Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 25d. 23:10

Lietingų orų įtaka: paūmėja psichikos ligos, didėja mirtingumas

Vilnių vėl užpuolė lietaus debesys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vilnių vėl užpuolė lietaus debesys

Atėjus lietingiems orams, gali blogėti net geriamojo vandens kokybė, o didėjanti drėgmė didina riziką sirgti kvėpavimo takų ligomis, portalui LRT.lt sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Ričardas Radišauskas. Be to, priduria jis, ilgai užsitęsęs lietus taip pat turi įtakos psichikos sveikatai ir nuotaikai.

– Lietuvą apniko lietingi orai. Kaip oras daro įtaką žmogaus nuotaikai ir psichikos sveikatai?

Daugelyje pasaulio šalių atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad orai ne tik daro įtaką žmogaus savijautai, bet ir lemia įvairias ligas ar negalavimus. Klimato pokyčiams jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai bei socialinių atskirčių grupės. Kai kuriais atvejais šis tiesioginis bei netiesioginis blogų orų poveikis nėra esminis, tačiau neretai tai nulemia įvairių ligų eigą.

Organizmo atsparumas meteorologiniams veiksniams priklauso nuo jų poveikio dažnio, intensyvumo bei meteorologinių veiksnių sąveikos. Ypač tai aktualu pradinėje ligos poveikio stadijoje, vėliau poveikis palaipsniui mažėja dėl žmogaus organizmo sugebėjimo prisitaikyti prie blogų orų poveikio.

Moksliniai tyrimai rodo, kad orai ne tik daro įtaką žmogaus savijautai, bet ir lemia įvairias ligas ar negalavimus.

Blogi orai, ypač ilgai besitęsiantys aukštos temperatūros bei lietingų orų periodai, gali nulemti žmogaus savijautą, nuotaiką bei psichikos sveikatą. Analizuojant visos Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo rodiklius, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas kritulių (lietaus) poveikis: dėl šios priežasties vyrams paūmėja psichikos ir elgesio ligos, didėja moterų mirtingumas, ypač tarp kaimo gyventojų ir 65 metų bei vyresnių žmonių.

– Kokių yra duomenų, mokslinių tyrimų apie orų įtaką nuotaikai?

2014 m. atlikus Vilniaus miesto gyventojų apklausą, buvo nustatyta, kad orai daugiau ar mažiau lėmė net 82 proc. apklaustųjų savijautą. Orų poveikiui sveikatai jautriausi pasirodė 16–30 metų asmenys. Jautriausiai vilniečiai reagavo į staigias orų permainas, terminio komforto ir oro užterštumo pokyčius. Daugiausia apklaustųjų nurodė, jog dėl orų poveikio didėjo mieguistumas, jie greičiau pavargdavo.

Kuo vyresnis žmogus, tuo stipresnį jis jautė ryšį tarp kraujo spaudimo, širdies ritmo sutrikimų bei sąnarių skausmo ir orų pokyčių. Karščio bangos labiausiai veikė vyresnio amžiaus respondentus. Dauguma respondentų karščių metu jautė nuovargį, mieguistumą ir galvos skausmą. Vyriausieji respondentai gerokai daugiau nei likusieji karščių metu jautė poveikį širdies ir kraujagyslių ligų sistemai bei jautė raumenų ir sąnarių skausmą.

– Ar prasidėjus lietingiems orams normalu jaustis labiau prislėgtam, vangesniam?

Prasidėjus lietingiems orams ir esant aukštai oro temperatūrai ar karščio bangai, kai kurie žmonės gali jausti tam tikrą savijautos pokytį – jie gali jaustis prislėgti, vangesni, ypač tie, kurie serga lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis ar turi psichikos sveikatos sutrikimų. Esant lietingiems orams gali pakisti kraujo spaudimo ar kraujo krešumo rodikliai, pakisti vegetacinės nervų sistemos veikla, todėl asmenims, jau sergantiems lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis, šis poveikis bus didesnis.

Neatmetama, kad ir kiti organizmo homeostazės veiksniai, tokie kaip sumažėjęs metabolizmo bei kai kurių hormonų, ypač melatonino bei serotonino lygis, gali lemti didesnį depresiškumą bei prislėgtumą, esant lietingiems ir apsiniaukusiems orams, o mažesnis kraujo spaudimas ir mažesnis kraujo prisotinimas deguonimi lemia didesnį mieguistumą bei vangumą. Esant lietingiems orams, kartu būna ir mažesnis atmosferos oro slėgis, kas lemia mažesnį oro prisotinimą deguonimi, o tuo pačiu ir mažesnį kraujo prisotinimą deguonimi.

– Kaip sau padėti, kai blogi orai lemia ir blogą savijautą, suprastėjusią nuotaiką, vangumą?

Norint „pagerinti“ blogą savijautą, suprastėjusią nuotaiką bei vangumą, kurį lemia blogi orai, reikėtų pirmiausia formuoti sveikos gyvensenos įpročius, atsisakyti žalingų įpročių (alkoholinių gėrimų, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų), skatinti sveikos mitybos įpročius, vartoti pakankamai skysčių, ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti stresinių situacijų, užtikrinti gerą miego kokybę.

– Kokios dar su sveikata susijusios problemos gali pasireikšti atėjus lietingiems orams?

Atėjus lietingų orų periodui, didėjant atmosferos oro drėgmei, gali pasireikšti ir kitų su sveikata susijusių problemų. Lietuvoje santykinė atmosferos oro drėgmė labiausiai koreliavo su sergamumu kraujotakos sistemos ligomis, su sergamumu inkstų ligomis bei sergamumu psichikos ir elgesio ligomis. Tai reiškia, jog, didėjant santykinei oro drėgmei, didėjo ir sergamumas aukščiau išvardytomis ligomis.

Didėjant oro drėgmei ir temperatūrai, oras darosi tvankus, auga organizmo perkaitimo bei dehidratacijos galimybė, o tai gali lemti įvairių organizmo sistemų kraujotakos bei homeostazės pokyčius.

Vida Press nuotr./Skausmas širdies plote
Vida Press nuotr./Skausmas širdies plote

Remiantis Kauno išeminės širdies ligos registro duomenimis, analizuojant staigius vidutinės santykinės oro drėgmės pokyčius (>15 proc. tarp dviejų dienų) ir sergamumo bei mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto pokyčius, nustatyta, kad staigūs oro drėgmės pokyčiai pavojingiausi pavasario ir vasaros sezonų metu.

Pavasarį, staigiai mažėjant oro drėgmei, 1,8 karto didėjo vyresnių nei 65 metų amžiaus vyrų mirtingumas – galimai dėl didesnio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis. Taip pat buvo nustatyta, kad, didėjant oro drėgmei, reikšmingai didėjo vidutinio amžiaus vyrų ir moterų sergamumas miokardo infarktu (atitinkamai 1,2 ir 1,5 karto).

Vasarą, staigiai didėjant oro drėgmei, vyresnių vyrų sergamumas miokardo infarktu reikšmingai didėjo 1,4 karto, o tarp vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus moterų reikšmingai didėjo mirtingumas nuo miokardo infarkto (atitinkamai 2,2 ir 1,7 karto). Tai galėjo būti susiję su mažesniu oro slėgiu esant lietingiems orams ir kartu su mažesniu kraujo prisotinimu deguonimi.

Viename iš tyrimų Pietų Korėjoje, Daegu mieste tarp ūminio miokardo infarkto atvejų skaičiaus ir santykinės oro drėgmės buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys. Santykinės drėgmės sumažėjimas daugiau nei 5 proc. per parą siejamas su 5,9 proc. išaugusiu ūminio miokardo infarkto atvejų skaičiumi.

Šiltėjančios žiemos taip pat turi didelės reikšmės oro lašeliniu būdu plintančioms ligoms sklisti.

Šis ryšys buvo stipresnis jaunesnėje respondentų amžiaus grupėje iki 65 metų. Kitame didelės apimties tyrime, kuriame buvo ieškoma sąsajų tarp santykinės oro drėgmės ir kraujotakos sistemos ligų, buvo išanalizuoti 25 miestų ir regionų, apimančių visus žemynus, duomenys, tarp kurių nebuvo nustatyta jokių statistiškai reikšmingų sąsajų tarp drėgnesnių orų ir sergamumo kraujotakos sistemos ligomis.

Kritulių perteklius gali žmogaus sveikatą paveikti ir per jo gyvenamąją vietą. Didėjanti drėgmė gyvenamajame būste jau seniai yra pripažįstama kaip rizikos veiksnys sirgti kvėpavimo takų ligomis, prie to dažnai prisideda dėl drėgmės atsiradęs sienų pelėsis, kuris veikia alergizuojančiai.

Šiltėjančios žiemos taip pat turi didelės reikšmės oro lašeliniu būdu plintančioms ligoms sklisti, esant drėgnam ir gana šiltam klimatui ypač pavojinga tampa tuberkuliozė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Tuberkuliozės bakteriologijos laboratorijoje
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Tuberkuliozės bakteriologijos laboratorijoje

Atėjus lietingiems orams ir esant didesniam kritulių kiekiui, didėja potvynių tikimybė, dėl to gali blogėti geriamojo vandens kokybė, o tai gali paveikti kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto infekcinių ligų paplitimą.

Gausūs krituliai taip pat gali būti siejami su keliais per vandenį plintančių ligų protrūkiais, nes iš tvinstančių kanalizacijos vamzdžių plinta susikaupę patogenai ar labai užterštas vanduo. Vasarą, sumažėjus vandens srautams, gali padidėti bakterinės ir cheminės taršos galimybė.

Lrt.lt
Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Vyriausybės kancleris: centriniuose LEU rūmuose galėtų įsikurti Vilniaus kolegija

Aktualu

I.Šimonytės prezidentiniai iššūkiai: V.Ušacką nurungs, bet prieš „valstiečių“ favoritą sukluptų?

Aktualu

K.Brazauskienės sūnus sėdo į teisiamųjų suolą: kaltės nepripažįsta ir kalba apie užsakytus straipsnius

Sportas

„Skrieja kamuolys“: A lyga, PSG Europoje, išvarytas Ronaldo ir lygiosios „Camp Nou“

Aktualu

Suimtas kūdikį sužalojęs kaunietis: paaiškėjo, kad 9 kartus teistas tėvas mažylį dar ir spardė

Kodėl dėl dvigubos pilietybės turėsime balsuoti referendume?

Aktualu

S.Rachinšteino motinai skirta bauda dėl neteisėto praturtėjimo, konfiskuojami sklypai

Verslas

Volstrito bankininkai uždirba daugiausiai nuo finansų krizės laikų

Gražiausiu Šveicarijos kaimeliu vadinamas Lauterbrunenas

Vardai

Ramūnas Rudokas su perpus jaunesne žmona Justina Rudoke sulaukė šeimos pagausėjimo

24sek

P.Motiejūnas paaiškino L.Westermanno sugrįžimą ir nusisukimą nuo NBA stovyklų

Aktualu

Alytuje kelio nepasidalijo du 19-mečiai: kaltas „Hyundai“ ar BMW?

Gyvenimas

„Salvatore Ferragamo“ kolekcijoje – spalvingi kiauraraščiai batai

Aktualu

Ingrida Šimonytė 15min studijoje: „Medinė netapsiu“

Aktualu

Trumpiau nei metus Kalėjimų departamentui vadovaujančiam R.Krikštaponiui – abejonės dėl neskaidrios veiklos

Vardai

Su vyro šmeižtu Mia nesitaikys: „Jis turi manęs miegančios nuogos nuotraukų, kuriomis grasina“

Vardai

Eglė Daugėlaitė: kaip jai pavyksta 6 val. ryte tiesioginiame eteryje atrodyti stulbinamai

Aktualu

Donaldas Trumpas: Brettui Kavanaugh metami įtarimai yra „absoliučiai politiniai“

Maistas

Lengvai vakarienei ar į pietų dėžutę – makaronų salotos su keptais pomidorais

Gazas

„Peugeot“ pristato rinkai įkraunamus hibridinius variklius

Naujienos

Sportas

Sunki „Barcelona“ pergalė Valjadolide: išgelbėjo VAR sistema

Aktualu

​​​​​​​Vytautas Landsbergis: „Kaip mes gerai gyventume, jeigu nevogtume iš savo tėvynės“

Aktualu

S.Skvernelis apie kandidatavimą į prezidentus: „Nesuabejočiau ir imčiausi tokios atsakomybės“

15min recenzija Kultūra

Filmas „Paršas“: serijinio žudiko ir režisūros pinklėse

Gyvenimas

Santuoka be sekso: ko griebtis, kad grįžtų intymumas?

Verslas

Kai negali be vandens: siūlo įsigyti ant upės kranto pastatytą namą

Gyvenimas

Kaip atskirti migreną nuo įprasto galvos skausmo?

24sek

D.Adomaitis – apie „Ryto“ naujokus, D-Mo rinktinėje ir mėgstamiausią NBA klubą

Verslas

Asmeniški verslai Birštone: krautuvėlė kvepia gėlėmis, o miesto aikštė – sušiais

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Paskutiniai pasispardymai prieš skonio termidorą

Pasaulis kišenėje

Trys lietuviai į Havajus atvyko „pačiu laiku”: ausis kurtino sirenos, nuo gaisro slėpėsi automobilyje

Sportas

Parolimpiečiui Kęstučiui Skučui – Europos čempionato auksas

Aktualu

Vakarienė su G.Landsbergiu kauniečiui atsiėjo 106 eurus: valgys kebabą M.Katlerio restorane

Kultūra

Poetas Ernestas Noreika: „Savo pasauliuose suprantu save labiau nei išorėje“

Sportas

Airinė Palšytė laimėjo varžybas Vokietijoje

Gazas

„Formulės 1“ kvalifikacija Belgijoje: lietui sumaišius kortas, TOP 5 atrodo labai netikėtai

Vardai

Prabilo šiaulietė Vismantė, artimai bendravusi su S.Grafininos ir N.Westo šeima

Gyvenimas

Kosmetologė apie pigmentines dėmes: kas padeda jas naikinti ir kaip jų išvengti?

Palangoje uždegti simboliniai vienybės ir draugystės laužai

Kultūra

Aktorius Gytis Ivanauskas: „Mokausi pilvakalbystės meno“

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką