Priežasčių, galinčių sukelti pogimdyminę depresiją, yra daugybė. Kokios dažniausios iš jų?
- Visų pirma, asmenybės savybės. Jei jau iki nėštumo/gimdymo moteris buvo linkusi kritikuoti save ir kitus, išgyveno dėl menkos savivertės ir/ar kūrė sudėtingus santykius, tikėtina, kad šie dalykai gali sukelti pogimdyminę depresiją.
Kalbant apie besilaukiančią moterį, labai svarbu, kad pasiruošimas nėštumui ir pats nėštumas būtų ramūs. Stebima tendencija, kad moterys jau iki nėštumo būna pervargusios ir/ar išsekusios nuo streso darbe ir/ar santykiuose, rūpesčių dėl būsto ir pan.
- Nusivylimas gimdymu ir savimi. Jeigu lūkesčiai dėl idealaus gimdymo nepasitvirtino, moteris gali pradėti manyti, jog su tuo tiesiog nesusidorojo.
- Pasikeitusi išvaizda yra dažna nepasitenkinimo savimi priežastis.
- Laiko sau ir partneriui nebuvimas. Paros, o ir gyvenimo apskritai, ritmas susilaukus vaiko tampa visai kitoks; pokytis iš poros be vaikų į šeimą su kūdikiu – labai didžiulis.
- Struktūruoto profesinio gyvenimo ilgesys. Darbe užduotys būdavo aiškios, rezultatai greitai matomi, piniginis atlygis, kaip įvertinimas, gaunamas kas mėnesį ir pan. Tapus mama gali apimti jausmas, kad sukiesi, kaip voverė rate, dienos suvienodėja, sutvarkyta buitis tampa įprastu reiškiniu, tad sulaukti įvertinimo, pripažinimo, padėkos darosi vis sunkiau.
Pogimdyminės depresijos prevencija yra vienas pagrindinių būdų užtikrinti jaunos mamos, o ir visos šeimos sveikatą.
Pogimdyminės depresijos prevencija yra vienas pagrindinių būdų užtikrinti jaunos mamos, o ir visos šeimos sveikatą.
Dar besilaukdama moteris galėtų susirasti ir lankyti patinkančią mokyklėlę ar kursus besilaukiančioms šeimoms (geriausia, jei lankytų kartu su vyru) – tuomet šeimai taps aiškiau, ko tikėtis gimdymo metu ir po vaiko gimimo, todėl vėliau kils mažiau sumaišties, nerimo, abejonių.
Po gimdymo
Po gimdymo visų pirma moterims reikėtų priimti vyro ir kitų artimųjų pagalbą tiek namų priežiūros, tiek maisto gaminimo srityse. O ir kūdikiu, bent trumpai, tegu leisti pasidžiaugti tėčiui, seneliams.
Jei dar nesate pasiruošę priimti svečių, nedaryti to per prievartą, tiesiog informuoti norinčius aplankyti ir pamatyti kūdikį, kad galės tai padaryti vėliau. Pirmasis mėnuo po gimdymo yra tas laikas, kai tiek mama, tiek vaikas turi sustiprėti, apsiprasti vienas su kitu.
Per pirmus vaiko auginimo metus mamos patiria maždaug septynių šimtų miego valandų deficitą.
Tiek mamai, tiek tėčiui reikai atrasti laiko ir pailsėti, ištaikyti vieną kitą valandėlę ir tada, kai miega kūdikis. Per pirmus vaiko auginimo metus mamos patiria maždaug septynių šimtų miego valandų deficitą. Tad rekomenduojama ilsėtis, kai tik yra tokia galimybė.
Pagrindinis darbas, ypač per pirmus tris-keturis mėnesius, – žindyti kūdikį. Visa kita gali palaukti. Jei kūdikis maitinamas mišinėliais, moteris vis tiek yra pati geriausia mama savo vaikui ir yra verta pagarbos bei palaikymo.
Beje, pačios mamos maitinimasis yra labai svarbus. Maistas turi būti šviežias ir pilnavertis, valgyti būtina reguliariai, – tai kelias į gerą savijautą.
Reikėtų nepamiršti ir kalbėti apie kylančius jausmus, apie gimdymo patirtį. Jei artimieji (vyras, močiutė) sako kažką panašaus į „ko tu čia virkauji, turi sveiką vaiką ir džiaukis!“, verta ieškoti kito pašnekovo, galinčio išklausyti ir suprasti žmogaus. Pavyzdžiui, vaikų turinti draugė ar sesė dažnai būna puiki klausytoja. Jei ir toks žmogus negirdi, rekomenduojama kreiptis į asmeninį terapeutą.
Artimas bendravimas su vyru, pokalbiai apie tai, kaip praėjo diena yra puikus būdas įveikti besikaupiančius jausmus.
Vėliau taip pat patariama bendrauti su kitomis mamomis. Jei moters aplinkoje nėra mamų su mažais vaikais, jų galima sutikti mokyklėlėse, žaidimų aikštelėse. Dalinimasis patirtimi padeda suprasti, kad ne man vienai taip yra, ar pan.
Artimas bendravimas su vyru, pokalbiai apie tai, kaip praėjo diena yra puikus būdas įveikti besikaupiančius jausmus. Laikas praleistas vienu du su vyru yra reikalingas norint patirti poros intymumą, tad vertėtų prašyti senelių ar auklių pagalbos. Mažiau išsivysčiusiuose kraštuose teigiama, kad reikia kaimo, jog užaugintum kūdikį. Aš su tokia mintimi sutinku. Kita vertus, auklės paslaugos kainuoja mažiau nei skyrybos.
Aktyvi veikla, pasivaikščiojimai gryname ore vienai ar su šeima taip pat padeda pravėdinti mintis, atsipalaiduoti.
Laikas tik sau, rūpinimasis savo išvaizda gali leisti pasijusti geriau. O užsiėmimai mėgiama veikla pripildo gyvenimą prasmės.
Dar vertėtų turėti mintyje, kad iki kito nėštumo/gimdymo moteris turėtų spėti atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą. Kiek laiko reikės konkrečiai mamai, sunku pasakyti. Tačiau kai moteris jau pagalvoja, kad būtų visai smagu ant rankų vėl laikyti mažą kūdikėlį, tai gali būti ženklas, kad ji jau pasiruošusi.
Gimdymai vienas po kito, o kartais net du gimdymai per tuos pačius kalendorinius metus (literatūroje tai vadinama airių dvyniais (irish twins), jauną mamą gali labai išvarginti, tikimybė patirti visus pogimdyminės depresijos sunkumus labai padidėja.
Jeigu prevencinės priemonės nepadeda įveikti pogimdyminės depresijos, būtina kreiptis emocinės (asmeninė arba grupinė psichoterapija, savitarpio pagalbos grupės) ir medikamentinės pagalbos. Taip pat vertėtų atlikti hormonų kiekio organizme tyrimus ir, prireikus, juos koreguoti.
Sėkminga reabilitacija po gimdymo – sveikata ir džiugios akimirkos auginant mažuosius!
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
