Medikai – taip pat tarp rizikos grupių
Tyrimai rodo, kad neskiepyti gydymo įstaigų darbuotojai gripu serga 3,43 karto dažniau nei neskiepyti asmenys. Neskiepytų sveikatos įstaigų darbuotojų sergamumo gripu rodiklis siekia net 18,69 proc. Nuolat bendraujant su sergančiais pacientais medikų rizika susirgti gripu didesnė. Be to, sveikatos priežiūros darbuotojai gerokai dažniau suserga besimptome gripo forma, todėl net patys neįtardami gali užkrėsti kitus.
Pasak LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus, užkrečiamųjų ligų profilaktika – viena svarbiausių šeimos gydytojo pareigų. Kalbant apie gripą, efektyvesnės prevencinės priemonės nei skiepai nėra. Todėl LSMU Šeimos medicinos klinikoje šiemet nuo gripo paskiepyti beveik visi darbuotojai – tai projekto „Šeimos klinika be gripo“, kuriuo siekiama padidinti vakcinacijos apimtis, dalis.
sveikatos priežiūros darbuotojai gerokai dažniau suserga besimptome gripo forma, todėl net patys neįtardami gali užkrėsti kitus.
LSMU Šeimos medicinos klinika ne tik paskiepijo savo darbuotojus, bet ir skatina tai padaryti visus gyventojus, ypač priklausančius rizikos grupėms. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms klinika taip pat siųs laiškus, informuojančius apie valstybės kompensuojamą vakciną ir raginančius pasiskiepyti, taip apsaugant save ir savo artimuosius.
„Mūsų klinikoje ir anksčiau pasiskiepydavo bent pusė darbuotojų, tačiau tokios akcijos imamės, norėdami parodyti pavyzdį ir savo pacientams. Aš pats ir mano šeima nuo gripo skiepijamės kasmet. Žinoma, šaltuoju metų laiku įprastų peršalimų išvengti nepavyksta. Ore sklando ne tik gripo virusai, o mes kasdien bendraujame su kosinčiais, čiaudinčiais pacientais. Bet skiepai užtikrina, kad liga nesukels pavojingų komplikacijų“, – pasakojo L. Valius.
Profesorius pripažįsta, kad lietuviai vis dar nepatikliai žiūri į skiepus, vis dėlto galimybe užkirsti kelią gripui naudojasi vis daugiau žmonių. „Skiepai tampa vis populiaresni. Tiesa, tai vyksta gana lėtai. Nors šiemet pastebime, kad susidomėjimas skiepais didesnis – pacientai skambina, teiraujasi, ar jau gali pasiskiepyti“, – teigė LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovas.
Gripas itin pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.
Jis pabrėžė, kad gripas itin pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Komplikacijų tikimybė šioms grupėms yra labai didelė, o blogiausiu atveju gripas net gali tapti mirties priežastimi.
Lietuva vis dar atsilieka
Pasak Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės, gripas ne tik sutrikdo juo susirgusių žmonių gyvenimo ritmą, bet taip pat yra sunki našta visam sveikatos apsaugos sektoriui bei valstybės ekonomikai. Paskaičiuota, kad, atsižvelgiant į sezoninio gripo mastą, su šia liga susijusios tiesioginės ir netiesioginės išlaidos Lietuvoje gali sudaryti 40–94 mln. eurų per metus. Šios išlaidos galėtų būti gerokai mažesnės, jei mūsų šalyje būtų skiepijama daugiau, ypač vyresnio amžiaus, žmonių.
Tarptautinės ekspertų grupės RAISE, kurios tikslas skatinti skiepytis nuo gripo atskiruose regionuose ir šalyse, profesorė A. Mickienė sako, kad Lietuvoje gyventojai turėtų būti aktyviau informuojami apie skiepų naudą, o pavyzdžiu turėtų būti Vakarų šalys. Štai Nyderlanduose nuo gripo kasmet pasiskiepija daugiau kaip 80 proc. vyresnio amžiaus gyventojų, Lietuvoje šis skaičius vos perkopęs 10 procentų.
Štai Nyderlanduose nuo gripo kasmet pasiskiepija daugiau kaip 80 proc. vyresnio amžiaus gyventojų, Lietuvoje šis skaičius vos perkopęs 10 procentų.
„Turėtume remtis gerais pavyzdžiais. Norėdami pasiekti Nyderlandų ar Jungtinės Karalystės lygį privalėtume aktyviau informuoti visuomenę. Ir čia šeimos gydytojai gali labai stipriai prisidėti. Daugeliui žmonių, ypač vyresnio amžiaus, jie yra autoritetas. Kai pacientams rekomenduojame skiepytis, daugelis klausia, ar pasiskiepijome patys“, – pasakojo A. Mickienė.
Pasak jos, valstybės kasmet perka vakcinos, kuria nemokamai skiepijami didesnės rizikos grupės gyventojai. Deja, kiekvienais metais jos perkama vis tiek pat, nes norinčių skiepytis žmonių skaičius auga vangiai. Negana to, dalis nepanaudotos kompensuojamos vakcinos po sezono išmetama.
„Nemažai lietuvių apie skiepus turi neigiamą nuomonę, kurią susidaro iš mokslu visiškai nepagrįstų šaltinių. Turime argumentuotai kalbėti apie skiepų naudą ir savo teiginius aiškiai pagrįsti. Todėl tokios iniciatyvos kaip projektas „Šeimos klinika be gripo“ yra labai reikalingos. Skiepydamiesi gydytojai saugo pažeidžiamiausius savo pacientus ir savo pavyzdžiu rodo, kad vakcina yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo“, – pažymėjo A. Mickienė.
Šiemet jau yra nupirkta 105 tūkst. vakcinos dozių, kurios pagal poreikį išdalintos beveik 500 gydymo įstaigų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė sako, kad norinčių skiepytis žmonių skaičius, nors ir pamažu, vis dėlto auga.
„Pernai valstybės lėšomis buvo nupirkta 100 tūkst. vakcinos dozių, skirtų nemokamai skiepyti didesnės rizikos grupių asmenims. Šiemet jau yra nupirkta 105 tūkst. vakcinos dozių, kurios pagal poreikį išdalintos beveik 500 gydymo įstaigų. Tad poreikis tikrai auga, deja, šiuo metu biudžetas neleidžia jo viso patenkinti. Pagal gydymo įstaigų poreikius matome, jog 2014–2015 m. gripo sezonui reikėtų dar poros tūkstančių vienetų vakcinos“, – sakė A. Razmuvienė.
Pasak gydytojos, lietuviai darosi sąmoningesni ir po truputį atsikrato skiepų baimės. Specialistė pažymėjo, kad nuo 2009-ųjų besiskiepijančių žmonių smarkiai mažėjo, tačiau pernai kritimas baigėsi ir besiskiepijančių žmonių skaičius gerokai išaugo.
