Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mažylės Estrėjos istorijos tęsinys: ko imasi medikai, kai skubiai prireikia donorinio organo transplantacijos

Organų transplantacijos operacija
„Scanpix“ nuotr. / Organų transplantacijos operacija
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mažosios Estrėjos, kuriai reikia skubiai persodinti širdelę, istorija sulaukė didžiulio rezonanso visuomenėje. Žmonės reiškia solidarumą su mergaitės tėvais, aukoja pinigus. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM išplatino pranešimą, kuriame paaiškino tvarką: kokių priemonių imasi Lietuvos medikai, kai skubiai prireikia transplantacijos. Ir kas apmoka tokių operacijų išlaidas.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Mažylės Estrėjos istoriją rasite čia.

Teisinė transplantacijų bazė: aktyvūs, skubūs ir labai skubūs ligoniai

Kiekviena transplantacija yra skubi (kai tik atsiranda donorinis organas) operacija. Šioje srityje dirbantys specialistai vadovaujasi sukurta teisine baze, kuri reglamentuoja donorinių organų parinkimą recipientams. Ligoniai, laukiantys transplantacijos, pagal sveikatos būklę yra: aktyvūs, skubūs ir labai skubūs. Aktyviajame sąraše esantys pacientai transplantacijos laukia namuose, vartodami vaistus, periodiškai lankydamiesi pas gydytojus konsultacijoms ir atlikdami tyrimus. Skubūs pacientai šių operacijų laukia ligoninėse, prižiūrimi gydytojų. Labai skubių transplantacijų laukiantys pacientai guli reanimacijos skyriuose, jų gyvybines funkcijas palaiko medicininė aparatūra, medikamentai.

Ligoniai, laukiantys transplantacijos, pagal sveikatos būklę yra: aktyvūs, skubūs ir labai skubūs.

Donorinių organų paieškos būdai

Donorinių organų trūksta visame pasaulyje. Yra du pagrindiniai donorinių organų „paieškos“ būdai – pasyvus ir aktyvus. Pasyviuoju laikomas būdas, kai donorystės koordinatorius laukia informacijos iš reanimacijos – intensyviosios terapijos skyrių apie diagnozuotą smegenų mirtį. Priėmus tokį skambutį prasideda  donorystės koordinavimo procesas. Aktyvusis būdas – kai Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM koordinatorius pats skambina ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių gydytojams ir teiraujasi, ar nėra jų skyriuje pacientų, kuriems pagal simptomus įtariama smegenų mirtis. Lietuvoje kaip ir kitose Europos šalyse yra naudojami abu būdai: pasyvus, kai nėra labai skubių recipientų, ir aktyvus, kai yra labai skubus recipientas.

Kai ypač skubiai reikalinga donorinė širdis, užklausa siunčiama į kaimyninių šalių transplantacijos centrus.

Kai yra registruojamas labai skubus recipientas, užklausa dėl skubaus donorinio organo poreikio pateikiama ir užsienio šalių atsakingoms institucijoms (transplantacijos biurams ar centrams), tai yra vyksta organų mainai.  Kai ypač skubiai reikalinga donorinė širdis, užklausa siunčiama į kaimyninių šalių transplantacijos centrus. Taip yra dėl to, kad širdis – tai toks organas, kurio išemijos laikas (laikas, per kurį donorinė širdis turi pradėti plakti kitoje krūtinėje) – pats trumpiausias iš visų organų. Ji iš donoro krūtinės turi būti eksplantuojama (paimama), pergabenama ir transplantuojama ligoniui ne ilgiau kaip per 5 valandas. Todėl jos iš tolimesnių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos ar Ispanijos, atsivežti nėra galimybių – kelionė užtruktų per ilgai. Jei skubiai reikalingas kitas donorinis organas, tarkime, inkstas, jį galima atsigabenti ir iš tolimesnių šalių, nes inksto išemijos laikas yra 24 – 48 valandos (priklausomai nuo donorinio organo paruošimo). Lietuvoje yra buvę atvejų, kai inkstai buvo pergabenti reisiniais lėktuvais.

Visos transplantacijos operacijos (ligonio ištyrimas, transplantacijos operacija, pooperacinė priežiūra, reabilitacija) yra apmokamos iš Valsybinės ligonių kasos – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto – lėšų.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką