Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 28d. 21:00

Lietuvių imunitetas katastrofiškai silpsta – gripu ir peršalimo ligomis sirgsime vis dažniau

Serganti šeima.
Fotolia nuotr. / Serganti šeima.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje augs. „Stebime sergamumo augimą Vakarų ir Šiaurės Europoje – niekuo neišsiskirsime ir mes: keliaujame, pasidalijame infekcijomis, atsivežame ir nuvežame virusus“, – aiškina Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė Biruta Zdanevičienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2015 metų 4 savaitę (sausio 19-25 d.)  siekė 79,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 3-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 63,1 atv./ 10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4 savaitę registruotas Šiaulių ir Utenos administracinėse teritorijose, o didžiausias – Vilniaus.

Žiūrint statistiškai, gripo ir mirčių atvejų kreivės sutampa, vadinasi, gripas yra tiesioginė mirties priežastis.

Šių metų  4-ąją savaitę dėl gripo į ligonines paguldyti 36 asmenys: 6 – iki 2 metų, 25 – nuo 2 iki 17 metų ir 5 – virš 18 metų.

Gripo epidemija apskrityje skelbiama tuomet, kai bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis pasiekia 100 atv./10 tūkst. gyventojų, o gripo atvejai sudaro 30 proc. visų užregistruotų atvejų.

Skiepijasi vos 6 proc. lietuvių

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja B.Zdanevičienė 15min.lt sakė, kad peršalimo ligas sukelia daugiau nei 200 įvairių virusų.

Peršalimo simptomai labai panašūs į gripo, tačiau sunkių komplikacijų tikimybė – nepalyginti mažesnė. Gripo komplikacijos dažniausiai ir tampa ligonių mirties priežastimi.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vaistai
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr.

„Žiūrint statistiškai, gripo ir mirčių atvejų kreivės sutampa, vadinasi, gripas yra tiesioginė mirties priežastis. Ypač turėtų pasisaugoti vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis“, – kalbėjo B.Zdanevičienė.

Šiai tikslinei grupei ji primygtinai rekomenduoja skiepytis nuo gripo – tai padaryti niekada ne vėlu.

Anksčiau būdavo rekomenduojama skiepytis prieš gripo sezoną, tačiau dabar mokslininkai sako, kad galima skiepytis bet kada.

„Anksčiau būdavo rekomenduojama skiepytis prieš gripo sezoną, tačiau dabar mokslininkai sako, kad galima skiepytis bet kada, tik svarbu nesusitikti su sergančiuoju, kol dar nėra susiformavęs imunitetas. Jis paprastai susidaro per porą savaičių“, – pasakojo specialistė.

Išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse skiepijasi apie 75 proc. žmonių populiacijos. Lietuvoje – vos 6 proc.

105 tūkstančiai vakcinos dozių

Artėjant 2014–2015 metų gripo sezonui valstybės lėšomis buvo įsigyta 105 tūkst. sezoninio gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui.

Du trečdaliai gripo vakcinų šiemet skirtos asmenų, sergančių lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, skiepams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Skiepijimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Skiepijimas

Dar beveik penktadalis – sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, dešimtadalis – žmonių, gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose skiepijimui.

Likusi dalis vakcinų skirtos 65 metų ir vyresnių asmenų, nėščiųjų skiepams.

Liečiame daiktus, po to – veidą

B.Zdanevičienė prognozuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis augs.

„Stebime sergamumo augimą Vakarų ir Šiaurės Europoje – niekuo neišsiskirsime ir mes: keliaujame, pasidaliname infekcijomis, atsivežame ir nuvežame virusus“, – aiškino specialistė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Arbata
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuot.

Sergamumo kreivė šauna į viršų, kai susidaro kritinė imlių virusams žmonių masė.   

„Paprastai galvojama, kad virusas perduodamas metro atstumu, kai žmogus čiaudi ar kosti. Tačiau virusai plinta ir per aplinkos daiktus, nes išsilaiko ant jų kelias valandas. Jei liečiame aplinkos daiktus, bet neplauname rankų, o po to čiupinėjame veidą, galime lengvai pasigauti viruso sukėlėją ir susirgti“, – kalbėjo B.Zdanevičienė.

Viena svarbiausių apsisaugojimo priemonių – rankų plovimas: su muilu, plaunant tarpupirščius ir riešus.

Be to, patariama nekišti rankų į nosį, akis ar burną, nekramtyti akinių kojelių ir tušinukų.

Kaip prevencinė priemonė veikia ir dažnas patalpų vėdinimas, grindų ir kitų paviršių valymas drėgna šluoste.

Visuomenės imunitetas silpnėja

Peršalimo ligos kimba dėl nusilpusio imuniteto. Pastebima, kad bendras visuomenės atsparumas tolydžio silpnėja.

Tai lemia fizinio aktyvumo stoka, prasti maitinimosi įgūdžiai, laiko leidimas ne gryname ore, bet uždarose patalpose, kur susidaro ypač palanki terpė virusams plisti.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vaistai
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vaistai

„Žmogus sau – didžiausias priešas. Žinome, kad reikia sveikai maitintis, tačiau valgome tai, kas skanu. Suprantame, kad organizmui trūksta poilsio, bet jis tampa didele prabanga. Rekomenduojama vengti streso – lengviau pasakyti nei padaryti. O ilgalaikės stresinės būklės labai alina organizmą“, – atkreipė dėmesį B.Zdanevičienė.

Piktnaudžiavimo nepastebi

Tikimasi, kad po to, kai ligos pašalpos už 3–7 nedarbingumo dieną buvo grąžintos į ikikrizinį lygį, žmonės elgsis socialiai atsakingai ir sirgdami į darbą neis taip apsaugodami kolegas.

Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad bent iki šiol lietuviai į darbą neidavo nebent tada, kai nepasikeldavo iš lovos. Sėdėti biure netrukdydavo nei sloga ar kosulys, kartais – net temperatūra.

Žinome, kad reikia sveikai maitintis, tačiau valgome tai, kas skanu. Suprantame, kad organizmui trūksta poilsio, bet jis tampa didele prabanga.

Manoma, kad ši tendencija išnyks, pašalpai nedarbingumo metu išaugus iki 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Tiesa, yra ir kita grėsmė – piktnaudžiavimo liga. Tačiau „Sodra“ džiaugiasi, kad sergamumas Lietuvoje po šių metų sausio nepadidėjo.

Išmokoms – milijonai eurų

2014 m. sausio mėnesį ligos pašalpą gavo 47,1 tūkst. žmonių, išmokėta suma – 11,4 mln. eurų. Gydytojai išrašė 229,3 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų.

„Kiek asmenų gavo pašalpas 2015 m. sausio mėnesį dar negalime pasakyti, nes dar liko visa darbo savaitė iki mėnesio pabaigos. Tačiau gydytojai nuo šių metų pradžios jau išrašė 211,1 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų. Jei šiemet gavusių pašalpas nedarbingų asmenų procentas panašus į pernykštį, galima skaičiuoti, kad pašalpas jau veikiausiai gavo apie 42,2 tūkst. žmonių.

Tai būtų kiek daugiau nei pernai, bet padidėjimas nebūtinai susijęs su įstatymo pataisa dėl 80 proc. kompensuojamojo uždarbio 3–7 dienomis“, – svarstė „Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Rasai grėsminga liga smogė Filipinuose: nesugebėjusi išlipti iš lovos, dar ilgai kaltino burlentę

24sek

„urBONUSas“: R.Javtokas – apie derybas su Šaru, „Žalgirio“ bausmes ir ambicingus projektus

Aktualu

Skambiai išreklamuotas P.Aršausko internetinės parduotuvės projektas – sustabdytas

Aktualu

Dar vienas „aštrus“ pirkinys: vilnietė „Lidl“ mėsoje rado adatą

Spalio knygų TOP8: ką skaityti atėjus rudeniui

„Eurolygos diena“: „Žalgirio“ katė maiše – kas šis naujokas? (2/5)

Pasaulis kišenėje

Paskelbtos geriausios šalys emigrantams

Vardai

Su dvyniais Turkijoje atostogavę Zvonkai: „Pirmos naktys buvo bemiegės, o vėliau – pasaka“

Šių laikų šnipinėjimas: 4 dalis - WIFI ir pašto serverių pažeidžiamumas

Gazas

Kodėl užsidegė „Toyota Yaris GRMN“ ratai?

Aktualu

Politologas: V.Ušacko įvaizdis – aukšto lygio strategas, I.Šimonytė – arčiau žemės

Aktualu

TS-LKD prezidentiniai debatai: išsiskyrė I.Šimonytės ir V.Ušacko požiūriai dėl Rusijos grėsmės

Vardai

Nigelas Westas atskleidė naujų detalių apie santykius su Sandra Grafinina ir eskorto paslaugas

Kultūra

Gabija Grušaitė: Šiuolaikinės baimės ir Helen Oyeymi

Gyvenimas

32 pavojingiausi dalykai, kuriuos mokslas sieja su vėžiu

Vardai

Susižadėjo „Kelyje į žvaigždes“ išgarsėjusi Agnė Petravičienė: „Tai tikrai ne Radžis“

Aktualu

Minsko plente nuo kelio nulėkė BMW, automobilyje – negyvas vairuotojas

Gyvenimas

Psichiatras: nemanykite, kad nuolatinis informacijos perteklius jums neatsilieps

Verslas

D.Libeskindas „MO muziejuje“ išbandė sau naują formą: kitur tokios nėra projektavęs

Maistas

Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Kaip gimsta Apulijos burata ir ką su ja daryti virtuvėje

Naujienos

Gyvenimas

Rasai grėsminga liga smogė Filipinuose: nesugebėjusi išlipti iš lovos, dar ilgai kaltino burlentę

24sek

„urBONUSas“: R.Javtokas – apie derybas su Šaru, „Žalgirio“ bausmes ir ambicingus projektus

Aktualu

Skambiai išreklamuotas P.Aršausko internetinės parduotuvės projektas – sustabdytas

Aktualu

Dar vienas „aštrus“ pirkinys: vilnietė „Lidl“ mėsoje rado adatą

Spalio knygų TOP8: ką skaityti atėjus rudeniui

„Eurolygos diena“: „Žalgirio“ katė maiše – kas šis naujokas? (2/5)

Pasaulis kišenėje

Paskelbtos geriausios šalys emigrantams

Vardai

Su dvyniais Turkijoje atostogavę Zvonkai: „Pirmos naktys buvo bemiegės, o vėliau – pasaka“

Šių laikų šnipinėjimas: 4 dalis - WIFI ir pašto serverių pažeidžiamumas

Gazas

Kodėl užsidegė „Toyota Yaris GRMN“ ratai?

Aktualu

Politologas: V.Ušacko įvaizdis – aukšto lygio strategas, I.Šimonytė – arčiau žemės

Aktualu

TS-LKD prezidentiniai debatai: išsiskyrė I.Šimonytės ir V.Ušacko požiūriai dėl Rusijos grėsmės

Vardai

Nigelas Westas atskleidė naujų detalių apie santykius su Sandra Grafinina ir eskorto paslaugas

Kultūra

Gabija Grušaitė: Šiuolaikinės baimės ir Helen Oyeymi

Gyvenimas

32 pavojingiausi dalykai, kuriuos mokslas sieja su vėžiu

Vardai

Susižadėjo „Kelyje į žvaigždes“ išgarsėjusi Agnė Petravičienė: „Tai tikrai ne Radžis“

Aktualu

Minsko plente nuo kelio nulėkė BMW, automobilyje – negyvas vairuotojas

Gyvenimas

Psichiatras: nemanykite, kad nuolatinis informacijos perteklius jums neatsilieps

Verslas

D.Libeskindas „MO muziejuje“ išbandė sau naują formą: kitur tokios nėra projektavęs

Maistas

Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Kaip gimsta Apulijos burata ir ką su ja daryti virtuvėje

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką