Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 20d. 11:55

Lietuvos visuomenės sveikatai stiprinti skirto fondo vadovė: tai ilgalaikė investicija, kuri grąžą duos daugelį metų

G. Belian
Asm. arch. / G. Belian

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (toliau – VVSSF, Fondas) veikia jau penkerius metus. Šiandien jis kasmet finansuoja dešimtis labai skirtingų projektų – mokslinių tyrimų, socialinių iniciatyvų, šviečiamųjų kampanijų – kuriuos vienija bendra tema: šalies gyventojų sveikatos stiprinimas.

Šių metų pradžioje VVSSF tarybai pradėjo vadovauti Gražina Belian. Su ja kalbamės apie tai, ar toks Fondas Lietuvai išties reikalingas, kaip keisis jo vaidmuo COVID-19 krizės akivaizdoje.

– Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo Taryboje dirbate jau daugiau nei dvejus metus. Kodėl Jums asmeniškai atrodo, kad tokio fondo reikia Lietuvai?

– Tai, kad Lietuvoje toks fondas atsirastų, kažkada buvo mano svajonė. Jei neklystu, dar 2000-ųjų pradžioje gimė panašaus fondo užuomazgos. Vėliau būta daug diskusijų ir dvejonių dėl jo reikalingumo, teisinių niuansų, finansavimo mechanizmo, tad visas procesas užtruko ilgai. Pamenu, jog pokalbiai vyko 3-4 metus – nuo Vyriausybės lygmens iki Seimo.

Fondo atsiradimas suteikė galimybę nevyriausybinėms organizacijoms pagaliau prisidėti prie įdomių, vertingų iniciatyvų įgyvendinimo, kurios iki tol dažnai likdavo „popieriuje“ dėl lėšų stokos.

Fondas yra puiki galimybė finansuoti Lietuvai svarbius tyrimus, mokslininkų darbą aktualiomis visuomenei temomis.

Pavyzdžiui, mūsų nevyriausybinės organizacijos sugeneruoja daugybę puikių idėjų, tačiau visi puikiai žinome, kaip šiam sektoriui trūksta lėšų. Finansavimo taip pat labai stokoja moksliniai tyrimai sveikatos srityje, kurie ypatingai reikalingi Lietuvai. Kai dirbame Seime ir yra svarstomas koks nors su sveikata susijęs projektas, verslo atstovai, pavyzdžiui, alkoholio, tabako pramonė, paprastai ateina su savo tyrimais. Tačiau tai nėra nepriklausomi tyrimai ir mes negalime jais pasikliauti. Fondas yra puiki galimybė finansuoti Lietuvai svarbius tyrimus, mokslininkų darbą aktualiomis visuomenei temomis.

– Fondo vadovės pareigas pradėjote eiti šių metų pradžioje – prieš pat vieną sudėtingiausių pasaulio sveikatos krizių modernioje istorijoje. Kaip manote, ar šiame kontekste Fondo ilgalaikis vaidmuo taps dar svarbesnis?

– Tikrai taip ir tam jau yra patvirtinimas. Iš tiesų dabar mes svarstome, kaip tikslingai panaudoti Fondo lėšas, užtikrinant išėjimą iš su COVID-19 susijusios krizės. Tam labai svarbu, kad visuomenė gautų teisingą informaciją patrauklia ir paprasta forma.

Tai turi būti teisingos, moksliškai pagrįstos žinios, o ne pramanai ar net dezinformacija. Be to, ši pandemija buvo ypač nepalanki psichinei visuomenės sveikatai, todėl reikia ieškoti būdų pateikti naudingus patarimus bei informaciją, kuri padėtų žmonėms susitvarkyti su kilusiais iššūkiais: nerimu, neigiamomis emocijomis, depresija. Artimiausioje perspektyvoje tai bus vienas iš Fondo uždavinių.

Ši pandemija buvo ypač nepalanki psichinei visuomenės sveikatai, todėl reikia ieškoti būdų pateikti naudingus patarimus bei informaciją.

Kai kalbame apie finansinius klausimus, beveik visada atsiranda kritikuojančių, kad valstybinės lėšos skirstomos neprasmingai, gal geriau būtų skirti kitur. Ką atsakytumėt skeptikams – kodėl valstybei verta investuoti į Fondo remiamus projektus po keletą milijonų eurų kasmet, ir kokia iš to nauda?

– Pirmiausia patarčiau įdėmiau pasidomėti Fondo veikla, jo ataskaitomis už ankstesnius metus, kuriose pateikiami svarbiausi rodikliai, apžvelgiami pasiekti rezultatai.

Kitas svarbus aspektas – bendras ilgalaikis poveikis, kurį lems Fondo parama. Reikia suvokti, kad kai mes finansuojame vieną projektą, trunkantį 12 mėn., tai iš tiesų veikia kaip ilgalaikė investicija, duosianti grąžą daugelį metų.

Pavyzdžiui, jei Fondo finansuoto projekto metu buvo apmokyti keli šimtai tam tikros srities savanorių-konsultantų, jie įgytas žinias pritaikys ne tik tuos 12 mėnesių, kol trunka projektas, o galbūt 12 metų. Tai yra labai svarbi išliekamoji vertė.

Kitas pavyzdys – moksliniai tyrimai. Atliktas vertingas tyrimas nėra tik akademinė literatūra – jis gali tapti pagrindu formuoti efektyvesnę valstybės politiką sveikatos srityje, kuri sustiprins ligų prevenciją, sumažins sergamumą tam tikromis ligomis ir galiausiai taupys gydymui skiriamas lėšas.

Kalbant apie Fondo veikimo principus, Pasaulio sveikatos organizacija būtent tokį (Lietuvoje pasirinktą) modelį, kai fondas yra finansuojamas iš akcizo įplaukų už alkoholį, tabaką, tuos pačius azartinius lošimus, pripažįsta kaip geriausios praktikos pavyzdį.

– Fondo aprėpiamas sveikatos temų ir klausimų spektras yra labai platus: nuo psichinės sveikatos iki priklausomybių, nuo skiepų iki sveikatos gerinimo. Kurios temos jums atrodo ypatingai svarbios?

– Daugelis su sveikata susijusių temų yra svarbios, nes apie jas visuomenėje vis dar trūksta žinių. Taip pat svarbu pabrėžti, kad aplinka, kontekstas, aktualijos „atneša“ vis naujų temų. Jau minėjau, kad COVID-19 kontekste išaugo psichinės sveikatos žinių svarba.

Taip pat jau keletą metų visame pasaulyje daug diskutuojama apie alternatyvas tradiciniams tabako gaminiams ir jų poveikį sveikatai – elektronines cigaretes ir kitus naujoviškus tabako produktus.

Apie tokias naujas temas paprastai labai trūksta patikimos informacijos, reikia nešališkų tyrimų apie jų poveikį ir pan. Kitaip tariant, Fondas nėra atsietas nuo mūsų gyvenimo ir jo prioritetai turi būti nuolat kintantys.

15min skiltį "Rinkis gyvenimą" rasite - čia

Pranešimas spaudai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

20:37
00:58
00:23

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką