Saulė nesutiko pratęsti savo gyvenimo mainais į įsčiose augančios naujos gyvybės būtį. Birutė į šį pasaulį atėjo peilio ašmenimis: gimė lapkritį, o sausį Saulė iškeliavo. Dievas apdovanojo mergytę fantastišku panašumu į mamą. Dabar ji – į paauglystę žengiantis vaikas.
Šimtai nėščiųjų visame pasaulyje, susiduriančių su onkologinėmis ligomis, pirmiausia turi išspręsti sunkią dilemą: darytis abortą ar gimdyti? Kauno arkivyskupijoje paskaitas sužadėtiniams vedantis Alvydas Rakauskas sako: „Tas, kuris yra pradėtas, turi vienintelę teisę gimti. Ir tie, kurie jį pradėjo, turi vienintelę pareigą jam leisti gimti. Jokių kitų pasirinkimų nėra.“
Amžiną meilę bažnyčioje pasiryžusioms prisiekti poroms jis papasakoja savo bičiulio Medardo ir šviesios atminties jo žmonos Saulės istoriją.
Mamai – „Bohemijos rapsodija“
Būtų galima pagalvoti – bepigu dalytis svetima patirtimi. Tačiau ne ką lengvesni ir paties A.Rakausko asmeniniai išgyvenimai.
Tas, kuris yra pradėtas, turi vienintelę teisę gimti. Ir tie, kurie jį pradėjo, turi vienintelę pareigą jam leisti gimti. Jokių kitų pasirinkimų nėra.
Prieš dvidešimt metų jis neteko žmonos: ji mirė 25-erių, nuo sūnaus Augustino gimimo praėjus vos keturiems mėnesiams.
„Vertinant mediciniškai, galbūt sūnaus atėjimas į šį pasaulį paskatino žmonos ligą, nes nėštumas buvo komplikuotas: kūdikio ir mamos organizmai nesutarė. Galbūt kūdikio laukimas sumažino jos atsparumą onkologinei ligai. Tačiau tada to mes dar nežinojome. Žmona praleido penkias savaites klinikose: įsivaizduokite, nėščioji vemia krauju ir medikai sprendžia, kur ji turėtų gulėti – moterų konsultacijų ar gastroenterologijos skyriuje. Tačiau medikai žmonos ligą atrado tik likus dienai iki jai iškeliaujant į amžinybę“, – į tolimus prisiminimus leidosi kaunietis.
Augustinas gimė neišnešiotas ir labai silpnas, svėrė vos 2,5 kg. Tačiau visomis jėgomis kibo į gyvenimą. Šiandien jis Lietuvoje ir pasaulyje žinomas akordeonistas.
Prieš dvejus metus televizijos laidos „2 minutės šlovės“ finale jis atliko grupės „Queen“ kūrinį „Bohemijos rapsodija“. „Jį norėčiau skirti savo mamai. Šiemet jai būtų 43-eji, tačiau prieš septyniolika metų, būnant man mažam, ji mirė“, – paaiškino akordeonistas.
„Manau, kad ji danguje džiaugiasi. O aš džiaugiuosi, kad žemėje gyvena žmogus, kuris suteikia džiaugsmą kitiems grodamas“, – savaitraščiui „15min“ prisipažino muziko tėvas A.Rakauskas.
Apsigimimų rizika neišaugo
Rugpjūtį pasaulį apskriejo neįtikėtina, tačiau vilties teikianti žinia. Mokslininkai paskelbė, kad besilaukiančioms moterims, kurioms vėžys diagnozuojamas nėštumo metu, gali būti taikoma chemoterapija ir tai nepakenks vaisiui.
Atlikę tyrimus mokslininkai tvirtino, kad nėščiosioms, kurios buvo gydomos nuo vėžio, nepadidėjo rizika pagimdyti sveikatos problemų turintį ar apsigimusį kūdikį.
Todėl esą nebereikės spręsti dilemos: nutraukti nėštumą ar apsaugoti vaisių, atsisakant gydymo.
Pusė iš 400 tyrime dalyvavusių moterų iš visos Europos, kurioms esant nėščioms buvo diagnozuota ankstyvoji krūties vėžio stadija, po pirmojo nėštumo trimestro buvo gydomos chemoterapija.
Tyrimo metu įvertinus 197 gydytų moterų naujagimius paaiškėjo, kad nėra stipraus neigiamo poveikio, kurį galėjo lemti vaistai nuo vėžio.
Mokslininkai paskelbė, kad besilaukiančioms moterims, kurioms vėžys diagnozuojamas nėštumo metu, gali būti taikoma chemoterapija ir tai nepakenks vaisiui.
Tiesa, kūdikiai, kurių mamos ištvėrė chemoterapiją, gimė mažesnio svorio nei tie, kurių gimdytojoms gydymas nebuvo taikytas.
Statistika rodo, kad apie 10–15 proc. kūdikių pasaulyje gimsta neišnešioti. Tuo metu net 50 proc. tyrime dalyvavusių krūties vėžiu sergančių nėščiųjų pagimdė anksčiau laiko. 23 proc. iš jų – iki 35 nėštumo savaitės. Daugiau priešlaikinių gimdymų atvejų užfiksuota toje ligonių grupėje, kurioms buvo taikyta chemoterapija.
Tačiau tai esą dar neįrodo žalingo chemoterapijos poveikio. Juolab kad apsigimimų rizika dėl chemoterapijos kurso neišaugo.
Šiek tiek anksčiau šiais metais irgi buvo paskelbta tyrimų išvada, kad chemoterapija po pirmojo nėštumo trimestro (12 savaičių) vaisiui neturi pakenkti.
Ne gydymo, o planavimo pasekmė
Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius teigė, kad minėtas tyrimas platus ir labai rimtas, o jo išvados naudingos visiems medikams, dirbantiems su onkologinėmis ligomis.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad buvo tirtos ne visomis onkologinėmis ligomis, o tik krūties vėžiu sergančios nėščiosios. Tyrimas patvirtino tai, ką rodė ir kiti tyrimai: antrą ir trečią nėštumo trimestrą gydymas chemoterapija gali būti saugus. Pastarojo tyrimo rezultatai taikytini krūties vėžio atvejais, tačiau nėra neginčijama sergant kitomis onkologinėmis ligomis, nes joms gydyti vartojami kiti chemoterapiniai vaistai, skiriamos kitos dozės, o tai gali lemti kitokį poveikį“, – aiškino L.Griškevičius.
Tyrimo autorių nuomone, dažnesni priešlaikinio gimdymo atvejai tiriamųjų, kurioms taikyta chemoterapija, grupėje buvo susiję su gydymo planavimu.
„Galima manyti, kad jie nebuvo tiesiogiai lemti chemoterapijos. Kai pacientėms skiriama chemoterapija, gimdymas yra planuojamas. Daroma taip, kad gimdymas neįvyktų chemoterapijos metu arba iškart po jos kurso, nes tuomet pacientų kraujo rodikliai būna pablogėję. Todėl priešlaikinis gimdymas ir iš to kylančios galimos komplikacijos gali būti daugiau ne chemoterapijos, bet planavimo pasekmė“, – akcentavo gydytojas hematologas.
Susilaukė sveiko naujagimio
Kraujo vėžys nėščiosioms Lietuvoje nustatomas retai, tačiau L.Griškevičiui savo praktikoje su tuo susidurti teko.
„Kiekvienu atveju sprendimas dėl gydymo priimamas individualiai, glaudžiai bendradarbiaujant su gydytojais ginekologais bei neonatologais. Ne visos piktybinės kraujo ligos yra agresyvios, kai kurios progresuoja lėtai. Kai kada galima išlaukti visą nėštumą ir gydymą pradėti tik po jo. Tačiau būna ir taip, kad delsti negalima“, – kalbėjo medikas.
Gydymo eiga smarkiai priklauso nuo to, kuriuo nėštumo periodu liga diagnozuojama.
Visai neseniai turėjome leukemijos atvejį. Prognozavome, kad liga neprogresuos, todėl sulaukėme, kol pacientė pagimdys, ir tik tada pradėjome gydymą.
„Jei tai pirmas trimestras ir būtina chemoterapija, deja, nėštumą reikia nutraukti. Jei nėštumas didesnis, sprendžiama, kokius vaistus skirti. Tačiau taisyklė tokia, kad, jei reikia chemoterapijos, ji bus skiriama visomis dozėmis“, – situacijos negražino L.Griškevičius.
Viena limfoma sirgusi jo pacientė ištvėrė chemoterapiją. Gydymo metu buvo pasiekta ligos remisija, moteris susilaukė sveiko naujagimio.
„Visai neseniai turėjome leukemijos atvejį. Prognozavome, kad liga neprogresuos, todėl sulaukėme, kol pacientė pagimdys, ir tik tada pradėjome gydymą“, – sakė gydytojas.
Įtikinti pacientes gydytis randasi vis daugiau argumentų: moterys pasitiki pasaulinių tyrimų rezultatais ir ryžtasi rizikuoti.
„Pirmo trimestro metu chemoterapija ar bet koks kitoks toksinis gydymas negalimas, nes būtent tada vyksta vaisiaus organų mezgimasis. Žalingi poveikiai gali sutrikdyti organų formavimąsi ir lemti apsigimimus. Po pirmojo trimestro organai jau išsivystę, toliau jie tik auga, todėl gydymas saugesnis“, – aiškino Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius.
Vienos tiesos nėra
Gydytojos akušerės ginekologės Virginijos Paliulytės, dirbančios Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir Vilniaus universitete, nuomone, nėščiai moteriai taikyti chemoterapiją yra tragedija.
„Chemoterapija – tai besidauginančių ląstelių nužudymas. Įsivaizduokite, kas yra vaisius? Tai augantis organizmas, kuriame nuolat vyksta naujų ląstelių gamyba, organų vystymasis. Vadinasi, chemoterapija tu viską, kas galėtų vystytis, nuslopini“, – kalbėjo gydytoja.
V.Paliulytė pripažino, kad narplioti šią temą labai sudėtinga, nes net pasitelkus daugybės tyrimų rezultatus nebus prieita prie vienos nuomonės. Tai – kiekvienu atveju individualu ir skausminga.
„Nėra vienos tiesos. Būna skirtingi vėžiai ir skirtingi chemoterapijai naudojami vaistai. Sprendimus priima vyras, žmona ir gydytojų komanda. Dalis moterų nieko nedaro ir delsia, kiek įmanoma ilgiau, o po to išprovokuojamas gimdymas, kad po jo galėtų prasidėti gydymas. Mano praktikoje dauguma moterų, net ant mirties slenksčio, nesiryžta chemijai“, – patirtimi pasidalijo gydytoja.
Mano praktikoje dauguma moterų, net ant mirties slenksčio, nesiryžta chemijai.
Ji abejoja, kad chemoterapija gali būti saugi.
„Neseniai turėjome pacientę, kuriai skrandžio vėžys jau buvo metastazavęs į kiaušides. Nuo 20 iki 28 nėštumo savaitės ji gavo tris chemoterapijos ciklus. Vaikelis gimė 28 savaičių – iš pirmo žvilgsnio sveikas, be genetinių ydų. Tačiau su dauginiu organų nepakankamumu. Jis neišgyveno. Mama irgi mirė po trijų mėnesių“, – apgailestavo V.Paliulytė.
Apie onkologinių ligų gydymo nėštumo metu saugumą, jos manymu, galima kalbėti tik įvertinus ilgalaikius rezultatus: kaip kūdikiai vystysis toliau, kaip jie bręs, kaip jausis po 5 ar 10 metų.
