Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Medikai vaizdžiai parodė politikams, kaip nuo pietų stalo į organizmą patekusi šakutė per dvejus metus pakeičia žarnyną

Politikai susirūpino, kodėl storosios žarnos vėžio prevencijos programa nevykdoma Utenos apskrityje.
Šakutė
Šakutė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Utenos apskrities savivaldybių politikai – Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) stebėtojų tarybos nariai – išreiškė susirūpinimą, kodėl Utenos apskrities gyventojams nesuteikiama galimybė dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencijos programoje, kai kitų apskričių gyventojai šioje programoje dalyvauja jau kurį laiką.

Tokį susirūpinimą Stebėtojų tarybai sukėlė Sveikatos apsaugos ministerijos chirurgijos srities vyriausiojo krašto specialisto Panevėžio kraštui, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiojo chirurgo ir abdominalinės chirurgijos gydytojo koloproktologo Remigijaus Samuolio vaizdžiai pateiktas pranešimas apie storosios žarnos ligas ir jų išaiškinimą per prevencijos programą, Panevėžio apskrityje pradėtą vykdyti nuo  šių metų liepos mėnesio.

Panikuoti, anot mediko R.Samuolio, nereikia, nes mes, lietuviai, gana daug valgome žalios mėsos, taip pat vartojame citramoną, aspiriną ir dėl to taip pat gali būti aptikta kraujo išmatose. Vadinasi, teigiamas testas nebūtinai rodo vėžį, diagnozę reikia patvirtinti kolonoskopija.

Pasak gydytojo, nuo liepos mėnesio, kai 50–74 metų amžiaus Panevėžio apskrities gyventojus pradėta profilaktiškai tikrinti dėl storosios žarnos vėžio, atlikta 150 kolonoskopijų. Paaiškėjo, kad 32 proc. pacientų, kuriems atliktas šis tyrimas, storoji žarna yra sveika, o 51 proc. –  turi vėžinių arba ikivėžinių pakitimų (storosios žarnos vėžys rastas tiriant 5,5 proc. pacientų). Likusiems pacientams nustatytas opinis kolitas ir pan.

R.Samuolis pastebėjo, kad pradėjus vykdyti programą, buvo kilę abejonių, ar tikrai pagal programą numatytas slapto kraujavimo išmatose testas yra tas tyrimas, kuris gali padėti išaiškinti vėžį, tačiau įsitikino, jog taip ir yra. Medikas sakė galįs tik pasidžiaugti, kad Respublikinėje Panevėžio ligoninėje yra galimybė padaryti kokybišką storosios žarnos tyrimą dėl vėžio ir tai jam, kaip specialistui, teikia daug džiaugsmo.

Gydytojas pastebėjo ir tai, kad nemažai pacientų, paaiškėjus, jog slapto kraujavimo išmatose testas yra teigiamas ir teks atlikti kolonoskopiją, puola į paniką. Panikuoti, anot mediko, nereikia, nes mes, lietuviai, gana daug valgome žalios mėsos, taip pat vartojame citramoną, aspiriną ir dėl to taip pat gali būti aptikta kraujo išmatose. Vadinasi, teigiamas testas nebūtinai rodo vėžį, diagnozę reikia patvirtinti kolonoskopija.

R.Samuolis pabrėžė, kad labai svarbu tinkamai paruošti žarnyną kolonoskopijai ir tą pacientams turėtų padėti padaryti programą vykdančių įstaigų gydytojai. Teisingai paruošus žarnyną, tyrimas būna lengvesnis, o diagnozė – tikslesnė. 

Stebėtojų tarybos nariams, kurių dauguma – medikai, koloproktologas pateikė įvairių pavyzdžių nuotraukose, kaip gali atrodyti storosios žarnos pakitimai. Politikai galėjo pamatyti net tai, kaip žmogaus žarnyną per 2 metus pakeičia į organizmą patekusi šakutė nuo pietų stalo.

Panevėžio TLK nuotr./Specialistų ir politikų pasitarimas dėl storosios žarnos vėžio prevencijos.
Panevėžio TLK nuotr./Specialistų ir politikų pasitarimas dėl storosios žarnos vėžio prevencijos.

Po įtikinamo ir vaizdžiai parengto pranešimo Stebėtojų tarybos pirmininkas Raimundas Čepukas iš karto pasiteiravo, ką reikia padaryti uteniškiams, kad tokia svarbi prevencijos programa būtų pagaliau pradėta vykdyti ir jų apskrities gydymo įstaigose. Juolab kad Utenos ligoninė turi reikiamų specialistų, o Molėtuose yra kolonoskopas, pasakojama Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovų trečiadienį paviešintame pranešime.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Daiva Berūkštienė patikino, kad storosios žarnos prevencijos programai Utenos apskrityje įgyvendinti trukdo tik tai, kad tam nepasiruošusi Utenos ligoninė. Kitų trukdžių nėra, ligonių kasos yra numačiusios lėšų apmokėti gydymo įstaigoms už programos vykdymą.

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pasiūlė Utenos apskrities savivaldybėms bendradarbiauti šiuo klausimu, jei viena gydymo įstaiga neturi lėšų aparatūrai įsigyti.

Energingai pradėję Stebėtojų tarybos posėdį, jos nariai atidžiai išklausė Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotojos Almos Čiplienės parengtą informaciją apie 2014 m. planuojamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, bendrai analizavo paslaugų rajonuose netolygumo priežastis.

Stebėtojų tarybai taip pat buvo pateikta informacija apie prioritetinių sveikatos priežiūros paslaugų viršijimą per devynis šių metų mėnesius, privalomuoju sveikatos draudimu nedraustų prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) prirašytų asmenų skaičiaus pokytį, pacientų srautus gydymo įstaigose, Panevėžio TLK veiklos zonos ASPĮ finansinę veiklą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius