„Aš po bėgimo jaučiuosi geriau ir turiu jėgų daugiau negu prieš bėgdamas. Įprastame bėgime žmonės po bėgimo jaučiasi labiau pavargę ir jie painioja ramybės būseną su pavargimu, – laidoje „Mano sveikata“ sakė M. Čyvas. – Man meditacinis bėgimas yra harmonizavimas, jėgų atstatymas bei aukštesnių sąmonės būsenų patyrimo praktika.“
Pasak jo, sportas ne visada yra sveikata. M. Čyvo nuomone, veikti galima trimis kokybėmis:
Dėdami per dideles pastangas, žmonės dažnai spartina kūno senėjimą.
„Pirma – galima nieko neveikti ir pūti. Antra – galima veikti žalojant save ir kitus, dedant per dideles pastangas – tai yra labiausiai paplitę, tai vadinama sportu dėl rezultatų. Ten tikslas yra rezultatai, o ne sveikata, todėl sveikata yra aukojama dėl rezultatų. Dėdami per dideles pastangas, žmonės dažnai spartina kūno senėjimą. Įmanoma ir kita kokybė – kai veiki nei per daug, nei per mažai, o sukauptas energijos perteklius tave pakylėja ir tu nesukeli papildomų įtampų“, – kalbėjo jis.
Kad įvyktų meditacija, pasakoja M. Čyvas, reikia harmonizuoti fizinį ir psichinį kūną. Palankiausia, anot jo, tai daryti švariose erdvėse, kur yra medžių, natūrali gamta:
„Bėgimo metu suaktyvinamas energijų prasisukimas, naudojant aplinkoje esančias energijas. Miške yra harmonijos energija – ten nei vabalas, nei medis, nei paukštis nedaro nieko daugiau, negu jie gali“, – sakė jis.
Aš po bėgimo jaučiuosi geriau ir turiu jėgų daugiau negu prieš bėgdamas. Įprastame bėgime žmonės po bėgimo jaučiasi labiau pavargę ir jie painioja ramybės būseną su pavargimu.
M. Čyvo teigimu, meditacinio bėgimo poveikį pajunta visi, tik jo mastas priklauso nuo to, kiek giliai ir iki kokio laiptelio prieina. Čia rezultatai, anot jo, ateina patys. „Koncentruojiesi į kokybišką praktiką ir tiek, kiek susiharmonizavo kūnas, tiek tave užpildo harmoningesnės energijos“, – sakė jis.
Meditacinio bėgimo metu, kvėpavimas, pasakoja M. Čyvas, yra artimas žmogaus natūraliam kvėpavimui:
„Jis yra pilnas, kvėpuojame per nosį, įkvepiam iki pilvo apačios, tada vidurys, po to viršus. Kai susiharmonizuoja įtampos iš fizinio ir psichinio kūno, kvėpavimas pasidaro vidinis ir jis gali išilgėti iki tiek, kad jūs jausite, kaip jūs įkvepiate nuo kelių arba nuo pėdų ir įkvėpimas baigiasi gerklėje arba net virš viršugalvio“, – sakė jis.
Tokiomis praktikomis galima pasiekti kokybišką savijautą, kas, pasak jo, yra tada, kai žmogus yra ramus, sąmonė yra budri ir aiški, kai žmogus yra kupinas jėgų atlikti savo pareigas ir įgyvendinti savo siekius ar tikslus su džiaugsmu.
