Kvala Lumpūre vykusioje tarptautinės AIDS draugijos konferencijoje gydytojai teigė, jog kalbėti apie išgijimą kol kas per anksti, tačiau šios naujienos sužadino viltis, kad gydant infekuotus ŽIV, įmanoma ne tik suvaldyti šį virusą, bet ir tikėtis jį visiškai likviduoti.
Ilgą laiką ŽIV virusą nešiojusiems vyrams Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta kaulų čiulpų persodinimo operacija, mat jie sirgo kraujo vėžiu. Tyrimai parodė, kad jų pačių ląsteles pakeitė kaulų čiulpuose buvusios donorų ląstelės, ŽIV viruso koncentracija kraujyje sumažėjo taip stipriai, jog jis apskritai nebeaptinkamas. Medikai prieš keturis mėnesius nutraukė vieno paciento gydymą vaistais nuo ŽIV, o kito gydymas baigtas prieš kelias savaites. Jų kraujyje ŽIV vis dar neaptinkamas.
„Nors šie rezultatai itin jaudinantys, jie dar nereiškia, jog vyrai išgijo, – sakė Brighemo infekcinių ligų gydytojas Timothy Henrichas, – Prireiks mažiausiai vienerių metų, kad įvertintume visą kaulų čiulpų transplantacijos poveikį.“
Vienas pacientų ŽIV užsikrėtė dar pirmaisiais ŽIV epidemijos metais, kitas buvo užkrėstas dar būdamas kūdikiu. Abu jie dažnai tiriami. Mokslininkai atliko eilę tyrimų, norėdami ŽIV aptikti ne tik kraujo kūneliuose, bet ir audiniuose, tačiau nieko nerado. Nepaisant to, jie teigia nesantys tikri, kad ŽIV išnyko. Šis virusas gali tapti paslėptu ir išlikti itin žemo lygio, kol galiausiai vėl taps aktyvus.
T.Henrichas teigia, kad virusas vis dar gali egzistuoti smegenyse arba virškinamajame trakte.
Operacija visiems neįmanoma
Net jei vyrai iš tiesų pasveiko, kaulų čiulpų persodinimas visiems pacientams neįmanomas.
Net jei vyrai iš tiesų pasveiko, kaulų čiulpų persodinimas visiems pacientams neįmanomas. Mirtingumo rodiklis po šios operacijos siekia 15-20 proc. ir po jų pacientai turi vartoti vaistus, slopinančius imuninę sistemą. Tačiau šie du atvejai mokslininkams tapo nauja patirtimi, kaip galima kovoti su virusu.
Tarptautinės AIDS draugijos pastangos siekiant sukurti veiksmingą vakciną nuo ŽIV sužlugo.
Kad išgydymas įmanomas, įrodė vadinamojo „Berlyno paciento“ atvejis. Paaiškėjo, kad amerikietis Timothy Ray Brownas, sirgęs vėžiu, po kamieninių ląstelių transplantacijos pasveiko. Gydytojams pavyko rasti donorą, kuris turėjo genetinį atsparumą ŽIV – tai retas atvejis. T.R.Brownas buvo gydomas tiek nuo ŽIV, tiek nuo vėžio, gydymas kėlė didelę riziką ir buvo be galo brangus, be to, mažai tikėtina, kad būtų galima rasti pakankamą kiekį donorų su genetiniu atsparumu virusui.
Kovą skelbta, kad Misisipėje gimęs ŽIV infekuotas kūdikis, paskyrus antiretovirusinį gydymą, pasveiko. Gydymas vaistais sustabdytas, kai mažyliui suėjo 18 mėnesių, jis reguliariai tikrinamas ligoninėje. Po penkių mėnesių jo kraujyje ŽIV nebebuvo aptiktas. Mokslininkai nėra tikri, kodėl taip įvyko, tačiau spėjama, kad ankstyvas gydymas, per pirmąsias 30 valandų nuo jo gimimo, užkirto kelią viruso plitimui.
T.Henrichas teigia, kad jis atsargiai vertina naujausius pasiekimus, tačiau neslėpė esąs susijaudinęs. „Jei prieš penkerius metus kas būtų pasakęs, kad žmonės pasveiks, mokslininkai nebūtų to įvertinę rimtai, – teigė jis, – Tikslo dar nepasiekėme. Ar mes arti? Tikriausiai ne, bet kas žino. Per ateinančius kelerius metus ši kreivė gali pasikeisti itin sparčiai.“
Džiaugtis dar anksti
Gydytoja infektologė Raimonda Matulionytė šio penktadienio rytą grįžo iš minėtos konferencijos. Į tokias konferencijas medikė vyksta kasmet ir domisi naujausiomis tendencijomis ir tyrimais.
Moters teigimu, konferencija jai buvo naudinga, tačiau džiūgauti, kad išrastas vaistas nuo ŽIV, dar gerokai per anksti.
R.Matulionytė apie Didžiosios Britanijos atvejį konferencijoje negirdėjo, tačiau apie tai jau skaitė spaudoje.
Net tas „Berlyno pacientas“ yra pasakęs, kad jei būtų sirgęs tik ŽIV, tikrai nebūtų sutikęs tokiu būdu gydytis.
„Natūralu, kad jei tiems dviem žmonėms persodino kaulų čiulpus, tai galėjo juos išgydyti ir nuo ŽIV. Tai jau nieko neįprasto. Žmogui susirgus leukemija, įmanoma rasti tokį donorą, kurio kaulų čiulpai nėra genetiškai determinuoti (neturi vadinamųjų koreceptorių).
Tačiau tokiais būdais kaip kaulų čiulpų persodinimas niekas gydyti nuo ŽIV neketina. Toks gydymas gali būti pritaikytas tik tuo atveju, jei ŽIV užsikrėtęs pacientas serga kraujo ligomis.
Net tas „Berlyno pacientas“ yra pasakęs, kad jei būtų sirgęs tik ŽIV, tikrai nebūtų sutikęs tokiu būdu gydytis. Gyventi su vaistais yra lengviau, nei ištverti visokias chemoterapijas, vos ne apakimus ir pan.“, – argumentavo gydytoja infektologė.
Ji pridūrė, kad tokie tyrimai parodo, kad genų terapija, genų inžinerija gali būti išgydymo nuo ŽIV ateitis, tačiau reikia atrasti paprastesnių būdų, nei kamieninių ląstelių transplantacija ir pan.
Svarbiausia – ankstyva diagnostika ir gydymas
„Konferencijoje prancūzų medikai teigė, jog ankstyvojoje ŽIV stadijoje gydomi pacientai funkciškai gali pagyti – t.y. jų organizme virusas lieka, bet jis nefunkcionuoja.
Labai anksti diagnozavus ŽIV, reikia mažiausiai metus gerti specialius vaistus. Prancūzijoje keliolika tokių pacientų funkciškai pagijo, o kitų šalių medikams kol kas nepavyksta to pakartoti“, – pasakojo R.Matulionytė.
Pavyzdžiui, Santariškių klinikose kombinuotas kraujo tyrimas gali parodyti ketvirtos kartos antigeną, kuris svarbus siekiant kuo anksčiau aptikti ŽIV organizme.
Kuo tai naudinga? Tuomet vaistų pagalba galima neleisti įsisiautėti imuninei aktyvacijai. Nors visiškai išgydyti žmonių nuo ŽIV gali ir nepavykti, tolesnė ligos eiga gali būti ne tokia audringa ir mažiau paveikti organizmą.
„Pagrindinis konferencijos akcentas buvo Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktos rekomendacijos, orientuotos į neturtingas šalis. Rekomenduojama pradėti gydymą vaistais, kai CD4 ląstelių kiekis kraujyje yra 500. Palyginimui, Lietuvoje nuo šio sausio gydymas pradedamas, kai CD4 ląstelių kraujyje sumažėja iki 350.“
