Kaip skelbia portalas independent.co.uk, dešimt savaičių trukęs tyrimas, kaip veikia „maitinimasis tam tikru laiku“, kuriam vadovavo Surėjaus universitetas, atskleidė, kad maitinimosi laikas gali žymiai paveikti jūsų kūno formas.
Priešingai nei kitų panašių tyrimų metu, dalyviams nereikėjo laikytis specialios dietos – jie galėjo valgyti viską, ką norėjo, tik tam tikru laiku.
Tyrėjai dalyvius suskirstė į dvi grupes: viena iš jų valgė savo maistą, kada jai įprasta, kiti pusryčius valgė 90 minučių vėliau, nei įprasta, taip pat pietauti sėsdavo 90 minučių anksčiau, nei paprastai.
Kiekvienas eksperimento dalyvis rašė dienoraščius, pridavė kraujo mėginius prieš jam prasidedant ir turėjo užpildyti klausimyną eksperimentui pasibaigus.
Rezultatai atskleidė, kad tie, kurie maitinosi pagal minėtą laiko reikalavimą, numetė du kartus daugiau svorio nei tie, kurie valgė kaip įprasta.
Klausimynas taip pat atskleidė, kad 57 proc. dalyvių pažymėjo, kad dėl mitybos tokiu intervalu jie turėjo mažesnį apetitą ir nejautė poreikio užkandžiauti tarp valgymų.
Vis dėlto daugiau kaip pusė eksperimente dalyvavusių žmonių prisipažino, kad jie negalėtų laikytis tokios griežtos mitybos laiko atžvilgiu, nes tai esą nesuderinama su jų šeimos ir socialiniu gyvenimu.
Kita vertus, 43 proc. dalyvių teigė, kad jie laikytųsi tokio plano, jei jis būtų kiek lankstesnis dėl maitinimosi laikų.
„Nors šis tyrimas nedidelis, jis patvirtino, kad pakeistas maitinimosi laikas gali būti labai naudingas mūsų kūnui“, – paaiškino dr. Jonathanas Johnstonas iš Surėjaus universiteto.
Anot jo, sumažėjęs kūno riebalų kiekis mažina mūsų nutukimo ir su tuo susijusių ligų atsiradimo galimybes, todėl labai svarbu gerinti mūsų sveikatą.
„Vis dėlto pastebėjome, kad tokia mityba ne visada gali būti derinama su šeimos ir socialiniu gyvenimu“, – atkreipė dėmesį specialistas.
2012-aisiais buvo itin populiari 5:2 dieta, kuri ragino savo savaitę susidėlioti taip: penkias „normalios“ mitybos dienas ir dvi „iškrovos“ dienas, kai iš viso galima suvartoti 500–600 kilokalorijų. Tačiau tokia mityba sulaukė ir kritikų dėmesio – esą ji gali padidinti cukrinio diabeto riziką, taip pat esą nemažina širdies ligų rizikos, kaip tvirtino ankstesni tyrimai.
Tyrimas remiasi 16 sveikų žmonių, kurių amžius svyruoja tarp 29 ir 57 metų, duomenimis.
