Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 14d. 20:58

Medikės išaiškina: kuo įgimtas imunitetas skiriasi nuo specifinio ir kuris gina nuo klastingų virusų?

Sloga
123RF.com nuotr. / Asociatyvi nuotr.

Įsivaizduokime, jog mūsų imunitetas – tai skruzdėlynas, kurio gyventojai (gyvybinės ląstelės) susikalba internetu. Vos tik svetimkūnis (virusas ar bakterija) patenka į sistemą, informacija žaibiškai pasklinda po visą tinklą (organizmą), ir imuniteto „kariai“ mobilizuojasi bendram atsakui. Kartais šis atsakas būna labai audringas, kaip citokinų audra COVID-19 atveju. Arba per daug vangus, dėl ko susergame onkologine liga. Kaip veikia gynybiniai imuniteto mechanizmai? Ir kodėl medikai išskiria ne vieną imuniteto tipą?

Apie vakcinų nuo gripo deficitą šį rudenį, prognozuojamą gripo sezoną, specifinį ir įgimtą imunitetą bei gydymąsi namuose, susirgus COVID-19 bei kitomis virusinėmis ligomis – pokalbis su Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktore, šeimos gydytoja Jurga Dūdiene ir bendrosios praktikos gydytoja Aušra Budriene.

– Dar spalio mėnesį norintys pasiskiepyti nuo gripo išgirdo atsakymą: vakcinų šiuo metu nėra. Ar iš tiesų šį sezoną mus užgrius du, labai pavojingi virusai?

– J.Dūdienė: Šiek tiek nuogąstaujame, kad visiems vakcinų gali ir neužtekti, nes poreikis pasiskiepyti šiemet jaučiamas itin didelis. Greitai „ištirpo“ ir savo lėšomis įsigyjamų vakcinų kiekiai, kuriomis skiepijosi VLK nustatytoms rizikos grupėms nepriklausantys asmenys, norintys apsaugoti save ir savo šeimas. Lapkričio antroje pusėje ir gruodžio pradžioje Lietuvą turėtų pasiekti likusios VLK nupirktos gripo vakcinos – tokią informaciją yra gavusios visos gydymo įstaigos.

Liudo Masio nuotr./Jurga Dūdienė
Liudo Masio nuotr./Jurga Dūdienė

– O ar skiepytis nuo gripo lapkritį nebus per vėlu?

– J.Dūdienė: Tikrai ne. Infekcinių ligų gydytojai pabrėžia, kad skiepytis nevėlu tol, kol nesi susirgęs gripu. Dažniausiai Lietuvoje gripo virusinės infekcijos protrūkis prasideda lapkritį, gruodį įsibėgėja ir tęsiasi iki kovo mėnesio. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms, t. y. nuo 60-ies, imunitetas, paskiepijus gripo vakcina išlieka trumpiau (apie 4 mėnesius). Todėl jiems kaip tik rekomenduojama skiepytis vėliau, lapkričio mėnesį ar netgi gruodžio pradžioje. Skiepytis kasmet rekomenduojama todėl, kad gripo virusas gudrus – kasmet po truputį pasikeičia.

Šiek tiek nuogąstaujame, kad visiems vakcinų gali ir neužtekti, nes poreikis pasiskiepyti šiemet jaučiamas itin didelis.

Skiepytis labai svarbu. Turėdami specifinį imunitetą konkrečiam gripo virusui, ką mes galime pasiekti tik vakcinos dėka, būsime labiau apsaugoti. Skaičiuoti reikia taip: imunitetas prieš gripo sukėlėją pradeda formuotis jau po 2-iejų savaičių nuo skiepo ir tvirtas susiformuoja per keturias savaites nuo skiepo. Vyresniems žmonėms jis išlieka 3–4 mėnesius, o jaunesniems – apie pusmetį.

– Paminėjote „specifinį“ imunitetą. Gal galite paaiškinti šią sąvoką plačiau?

– J.Dūdienė: Gimdami į šį pasaulį ateiname su naivia imunine sistema, kuri su niekuo nėra susidūrusi. Mes turime įgimtą nespecifinį imunitetą, kurį sudaro oda, gleivinės, žarnyno mikroflora („užsisėjanti“ po gimimo), fermentai ir specifinės kraujo ląstelės (limfocitai, fagocitai).

Daugeliui girdėti žodžiai limfmazgiai, tonzilės – tai būtent tų, pasiruošusių kovoti ląstelių „namai“. Būtent iš čia jie siunčiami kariauti su į mūsų organizmą patenkančiu blogiečiu – virusu ar bakterija, taip pat ir su organizme pasikeitusiomis, mutavusiomis ląstelėmis, kurios per dešimtmečius gali sukelti onkologinius susirgimus, jei imunitetas jų nesunaikins.

Mūsų tobulas organizmas gamina atminties antikūnus – specifinį imunitetą. Jei kitą kartą, tarkime, po pusmečio ar metų jis susidurs su tuo pačiu virusu, organizmas iš karto pradės kovoti ir, didelė tikimybė, jog praktiškai nejausime jokių simptomų. Tokį specifinį imunitetą galime pasigaminti dviem būdais – persirgdami arba pasiskiepydami. Žinoma, 100 proc. gripo vakcina, kaip ir kitos vakcinos, neapsaugo organizmo, tačiau užsikrėtus, simptomai paprastai būna žymiai lengvesni.

Infekcinių ligų gydytojai pabrėžia, kad skiepytis nevėlu tol, kol nesi susirgęs gripu.

Gaila, kad mes neturime specifinio imuniteto (atminties antikūnų) kiekvienam virusui, nes jų yra šimtai. Tačiau raminantis faktas apie koronavirusų šeimą yra tas, kad galimai susidaro kryžminis imunitetas – kai su šios šeimos atstovais vaikai susidurdavo ir anksčiau. Todėl, susidūrus jau su dabartinės pandemijos koronavirusų atstovu SARS-Cov-2 (COVID-19 ligos sukėlėju) manoma, kad mažesni vaikai galimai mažiau užsikrečia dėl turimo kryžminio imuniteto. Deja, specifinio imuniteto – atminties antikūnų, konkrečiai SARS-Cov-2 virusui, neturime.

– Kol nėra vakcinos nuo SARS-CoV-2, turime pasikliauti nespecifiniu imunitetu, tiesa? O ar galime jį sustiprinti, jei iki tol nieko ypatingo dėl to papildomai nedarėme?

– A.Budrienė: Imunologai juokiasi iš termino „stiprinti imunitetą“, bet šiuo klausimu tikrai galime sau padėti. Jei nesirūpinsime sveikata patys, keista tikėtis, kad ja pasirūpins kiti. Šiame apribojimų laike labai svarbu kokybiškas poilsis, fizinis aktyvumas, minčių higiena ir gebėjimas būti geros nuotaikos.

Teodoro Biliūno nuotr./Aušra Budrienė
Teodoro Biliūno nuotr./Aušra Budrienė

Įvairiapusis aktyvus gyvenimo būdas – tai viena iš būtinų sąlygų, jei norime gerai jaustis. Sportas ne tik stiprina kūną, gerina kraujotaką bet ir aktyvina džiaugsmo hormonų gamybą, todėl fizinis aktyvumas gerina nuotaiką. Aktyvus socialinis gyvenimas mažina atskirtį, didėja savivertė bei motyvacija veikti, gerėja psichologinė būklė, ir tai tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą. Juk hormonas serotoninas ne tik gerina nuotaiką, jis dalyvauja ir imuninės sistemos aktyvacijoje uždegimo metu. Kai kurios imuninės sistemos ląstelės net pačios gamina serotoniną (pavyzdžiui, T limfocitai).

– J.Dūdienė: Mokslo įrodyta vitamino D įtaka mūsų bendrajam imunitetui kovoje su virusais, bakterijomis ir netgi vėžiu. Remiantis neseniai publikuotu straipsniu apie sergančius COVID-19, į ligoninę žymiai rečiau patekdavo šia liga sergantys pacientai, kurių vitamino D kiekis kraujyje buvo normos ribose. Tikrai akivaizdus skirtumas – net virš 80 proc. ligoninėse gydomų sunkios būklės pacientų vitamino D kiekiai organizme buvo nepakankamumo ir trūkumo ribose. Tad šiuo metu vitaminas D turėtų būti vartojamas kiekvienoje šeimoje.

Įvairiapusis aktyvus gyvenimo būdas – tai viena iš būtinų sąlygų, jei norime gerai jaustis.

– A.Budrienė: Jei norime greito ir gero efekto, turėtumėm rinktis arba liposomį vitaminą D, arba purškiamą vitamino D formą. Liposomos užtikrina vitamino prasiskverbimą pro žarnyno sienelę ir ilgesnę cirkuliaciją kraujotakoje, o į žando gleivinę purškiama vitamino D dulksna užtikrina greitą didelės koncentracijos vitamino patekimą į kraujotaką (prilygsta injekcijai).

Jeigu kalbame apie bendrą maisto papildų poveikį imuninei sistemai, tai skeptiškai vertinu papildus, kur vienoje tabletėje yra tik vienas elementas, nes kalnus reiktų suvalgyti skirtingų piliulių, kad gautume efektą, o dėl gausiai pridėtų priedų galimas stiprus šalutinis efektas. Nebent daug naudingų poveikių pačios gamtos yra sudėta į „vieną kąsnį“, kaip pavyzdžiui spirulinoje.

Pagaliau mokslininkai, naudodami Open-Cell technologiją, rado būdą, kaip „nulaužti“ šios melsvabakterės (lot. Spirulina Platensis) membraną, ir visos naudingos medžiagos tapo lengvai įsisavinamos ir žmogui. Džiaugiuosi, kad tai pirmiesiems pavyko Lietuvos mokslininkams.

Pakilusi temperatūra nėra palanki virusui – jam „per karšta“ išgyventi. Be to, jos dėka labiau stimuliuojamas imuninė sistemos atsakas.

Pasaulinio mokslininkų dėmesio sulaukė spirulinoje esantys pigmento ir baltymo junginiai fikobilinai. Vienas jų, fikocianinas, pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, net keleto rūšių vėžinių ląstelių dauginimąsi stabdančiu poveikiu, yra testuojamas virusinėms infekcijoms gydyti dėl antivirusinio efekto prieš herpes, ŽIV ir koronavirusus. Nematau priežasties, kodėl negalime pasinaudoti šia gamtos ir mokslo inovacija.

– Visgi, jeigu susirgome gripu, COVID-19 ar kita virusine liga, ir mums paskirta gydytis namie, kaip galime padėti sau, palengvinti ligos eigą?

– A.Budrienė: Kažko ypatingo ir specifiško nėra. Tinka visos, imunitetą palaikančios priemonės. Tradiciškai, – vitaminas C didelėmis dozėmis, bet, svarbu, koks jis. Patikimiausias šaltinis – liposominis vitaminas C, ilgai išliekantis organizme, gerai įsisavinamas, nes iš maisto produktų galime gauti daug vitamino C tik tuo atveju, jei vaisių, uogų ar daržovių nesandėliuojame, o suvartojame jas iš karto, kai nuskiname, niekaip termiškai neapdorotas. Vitamino C milteliai ar vandeny tirpios tabletės – jokios naudos.

Karščiuojant būtina gerti daug skysčių – vandens ar žolelių arbatų, ir neskubėkime kovoti su temperatūra. Tai – vienas iš organizmo kovos su virusu būdų. Pakilusi temperatūra nėra palanki virusui – jam „per karšta“ išgyventi. Be to, jos dėka labiau stimuliuojamas imuninė sistemos atsakas.

– J.Dūdienė: Taip, leiskime organizmui gamintis interferoną, kuris gaminasi tik esant temperatūrai virš 38° C, o jei virš 38,5 °C – interferono pasigaminama dar daugiau. Žinoma, karščiuoti reiktų saugiai, stebint ar nėra labai didelių galvos skausmų, svaigimo, itin blogos savijautos. Jeigu karščiavimas tampa nepakeliamas ar labai aukštas, prireiks ir specialių vaistų. Kalbu apie ibuprofeną ir paracetamolį. Šiuos vaistus galima vartoti tik pasitarus su šeimos gydytoju arba vaistininku. Labai svarbu neviršyti paros dozės, kad nebūtų neigiamo poveikio kepenims ar inkstams.

Nemaža dalis sergančiųjų daro didelę klaidą, savo nuožiūra vartodami nereceptinius vaistus.

Visada įspėju ir dėl galimo kraujospūdžio pakilimo vartojant ibuprofeną (kaip ir visus nesteroidinius vaistus nuo skausmo ir uždegimo). Svarbu matuotis kraujospūdį, vartoti skirtus vaistus nuo kraujospūdžio ligos. Kartais žmonės, besigydydami infekcines ligas, susilaiko nuo savo „pastoviųjų“ tablečių gėrimo, klaidingai manydami, kad taip saugo kepenis.

Ligos metu neapkraukime organizmo nei maisto papildais, nei maistu.

Dar noriu atkreipti dėmesį, jog nemaža dalis sergančiųjų daro didelę klaidą, savo nuožiūra vartodami nereceptinius vaistus. Nors šie vaistai yra parduodami be gydytojo paskyrimo, pavyzdžiui, įvairūs „karšti“ gėrimai peršalimui gydyti, visgi, reiktų labai atidžiai perskaityti, kas įeina į jų sudėtį. Labai dažnai „karštuose“ gėrimuose jau yra įdėta paracetamolio, ir pavartojus jo dar papildomai, t. y. viršijus paros dozę, galite atsidurti ligoninėje dėl perdozavimo sukelto šalutinio poveikio.

Kita klaida, kai vartojamos kosulį stabdančios tabletės kartu su „karštu“ gėrimu, kuris skatina kosulį. Arba geriami vaistai, kurie skystina skreplius, nors to žmogui net nereikia, kadangi jo bronchai ar plaučiai nėra pažeisti viruso ar bakterijos. Tuomet didžiausia blogybė, ką galime sau sukelti, tai užvesti kosulį.

Pagrindinis sauso kosulio kaltininkas yra gerklės perštėjimas, kurį numalšinus vietiškai veikiančiomis pastilėmis, pakankami sudrėkinus (tam tinka šiltų garų inhaliacijos) – rimsta ir kosulys. Šlapias kosulys ligos pradžioje dažniausiai yra slogos palydovas. Tad gydant gerklę ir slogą, vaistų „nuo kosulio“ gali ir neprireikti.

– A.Budrienė: Ligos metu neapkraukime organizmo nei maisto papildais, nei maistu. Dažniausiai sirgdami valgyti visai nenorime, tad neeikvokime organizmo jėgų virškinimo trakto „reikalams“. Energijos sveikti pakaks iš kelių saujų lengvai virškinamo, bet daug reikalingų medžiagų turinčio maisto – vištienos sultinio, paukštienos, žuvies, garuose virtų daržovių, lengvai virškinamų vaisių bei uogų, graikiško jogurto, kokoso pieno ir maisto papildų, kurie telpa ant šaukštelio galo.

Kad ir kokias priemones nuspręstume pasitelkti kovai su virusine infekcija, svarbu neapleisti savo organizmo, neignoruoti jau esančių ligų ir neperspausti gydantis savarankiškai, pavyzdžiui, pavėluotu grūdinimusi ar vaistais. Įvertinkime, ką dedame į burną. Tai pasakytina ne tik apie maistą, bet ir apie maisto papildus, kurių yra prigaminta kalnai, ir sunku atsirinkti.

Bet jei atskiriame stikliukus nuo deimantų, geltono metalo dirbinius nuo aukso, tai jau pats laikas pasidomėti, ką dedame į burną. Čia taip pat yra ir pigaus stiklo, ir deimantų.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką