Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 9d. 19:00

Medikai pasakoja liūdnus atvejus: į ligoninę patenka tėvų ir ekstrasensų „nugydyti“ vaikai

Vaistai
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr. / Vaistai

Nors gydytojai įspėja, kad savavališkas vieno ar kito vaisto vartojimas gali sukelti mūsų sveikatai sunkias pasekmes – apsinuodijimą, organų funkcijos nepakankamumą, ligos progresavimą, tyrimai rodo, kad mūsų šalies žmonės vis dar užsiima savigyda ir nelabai susimąsto, kokias pasekmes gali sukelti netinkami vaistų deriniai. Ne mažiau pavojinga ir kita tendencija, kai atsisako reikalingo gydymo ir labiau pasikliauna alternatyviais gydymo būdais ar ekstrasensais.

Mergaitę po ekstrasensų atvežė jau tik numirti

Pasak Santaros klinikų Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovės, vaikų nefrologės prof. Augustinos Jankauskienės, žmonės į gydytojus kreipiasi tuomet, kai turi sveikatos problemų, ir tikisi sulaukti pagalbos, todėl bent iki šiol didžioji dalis atsakomybės už gydymą ir jo rezultatus tenka gydytojui. Tačiau medikei kelia nerimą pastaruoju metu atsiradusi tendencija, kai vos ne visi pradeda „išmanyti“ apie gydymą: pasiklauso kaimynų, pažįstamų, pasiskaito internete ir įsivaizduoja, kad jau žino, kaip susidoroti su vienais ar kitais simptomais.

​Turėjome atvejų, kai cukrinį diabetą bandė gydyti žolelėmis, o sisteminę raudonąją vilkligę – užkalbėjimais.

„Labai svarbu, kad būtų geras gydytojo ir paciento kontaktas, kad pacientas pasitikėtų gydytoju. Tačiau gydytojas dažnai tarsi tikrinamas, ar teisingai paskyrė gydymą. Man baisiausia, kai yra rimta liga ir žmogus nusprendžia nesigydyti arba negydyti savo vaiko.

Turėjome atvejų, kai cukrinį diabetą bandė gydyti žolelėmis, o sisteminę raudonąją vilkligę – užkalbėjimais. Nepamiršiu, kaip tėvai pasiėmė vilklige sergančią dukrą ir, grįžę namo, vežiojo ją pas ekstrasensus, o vėliau atvežė faktiškai numirti, nes mergaitė jau visur kraujavo.

Dabar situacija šiek tiek keičiasi, nes ir visuomenė, tėvai jaučia didesnę atsakomybę už vaiko sveikatą, nes vaikas vis dėlto turi teisę gauti tinkamą gydymą, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės šarlatanais pasitiki labiau nei gydytoju ir alternatyviais būdais gydo labai rimtas ligas“, - pasakojo medikė.

Dėl vitamino D perdozavimo – negrįžtamai apkalkėję inkstai

Kita problema, kad žmonės mėgsta savavališkai vartoti daug vaistų. Pašnekovės manymu, prie šios tendencijos prisideda ir vaistininkai. Vaistinėje jai ne kartą teko girdėti, kaip žmogui šalia gydytojo išrašytų vaistų perša vaistus nuo papildomų simptomų, pavyzdžiui, virškinimo ar kosulio. Sergantis žmogus, suprantama, nori greitesnių rezultatų, todėl įsivaizduoja, kad jeigu gers daugiau vaistų, greičiau pasveiks, ir drąsiai gydytojo paskirtą gydymą papildo savo pasirinktais vaistais.

„Taip pat labai svarbu, kaip vartojami vaistai. Juos reikia vartoti tiksliai, kaip nurodė gydytojas, neviršyti nustatytų dozių. Leidžiamos dozės būna surašytos vaisto informaciniame lapelyje, tačiau su vaikais reikėtų būti itin atsargiems. Jeigu vaikas sveria labai mažai, nurodyta dozė jam gali būti per didelė, ir tėvai, to nežinodami, perdozuoja. Ypač tai liečia vaistus nuo temperatūros. Mano patarimas tėvams pasitarti su gydytoju iš anksto, kokios vaisto dozės tinkamos, kad nebūtų sumišimo, kai jam pakils temperatūra. O juk tai dažnas vaikų negalavimas“, - svarstė A.Jankauskienė.

Pasak vaikų gydytojos, net vitaminai gali sukelti nepageidaujamą pašalinį poveikį, o ką jau kalbėti apie bet kokį rimtesnį vaistą. Pavyzdžiui, vitaminas D yra labai naudingas tiek vaikams, tiek suaugusiems, šiuo metu labai daug kalbama apie vitamino D trūkumą visiems, tačiau jo galima labai greitai perdozuoti.

„Esu turėjusi vaikų, kurie ateina su negrįžtamai apkalkėjusiais inkstais ir akmenimis inkstuose dėl vitamino D perdozavimo, nes tėvai nusprendė vietoj vieno lašiuko duoti jo visą pipetę. Lygiai taip pat atsargiai reikia elgtis su žolelėmis. Esame turėję mažų vaikų, kuriems ūmus inkstų nepakankamumas išsivystė būtent nuo žolelių arbatos“, - įspėjo pašnekovė.

Kuo gali baigtis savigyda, kai nesitariama su gydytoju

Pasak jos, dar viena didelė žmonių klaida, kai, siekiant greito pasveikimo, vietoj vaistų nuo temperatūros iš karto pradedami vartoti antibiotikai, kurių žmonės įsigyja nelegaliai, taip labiau sau pakenkdami nei padėdami. Taip pat labai neatsakingai didelėmis dozėmis vartojami vaistai nuo uždegimo.

Esu turėjusi vaikų, kurie ateina su negrįžtamai apkalkėjusiais inkstais ir akmenimis inkstuose dėl vitamino D perdozavimo.

Dar viena problema, kad žmonės kartais susipainioja tarp vaistų pavadinimų. Šiuo atveju ir gydytojai daro klaidą, pasakydami žmogui ne cheminį vaisto pavadinimą, o firminį. Tuo tarpu žmogus, jį gerdamas, nusprendžia savo nuožiūra pastiprinti gydymą kitokio pavadinimo vaistu nuo tos pačios ligos. Kai atsiranda netikėtų sveikatos problemų, paaiškėja, kad žmogus gėrė du tos pačios veikliosios medžiagos vaistus, tik skirtingais pavadinimais, todėl perdozavo.

Kitas kraštutinumas, kai žmonės, susidūrę su vaisto pašaliniu poveikiu, savavališkai nustoja jį vartoti.

„Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai vaikui buvo skirtas gydymas dėl šlapimo takų infekcijos, tačiau pirmą kartą jis vaistą išvėmė, po antro karto taip pat buvo bloga, todėl tėvai nusprendė vaistų nebeduoti, o po kurio laiko vaikas buvo atvežtas į ligoninę jau su užleista liga. Normalu, kad vaistas gali sukelti šalutinį poveikį, bet, užuot savavališkai nustojus jį vartoti, reikia pasisakyti gydytojui, kuris skirs kitokį gydymą“, - aiškino A.Jankauskienė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Paradoksas: lietuviai renkasi brangesnius vaistus nei vakariečiai

Pasak medikės, jei gydytojas skiria kokį nors vaistą, pacientas privalo pasakyti, kokius vaistus dar vartoja. Mat netinkami vaistų deriniai gali silpninti arba stiprinti kitų vaistų veikimą, taip pat sukelti šalutinių poveikių. Juk su kai kuriais vaistais nepatartina gerti net kai kurių vaisių sultis, pavyzdžiui, greipfrutų.

Tyrimas: daugiau nei pusė gyventojų sirgdami vartoja 2–3 vaistus

Neseniai rinkos tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktos apklausos duomenimis, 61 proc. sergančiųjų vartoja 2–3 skirtingus preparatus vienu metu, dar 5 proc. – keturis ir daugiau skirtingų preparatų.

Specialistams kelia nerimą, kad dėl netinkamų vaistų kombinacijų atsiradęs šalutinis poveikis dažnai priskiriamas pačios ligos pablogėjimui, kuriam šalinti pacientai vartoja dar daugiau vaistų.

Anot pasaulinės statistikos, dėl vaistų nesuderinimo kyla net 6 proc. visų sveikatos sutrikimų. Tyrimų duomenimis, 20–30 proc. pavojingų vaistų derinių sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu.

Daugiausiai atsiliepimų gaunama apie širdies ligoms skirtų vaistų nesuderinamumą su kitais vaistais. Taip pat vieni sunkiausiai derinamų ir pavojingiausių vaistų yra kraujo krešėjimui reguliuoti skirti vaistai. Pavyzdžiui, juos vartojant kartu su vaistais nuo skausmo, gali atsirasti opų virškinamajame trakte, kilti kraujavimas žarnyne.

Vaistininkų teigimu, dažniausiai apie vaistų suderinamumą klausia moterys, taip pat vyresni pacientai. Tuo tarpu jaunesni žmonės dažnai apie tai nesusimąsto. Tuo tarpu su jau vartojamais vaistais gali nederėti net tepalas nuo skausmo ar tam tikras maisto papildas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką