Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugsėjo 26d. 14:33

Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje: socialiniu eksperimentu bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į turinčius negalią

Ramunė Šidlauskaitė ir Mindaugas Jodogalvis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Ramunė Šidlauskaitė ir Mindaugas Jodogalvis

1 iš 10 žmonių Lietuvoje turi negalią: dauguma jų gyvena itin sunkioje padėtyje tiek socialiniu, tiek finansiniu aspektu. Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į neįgaliųjų integracijos problematiką, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) kartu su Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė socialinį eksperimentą „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje“.

Pavyko pažvelgti kitomis akimis

Telekomunikacijų bendrovėje vadybininku dirbantis vilnietis Mindaugas Jodogalvis (28 m.) pasiryžo įsijausti į vaikščiojimo negalią turinčiųjų padėtį – ateinantį mėnesį sveikas jaunuolis judės neįgaliojo vežimėliu.

„Kai vaikščioji, nepastebi griovelių – tiesiog praeini juos. Tačiau atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį, pamatai tiek trukdžių, jau nekalbant apie užsikėlimą į antrą aukštą“, – pirmosiomis patirtimis judant neįgaliojo vežimėliu dalijasi Mindaugas.

Jis teigia, jog net namuose judant vežimėliu atsiranda daug problemų: per siauros durys, netinkamame aukštyje pakabintos spintelės ar pastatyta viryklė. Vyras teigia, jog nuo pirmųjų kartų gyvenant apribotomis judėjimo galimybėmis, į neįgaliųjų padėtį pažvelgė kitomis akimis.

Su kokiomis kliūtimis eksperimento dalyvis tąkart susidūrė, galite pamatyti čia:

VIDEO: Socialinis eksperimentas „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje“

Izoliuoti nuo įprasto gyvenimo būdo

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi vilnietė Ramunė Šidlauskaitė jau trylika metų juda neįgaliojo vežimėliu. Moteris teigia nustebusi, jog vaikinas liko neabejingas ir pasiryžo tokiam iššūkiui. Kita vertus, pasak Ramunės, situacija neįgaliųjų bendruomenėje Lietuvoje labai sunki, daugelis jų jaučiasi izoliuoti.

Situacija neįgaliųjų bendruomenėje Lietuvoje labai sunki, daugelis jų jaučiasi izoliuoti.

„Žinoma, visuomenėje keičiasi požiūris, gerėja infrastruktūros pritaikymas. Tačiau yra daug spragų, kas žmonėms itin aktualu: būsto, gyvenamosios aplinkos sąlygos“, – sako Ramunė.

Ji atkreipia dėmesį, jog neįgaliojo vežimėlis kainuoja apie pusantro du tūkstančius eurų. Elektrinis vežimėlis gali kainuoti ir iki 3–5 tūkst. eurų.

Būsto įsirengimas (specialus dušas ar vonia, funkciniai baldai), anot Ramunės, apytiksliai gali kainuoti apie 20 tūkst. eurų.

Prieš dvylika metų, kuomet būdama šešiolikos metų atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį, Ramunei teko dvejus metus laukti, kol būstas Alytuje bus pritaikytas gyventi judant neįgaliojo vežimėliu. „Įsivaizduokite, kaip jaučiasi jauni žmonės, negalintys bendrauti su draugais, aplinkiniais“, – kalba moteris

Tenka išgyventi iš 168 eurų

Vienas projekto iniciatorių, LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, jog Lietuvoje neįgaliesiems nėra užtikrinamas finansinis saugumas, kadangi šiandieninė visuomenė ir valdžia nėra pakankamai pasiruošti spręsti šiuos kausimus.

Įsivaizduokite, kaip jaučiasi jauni žmonės, negalintys bendrauti su draugais.

LND pirmininkė Jelena Ivančenko pastebi, jog tik 29 procentai neįgaliųjų yra darbingi, todėl likę asmenys turi išgyventi iš minimalių pajamų – neįgalumo pensija Lietuvoje siekia 168 eurus per mėnesį.

„Lietuvos rajonuose situacija yra dar sunkesnė. Dalis žmonių, judančių neįgaliojo vežimėliu, neturi vandentiekio, taigi ir galimybės nusiprausti, išsiskalbti rūbų“, – komentuoja J.Ivančenko.

Pasak specialistės, labai daug neįgaliųjų dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų ne gyvena, o tiesiog egzistuoja. „Šalyje vyksta pokyčiai, dalis paslaugų neįgaliesiems kompensuojamos, tačiau realybėje šie mechanizmai neveikia“, – pabrėžia J.Ivančenko.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jelena Ivančenko
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jelena Ivančenko

Šalyje vyksta pokyčiai, dalis paslaugų neįgaliesiems kompensuojamos, tačiau realybėje šie mechanizmai neveikia.

Ji pateikia pavyzdį, jog žmonės, gavę socialinį būstą, nėra skatinami dirbti – mat pajamoms viršijus leistiną ribą, rizikuojama prarasti gyvenamąją vietą. „Susirasti tinkamą būstą yra sudėtinga, o jį nuomotis yra dar sunkiau“, – sako J.Ivančenko.

Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, pritaikyto būsto Vilniaus mieste neįgaliesiems asmenims tenka laukti iki trejų metų.

Svarbu ugdyti toleranciją ir keisti požiūrį

Kita vertus, J.Ivančenko priduria, jog dažnu atveju problema yra ne pinigai, o visuomenės požiūris į neįgaliuosius. Specialistės nuomone, daugelis mūsų nesusimąstome, kaip nepritaikyta infrastruktūra neįgaliesiems apsunkina jų kasdienybę. Todėl ypač svarbu, kad vaikams nuo pat mažens būtų diegiama tolerancija neįgaliesiems.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Bakšinskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Bakšinskas

A.Bakšinskas teigia, jog kiekvienas žmogus bet kuriuo metu gali susidurti su panašiomis problemomis, todėl svarbu ugdyti empatiją turintiesiems negalią.

Šis eksperimentas mums padės geriau suprasti, kaip gyvena negalią turintys žmonės, su kokiais kasdieniais sunkumais jie susiduria.

„Kasmet dėl ligų, traumų, nelaimingų atsitikimų žmonės tampa neįgalūs ir jų gyvenimo kokybė labai pablogėja. Manome, kad šis eksperimentas mums padės geriau suprasti, kaip gyvena negalią turintys žmonės, su kokiais kasdieniais sunkumais jie susiduria. Norime, kad išsamiai būtų atskleistas tokių žmonių kasdienybės paveikslas“, – komentavo A.Bakšinskas.

Mindaugo įspūdžiai ir išgyvenimai bus fiksuojami ir transliuojami internetu. Anot A.Bakšinsko, stebėdami eksperimentą, žmonės galės labiau susimąstyti apie opias problemas, paliečiančias neįgaliųjų bendruomenę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

01:04
01:42
01:50

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką