Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 14d. 14:52

Kraujagyslių chirurgas: negydant venų varikozės gresia opos ir net plaučių arterijos embolija

Kojų venų varikozė
123RF.com nuotr. / Kojų venų varikozė

Kojų venų varikozė – liga, kuria sergama visame pasaulyje. Ji pasireiškia maždaug šešioms moterims iš dešimties ir trims keturiems vyrams iš dešimties. Kokios priežastys lemia šią ligą? Ar įmanoma jai užkirsti kelią? Kas gresia, jei numosime ranka ir leisime venoms keroti?

Į šiuos ir kitus klausimus atsakymo ieškome pokalbyje su „Baltijos Amerikos klinikos“ kraujagyslių chirurgu flebologu Arūnu Grinkevičiumi.

– Kas yra kojų venų varikozė?

– Pats pavadinimas sako, kad tai yra venų liga. Žmogaus organizme yra tam tikras kraujotakos ratas, vadinamas gyvybės ratu. Jį sudaro kraujagyslės – tos, kuriomis kraujas išeina iš širdies, ir tos, kuriomis į ją sugrįžta. Pirmosios vadinamos arterijomis – bet šiandien mes apie jas nekalbėsime. Mums aktualios antrosios – venos, kuriomis kraujas sugrįžta į širdį. Tikroji problema, virstanti venų varikoze, ir prasideda tada, kai kraujo grįžimas sutrinka.

Kraujui labai lengva nukeliauti, kai širdis jį stumia. Tačiau sugrįžti – sudėtinga. Venose esantys vožtuvai yra vieni tų mechanizmų, padedančių kraujui sugrįžti – jais tarsi laiptais kraujas „palipa“ aukštyn. Kai vožtuvėliai sugriūva – jų darbas sutrinka, kraujas užsistovi venose, lieka žemai kojose ir venos pradeda plėstis.

– Ar tie pakitimai – besiplečiančios venos – jau yra tie simptomai, dėl kurių žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą?

– Pagrindinis simptomas, dėl kurio kreipiamasi, yra kapiliarai, mėlynės ant kojų, kurios neišnyksta. Dažniausiai tai daro moterys, nes joms svarbus ir estetinis vaizdas. Būtent tada galima rasti pakitimų kraujotakoje. Tai randame tirdami kojų kraujotaką echoskopu, arba, kitaip tariant, atlikdami dvigubo skenavimo („duplex“) tyrimą.

Kapiliarai gali būti pirmi simptomai, rodantys, kad kažkas ne taip vyksta su mūsų kraujotaka venose. Žmonės dažnai kreipiasi, kai venos jau aiškiai matyti, yra išsiplėtusios, ant kojų – guzai. Tokiu atveju akivaizdu, kad veninė kraujotaka sutrikusi.

– Kas dažniau – moterys ar vyrai – serga šia liga?

– Moterys ja serga dažniau, iš dešimties šešios turi didesnę ar mažesnę šią problemą, vyrai – iš dešimties 3–4. Čia daug prisideda nėštumas, jis apsunkina veninę kraujotaką kojose ir, jei yra polinkis šiai ligai vystytis, ją paskatina. Dėl nėštumo pasikeičia ir hormoninė aplinka, audinių, kraujagyslių tonusas.

– Kokios dar priežastys gali lemti šios ligos atsiradimą?

– Vis dar ieškoma atsakymų, kodėl ta venų varikozė vystosi. Viena priežastis – tai yra šeimos liga, paveldima. Įtakos taip pat gali turėti aukštas ūgis – kuo žmogus aukštesnis, tuo vena ilgesnė, statinis slėgis didesnis, antsvoris, nėštumų skaičius – dukart gimdžiusi moteris dvigubai dažniau serga venų liga, darbo specifika – ilgas sėdėjimas, ilgas stovėjimas.

– Dabar dažnai sakoma, kad daugelį bėdų galima išspręsti laikantis tam tikros mitybos. Ar čia ji gali padėti?

– Kad maistas kaip nors prisidėtų, neteko nieko tokio girdėti. Maisto produktai čia įtakos gali turėti tik tuo atveju, jei valgysime be saiko. Tada turėsime kitą problemą – antsvorį, kuris jau gali būti viena venų varikozės priežasčių.

Įtakos taip pat gali turėti aukštas ūgis, antsvoris, nėštumų skaičius, darbo specifika – ilgas sėdėjimas, ilgas stovėjimas.

– Galbūt yra būdų, kaip šiai ligai būtų galima užkirsti kelią?

– Jei šeimoje yra šia liga sergančių, yra tikimybė, kad tai grės ir mums. Vadinasi, reikėtų vengti vien sėdimo ar vien stovimo darbo, užsiimti profilaktika – pavyzdžiui, skrendant lėktuvu dėvėti elastines kojines ir pan. Bet viso to mes nedarome, nes norime gyventi savo gyvenimą patogiai ir negalvojame apie ligą, kol ji neatsiranda. Todėl pastebėjus pokyčius kojose, geriau nedelsti ir kreiptis į specialistą – nuo to priklausys ir tai, koks gydymo metodas bus pasirinktas.

Galima rinktis intervencines procedūras, bet šiais laikais turime daug kitų metodų – bioklijai, skleroterapija, kuriuos taikant galima užbėgti ligai už akių ir tą problemą spręsti. Jei liga tik estetinio pobūdžio, taikoma putų skleroterapija – į konkretų kapiliarą suleidžiama specialių vaistų puta ir taip jis per laiką sunyksta. Žinoma, prieš tai žmogus yra ištiriamas, ar tai nėra ta tikroji venų liga, kurią reikėtų gydyti rimčiau.

123RF.com nuotr./Chirurgas ruošiasi venų varikozės operacijai
123RF.com nuotr./Chirurgas ruošiasi venų varikozės operacijai

– O kaip gydoma kojų venų varikozė? Ir kaip nustatoma, kokio gydymo reikia – neintervencinio ar chirurginio?

– Pirmiausia reikia, kad žmogus ateitų išsitirti, nes viskas prasideda nuo tyrimo. Dabar mes turime labai aiškią šios ligos diagnostiką. Vienas auksinių tyrimų yra dvigubas skenavimas. Šis tyrimas mums leidžia pamatyti ne tik tai, kaip pasikeitusi pati vena, bet ir labai aiškiai galime pasakyti, kuri vena serga, kraujo kryptį – tos venos funkciją: kaip funkcionuoja ji ir jos vožtuvai, ar ji galutinai susirgusi.

Labai svarbu, kad žmogus ateitų tikrintis. Jei pamato ant kojų kapiliarų tinklą, jei tas tinklas išryškėja per nėštumą, reikėtų išsitirti. Tyrimas neskausmingas, trumpas. Moterims visada siūlau ateiti išsitirti vidury nėštumo, pasižiūrėti, kaip venos funkcionuoja. Taip pat reikėtų išsitirti, jei kojos tinsta, ypač jei tinimas asimetrinis.

O kalbant apie gydymą, susirgusią veną būtina panaikinti. Kaip tai padaryti – yra įvairių būdų: įprasta atvira chirurgija – kai vena išimama, arba endovaskulinė tausojanti medicina (tausojanti chirurgija), kai venos uždaromos lazeriais, užklijuojamos bio klijais, kartais klijuojama vaistais, pasitelkus skleroterapiją. Dar vienas būdas – radiodažnuminis uždarymas.

Susirgusią veną būtina panaikinti. Kaip tai padaryti – yra įvairių būdų: įprasta atvira chirurgija – kai vena išimama, arba tausojanti chirurgija, kai venos uždaromos lazeriais.

Pastarieji išvardyti būdai yra tie, kai vena nešalinama, bet apdorojant ją iš vidaus leidžiama jai sugyti ir išnykti. Tai greita procedūra, nereikia nieko pjauti, nereikia narkozės, žmogus po jos iškart gali vaikščioti, gerti, valgyti. Tai saugu, nes žmogus po operacijos juda. Visada yra baisiau, kai žmogus užsiguli – gali grėsti embolinės komplikacijos.

– Kokie apribojimai laukia pacientų po operacijų, gydymo?

– Elastinės kojinės, išskyrus tuos atvejus, kai gydoma bioklijais. Pooperaciniu laikotarpiu reikia save pasaugoti, nepersitempti.

– Kokios komplikacijos gali grėsti po operacijų?

– Viena grėsmingiausių komplikacijų po operacijų, ypač po chirurginės, yra tromboembolinė komplikacija (plaučių arterijos embolija), kai susiformuoja trombai, giliosiomis venomis keliauja į plaučius ir sukelia plaučių arterijos embolijas. Tokios komplikacijos tikrai retos, viską darome, kad tai nenutiktų – prieš operaciją ir po jos pacientui duodame skystinančius vaistus, kad nesiformuotų trombai.

Tačiau, kai per operaciją traumuojami audiniai, vena išimama per visą jos ilgį, dalis šakų tiesiog nutraukiama, tose vietose nori nenori organizmas kovoja, stabdo kraujavimą ir pats suformuoja mikrotrombus. Įrodyta, kad po atvirų operacijų būna mums nepastebimų mikroembolijų į plaučius.

Po lazerinių operacijų trauma nepatiriama, audiniai nesužalojami. Ir šiuo atveju ta komplikacija yra išvis retai pasitaikanti.

Kitos komplikacijos yra infekcinės – jei daromas pjūvis, yra žaizdelė, jei žaizdos didesnės, visada ir komplikacijų tikimybė didesnė. Atliekant chirurginę operaciją, ta tikimybė dar didesnė nei atliekant lazerinę.

Gali būti patinimų, mėlynių, nejautros zonų.

– Ar liga gali atsinaujinti?

– Mes išoperuojame ligą, bet ne paciento polinkį į ją. O polinkį žmogus nešiojasi savyje ir turės visą gyvenimą. Visus pacientus praėjus metams po operacijos kviečiu atvykti, atliekame patikrą, žiūrime, ar liga neturi vietos atsinaujinti. Jei ką nors randame, iškart imamės priemonių. Jei ne, susitinkame po kelerių metų. Mes panaikiname sergančias venas, sveikosios lieka. Ar jos kada nors susirgs, priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, nuo polinkio, moterims – ir nėštumų skaičiaus.

Mes išoperuojame ligą, bet ne paciento polinkį į ją. O polinkį žmogus nešiojasi savyje ir turės visą gyvenimą.

Profilaktika po operacijos turi būti ir visada žmonėms su polinkiu rekomenduojame dėvėti elastines kojines, ne bintus, tada, kai yra didesnis krūvis kojoms: ilgesnė kelionė, žygiai, skrydis lėktuvu ir pan. Tai yra priemonė, kuri iš tiesų duoda rezultatų. Aišku, tik tokiu atveju, jei kojinės yra dėvimos ir kuo dažniau, pagal galimybes.

– Mitas ar tiesa, kad kojų venų varikozė yra vyresnio amžiaus žmonių liga?

– Ši liga jaunėja. Vaikų neoperuoju, bet yra ne vienas aštuoniolikmetis, kuris, gavęs atestatą, ateina operuotis. Jiems liga atsiranda jau šešiolikos, labai delsti negalima, nes, kuo ilgiau lauksi, tuo liga labiau progresuos. Ar dažniau serga vyresni žmonės? Tiesiog su amžiumi ši liga labiau pažengia ir susidaro vaizdas, kad dažniau serga vyresni. Jei žmonės kreipiasi laiku, jie gali nesulaukti tos išraiškos – arba jie pasveiksta, arba liga atsinaujina tik kosmetiškai, nėra pavojinga kraujotakai, sveikatai, gyvybei.

123RF.com nuotr./Venų varikozė klastinga todėl, kad ja susirūpinama per vėlai
123RF.com nuotr./Venų varikozė klastinga todėl, kad ja susirūpinama per vėlai

– Kokios komplikacijos gresia nieko nedarant, nesigydant?

– Minėjau, kad tai yra šeimos liga. Pažiūrėkite į savo senelių kojas, jei jie nesigydė. Jei liga negydoma, ji progresuoja, viskas gali baigtis tuo, kad vystysis arba opa, arba tromboflebitai. Trombai žmogaus organizme formuojasi dėl trijų priežasčių: pirma – kai sulėtėja kraujotaka, o išsiplėtusiose venose kraujas teka lėtai, antra – kai pažeista kraujagyslės sienelė – tokia yra venų sienelė, išsiplėtusi ir nuolat traumuojama – galima užsigauti ar net sutraiškyti ją tiesiog maunantis kojines, darant masažą, todėl masažų liepiame vengti, ir trečia – kai padidėja kraujo krešumas – jei mažiau geriame skysčių, daugiau prakaituojame.

Trombai žmogaus organizme formuojasi dėl trijų priežasčių: pirma – kai sulėtėja kraujotaka, antra – kai pažeista kraujagyslės sienelė, ir trečia – kai padidėja kraujo krešumas.

Pavojinga, jei tremboflebitas iš varikozinių venų pereina į giliąsias. Reta komplikacija, bet taip pat gali įvykti plaučių arterijos embolija. Būtina stebėti, žmogų gydyti medikamentais ir laiku operuoti venas.

Žinoma, yra laimingų žmonių, kurie taip nugyvena ir jiems nieko nenutinka, bet sąlygos vystytis opai ar tromboflebitams – puikios.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką