės, ilgiau kraujuojama susižeidus.

Padidėjęs ląstelių kiekis yra pavojingas dėl padidėjusios kraujo krešėjimo rizikos. Kai yra itin daug trombocitų kraujyje, jie gali sulipti į krūveles ir suformuoti trombus, taip neleisdami kraujui pratekėti.

– Kurie kraujo tyrimo rezultatai signalizuoja, kad sutriko skydliaukės, kepenų, inkstų veikla?

– Kiekvieno organo veiklą atspindi atskiri tyrimai. Skydliaukės veiklos rodikliai – jos gaminamų hormonų laisvo tiroksino (FT4) ir trijodtironino (FT3) kiekiai. Vertinant skydliaukės funkciją – svarbiausias rodiklis yra tirotropinio hormono (TTH) kiekis. Šis hormonas gaminamas hipofizėje, jis reguliuoja visą skydliaukės veiklą.

Kepenų funkciją atspindi kepenų fermentų (AST, ALT, GGT, šarminės fosfatazės) tyrimai. Esant šių fermentų aktyvumo padidėjimui kraujyje, galima nustatyti kepenų veiklos sutrikimus. Kreatinino, šlapalo kraujo serume kiekis ir bendras šlapimo tyrimas padeda nustatyti inkstų veiklos sutrikimus.

„Fotolia“ nuotr./Kepenys
„Fotolia“ nuotr./Kepenys

– Kada verta sunerimti dėl gliukozės nukrypimo nuo normos?

– Visada. Skirtingose laboratorijose pateikiamos normos skiriasi. Tačiau gliukozės kiekiui viršijant 5,6 mmol/l, situaciją reikia stebėti atidžiau. 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims nustačius gliukozės kiekį nevalgius daugiau nei 5,6 mmol/l, rekomenduojama atlikti gliukozės toleravimo mėginį, kuris padeda įvertinti cukrinio diabeto tikimybę ar atpažinti gliukozės apykaitos sutrikimą. Per mažas gliukozės kiekis taip pat nėra normalu, ypač, jei jis sumažėja po valgio. Tai yra vienas iš pirmųjų cukrinio diabeto rizikos veiksnių.

O kas yra hematokritas, eozinofilai, bazofilai?

– Hematokritas – tai eritrocitų ir kraujo plazmos santykis. Eozinofilai – tai baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai. Bazofilai – tai grūdėtieji leukocitai.

– Kurie rodikliai rodo alergijos grėsmę?

– Eozinofilų kiekio padidėjimas bendrame kraujo tyrime rodo alerginę reakciją organizme. Tačiau šių ląstelių daugėja ir užsikrėtus helmintais (kirmėlėmis), todėl tiksliau alergiją parodo bendras imunoglobulino E kiekis kraujyje.

– Ką svarbu žinoti prieš atliekant kraujo tyrimus?

– Įvairiems tyrimams ir jų rezultatams turi įtakos skirtingi veiksniai. Ruošiantis atlikti platesnius kraujo tyrimus rekomenduojame atvykti geros nuotaikos, pailsėjus, nevalgius 12 valandų. Prieš mikroelementų ir vitaminų tyrimus rekomenduojama nevartoti papildų bent 3 dienas, geriausiai – 2 savaites. Alergijų tyrimai yra informatyviausi, jie atliekami esant išreikštiems alergijų simptomams.

– Ir svarbiausias klausimas kiekvienam: pagal kokius kraujo tyrimo rezultatus galima įtarti vėžį?

– Visuomet vyresniojo amžiaus pacientams, nustatę hemoglobino kiekio žymų sumažėjimą, gydytojai svarsto apie vėžį. Tai yra pirmoji raudonoji vėliavėlė, dėl kurios seka visa eilė tyrimų tiems spėjimams paneigti arba rasti priežastį.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką