Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 14d. 18:56

Mobingo pūlinys pratrūko: dviejų didmiesčių ligoninių medikai įvardijo, ką patiria darbe

Medikai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Medikai

Medikams viešai prabilus apie seniai ir giliai įsišaknijusią mobingo kultūrą gydymo įstaigose, pratrūkusių pūlinių, kai medikai ryžtasi pasipriešinti, vis daugėja. Per keletą dienų redakciją pasiekė net du liudijimai, iš skirtingų ligoninių – Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Klaipėdos universitetinės ligoninės. Vienos iš ligoninių administracija ketina imtis rimtų sprendimų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojų kasdienybė

„Pagaliau ir mes išdrįsome parašyti ir informuoti apie patiriamą mobingą darbe. Tik dabar, nes ligoninėje buvo skelbiamos anoniminės anketos elektroninėje erdvėje, kurių metu nurodėme visas šias priežastis, kurias jums pateiksime. Tikėjomės pokyčių ir palaikymo iš administracijos, tačiau jos nesulaukę tikimės, kad viešumas kažką pakeis.

Visai tai vyksta Respublikinėje Šiaulių ligoninėje anesteziologijos – operacijų skyriuje. Pirmiausia, darbo grafikai. Jie parodomi paskutinę mėnesio darbo dieną. Būna dirbama ir pusantros paros, net ir turint etatą. Kartais budėjimai būna kas antrą parą. Nesutikus didintis krūvio (nes nėra kam dirbti), mėnesį dirbi už nepilną etatą. Kitą mėnesį gali dirbti už 1,5 etato. Nesutikus didintis krūvio, taip pat yra teigiama, kad neduos atostogų arba laisvos dienos, kai reikės“, – teigia kreipimąsi parašiusios slaugytojos.

Esą jei nesutinkama didintis darbo krūvio dėl sveikatos sutrikimo, slaugytojų vadovė, jų vyresnioji, nusispjauna per petį ir pasako, kad jai „nusispjauti ant jūsų sveikatos“.

Ligoninės nuotr./Respublikinė Šiaulių ligoninė
Ligoninės nuotr./Respublikinė Šiaulių ligoninė

„Vyksta nuolatinis nuteikinėjimas prieš administraciją, prieš direktorių. Rodoma pirštu į žemę ir sakoma, kad personalas direktoriui yra šioje vietoje (grindyse) ir kad mes neturime teisės kreiptis pagalbos. Tu esi nulis, tu esi niekas.

Jeigu kas nors susirgdavo ir reikėdavo atrasti vietoj jo dirbantį žmogų, paskambindavo ir konstatuodavo faktą, kad šiandien reikia ateiti į darbą. Nesutikus prasidėdavo gąsdinimai, kad kai paprašysime laisvos dienos, negausime. Kai norėsime atostogų, neišeisime. Psichologinis spaudimas yra nuolatos, praktiškai kiekvieną dieną.

Operacinėje vasara laikoma nuo balandžio iki lapkričio mėnesio, nors pagal įstatymą kiekvienas darbuotojas turi teisę į atostogas vasarą. Net susiplanavęs atostogas kitiems metams, nežinai, ar būsi išleistas. Piktybiškai būna neišleidžiama atostogoms, nors žmonės būna nusipirkę bilietus kelionei ir jie praranda didelius pinigus (tai ne vienetinis atvejis).

Būdavome debilių debilės, kurios nieko nemoka ir nesugeba. Taip pat vadinamos įvairių daržovių pavadinimais.

Komentuodavo ir tai, kaip į darbą ateini pasidažiusi, kaip apsirengusi. Pasikviesdavo į kabinetą ir išsakydavo „riebias“ replikas. Atsikirsti negalėdavai, nes jeigu pasakydavai žodį „prieš“, susilaukdavai jų dar daugiau, būdavome debilių debilės, kurios nieko nemoka ir nesugeba. Taip pat vadinamos įvairių daržovių pavadinimais. Esame puodai lentynose, todėl neturime teisės apskritai kažkur kreiptis pagalbos“, – toliau dėsto medikai.

Pasak jų, buvo pildytos anoniminės anketos, bet administracija į jas nesureagavo, o po mėnesio vyresnioji gavo nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardą, ir skyriaus personalui tai buvo lyg spjūvis į veidą, kad toks žmogus galėjo gauti tokį apdovanojimą ir toliau sėkmingai dirba.
Visos darbuotojos bijo apie tai kalbėti viešai, nes tai gali paveikti darbo grafikus, atostogas.

Per mažiau nei metus iš darbo išėjo trys jaunos darbuotojos, didelė pagalbinių darbuotojų kaita. Anot Šiaulių ligoninės darbuotojų, žmonės išeina ne dėl darbo krūvio, ne dėl darbo specifikos, o dėl vadovės užgauliojimų, žeminimų ir teroro.

Ligoninė žada spręsti situaciją

Ligoninės administracijai situacija žinoma. Kaip pasakojo įstaigos vadovybės atstovas kokybei, Vidaus kontrolės grupės vadovas Martynas Gedminas, buvęs Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas, šios problemos sprendimui bus imamasi skubių veiksmų, ir sprendimai tikrai bus padaryti.

„Jau šiandien buvome susitikę su personalu, gyvai išklausėme jų skundus. Keletą dienų vykdysime apklausą, kurioje raginame dalyvauti kuo daugiau žmonių. Skunde išsakytus teiginius anketoje pavertėme klausimais. Jaučiame, kad situacija yra rimta, bet norime, kad mūsų veiksmai būtų skaidrūs, todėl ir darome apklausą“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, kodėl žmonės netiki, kad jiems gali kažkas padėti ligoninės viduje, o tik viešumas, M.Gedminas svarstė, kad panaši situacija, pasireiškianti kaip potrauminis sindromas, ko gera, yra visoje Lietuvoje.

„Žmonės jaučiasi tokie pažeminti, kad tiesiog netiki, kad jiems kažkas gali padėti. Taigi jie kenčia, bet pagalbos neieško. Turbūt tokio išpūliavimo reikėjo. Kitaip tai negalėjo vykti.

Partnerio nuotr./Martynas Gedminas
Partnerio nuotr./Martynas Gedminas

Dabar labai svarbu, kaip bus į visus šiuos atsivėrimus reaguojama. Svarbu, kad tie žmonės, kurie kažką pasako, jaustųsi išgirsti. Kita vertus, kyla rizika, kad mobingo tema gali būti pradėta manipuliuoti. Nesinorėtų, kad dabartinis mobingo fonas užkirstų kelią pokyčiams, kuriais siekiama tiesiog efektyvinti darbą, nes žmonėms bet kokie pokyčiai yra nemalonūs.

Panašių teiginių mes galime išgirsti iš žmonių, kurie galbūt netenka darbo arba pasikeičia jų darbo specifika. Tam ir reikalingos apklausos, kad jos parodytų problemos mastą: jeigu skundžiasi vienas žmogus, o visiems kitiems viskas gerai, yra viena situacija, jei negerai daug kam – kita.

Svarbu, kad tie žmonės, kurie kažką pasako, jaustųsi išgirsti. Kita vertus, kyla rizika, kad mobingo tema gali būti pradėta manipuliuoti.

Kaip tik kitą mėnesį ligoninėje planuojame mokymus apie konfliktų sprendimą su labai geru lektoriumi. Labai liūdna, kad aplinkybės, paskatinusios pokyčius, yra skaudžios, bet matyt atėjo laikas“, – pasakojo ligoninės administracijos atstovas.

Gydytojas teigė tikintis, jog išjudinti įsišaknijusią gydymo įstaigose bendravimo kultūrą įmanoma. Esą viskas priklauso nuo žmonių, nuo įstaigų vadovų. Tiesa, kitas dalykas, kad patys darbuotojai netiki, kad kažkas pakryps į gerąją pusę. „Pasitikėjimą reikia užsidirbti“, – tikino pašnekovas.

Pasipiktinę Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai

Redakcijai atsiųstame skunde iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurį pasirašė grupė įstaigos gydytojų ir slaugytojų, nepatenkinti administracijos elgesiu ir jos bendravimo stiliumi, baiminasi, kad bet koks skundo tyrimas, jeigu nuo jo nebus nušalinta administracija, tiesa atskleista nebus, todėl kreipėsi į žiniasklaidą. Dėl asmens duomenų apsaugos pateikiame sutrupintą jo versiją.

„Mes bijome, „blogos“ anketos bus išimtos, o „blogai“ jas užpildę – nubausti. Pasikartosime, bet koks psichologinio, darbinio klimato tyrimas sąžiningai neįvyks, jeigu jame dalyvaus ligoninės administracija. Apie jokį kolektyvo vieningumą negali būti nė kalbos, nes mes ir patys bijome prarasti darbo užmokestį, mylimą profesiją. Mes visi priklausomi nuo darbo, nes turime šeimas, krūvas bankinių įsipareigojimų“, – rašo klaipėdiečiai.

Aš sumažinsiu jums algą. Nusiųsiu dirbti į labai sunkų skyrių. Pažeminsiu pareigose, be to, galiu atleisti iš darbo ir apskritai ką noriu, tą padarysiu. Medikai sako, kad sulaukia tokių ligoninės vadovo gąsdinimų.

„Mes esame pavargę ir perdegę, tačiau pasiskundus atsakymas – nuo ko jūs čia perdegę, pas mus niekas nedega. Paskutinis lašas buvo vyr. gydytojo pasakymas, kad Higienos instituto tyrimas yra nesąmonė, pas mus psichologinių problemų nėra, be to, daug darbo yra gerai, nes „darbas išlaisvina“. Negi galima šiais laikais naudoti Vokietijos nacių lozungą, kuris vis dar kabo ant koncentracijos stovyklos vartų! Mes taip ir jaučiamės, nes ligoninės administracija nori mus sunaikinti.

Mes esame pavargę ir perdegę, tačiau pasiskundus atsakymas – nuo ko jūs čia perdegę, pas mus niekas nedega.

Nesenai išleistas vyr. gydytojo įsakymas apie informacijos teikimą. Jame yra punktas, kad kiekvienas ligoninės darbuotojas gali pranešti jam informaciją, jei ji jam pasirodys svarbi. Taip yra palaikomas skundimas, intrigos, pletkai, melas, trumpai pasakius, šia informacija galima manipuliuoti prieš bet kurį darbuotoją.

O kokį psichologinį smurtą patiria slaugytojos! Vien per šiuos metus buvo pažemintos ar priverstos išeiti iš darbo ne viena ir ne dvi skyrių vyr. slaugytojos, nes nebegalėjo ištverti patyčių. Gydytojai informavo apie padėtį vyr. gydytojo pavaduotoją medicinai, kad vyksta psichologinis smurtas, o šis atsakė – „tai ne mūsų problemos“.

Darbo tarybos nariai, darbo ginčų tarybos nariai yra paslaptis, mes net nežinome, ar yra tokia struktūra. Ligoninės darbuotojai gali kreiptis tik į vyr. gydytoją. Visiems kyla vienas klausimas – kodėl nuo 1982 m. jis vis dar lieka vyr. gydytoju? Kodėl nėra rotacijos?“ – klausiama skunde.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Klaipėdos universitetinė ligoninė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Klaipėdos universitetinė ligoninė

Ligonės vadovas problemą paneigė

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis teigė pats jokių skundų iš darbuotojų dėl mobingo negirdėjęs.

„Turime vieną specifinį atvejį, kuris susijęs su vieno žmogaus ir skyriaus problema. O apskritai pas mus sąlygos tikrai normalios ir bendravimas labai normalus. Visada galima pas mus ateiti ir pasikalbėti. Aš pats su visais mandagiai kalbuosi, kiti taip pat mandagiai kalba, pažemintų pareigose žmonių dėl ko nors tikrai neturime“, – tikino pašnekovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vinsas Janušonis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vinsas Janušonis

Pasak jo, atskirų konfliktų tarp žmonių gali būti kaip ir visur, bet visuotinės problemos, juolab administracijos teroro personalo atžvilgiu nėra. Juolab kad ligoninę prevenciškai yra tikrinusi Darbo inspekcija ir jokių pažeidimų nenustačiusi, įstaigoje yra veikianti medikų profsąjunga.

Paklaustas, kaip pakomentuotų savo frazę „darbas išlaisvina“, įstaigos vadovas tikino, kad gal kam nepatiko, nes jis yra pasakęs, kad darbe reikia dirbti, o ne kad darbas išlaisvina.

„Yra labai sunku kažką pasakyti, kai skundas pasirašomas anonimiškai. Galėjo būti ir taip, kad tai parašė vienas žmogus, kuris kažkuo nepatenkintas“, – svarstė V.Janušonis.

Pasak jo dabar ant mobingo bangos bet kas gali parašyti bet ką, o kiek tame yra tiesos ir tikslumo, esą jau kitas klausimas.

SAM ragina skambinti pasitikėjimo telefonu

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė, paprašyta pakomentuoti, ko skundą parašę žmonės gali tikėtis, teigė, kad pastaruoju metu vis daugiau medikų garsiai prabyla apie problemas gydymo įstaigose, su kuriomis susiduriama ne vienerius metus ar net dešimtmečius.

„Palaikome ir skatiname šių problemų kėlimą, nes garsiai įvardinti, netylėti ir nesitaikstyti – tai pirmas žingsnis, kad situacija imtų keistis. Tuo tikslu pradėjo veikti ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasitikėjimo linija. Kviečiame medikus, darbe patiriančius psichologinį smurtą, mobingą ar kitokio pobūdžio spaudimą, to netoleruoti ir pranešti apie tokias situacijas nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 66004, pasirinkus skaičių „3“. Paskambinus ne darbo metu, galima palikti žinutę balso pašte.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lina Bušinskaitė-Šriubėnė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lina Bušinskaitė-Šriubėnė

Svarbu tai, kad skambučiai yra anonimiški, tad tokių duomenų, kaip vardas, pavardė, pareigos pateikti nereikia. Prašoma nurodyti tik gydymo įstaigą, kurioje pastebimos šios problemos, kadangi į tas gydymo įstaigas, apie kurias bus pranešta anoniminiais skambučiais, įvertinus informaciją, planuojama siųsti mobilią ekspertų grupę.

Ji bendraus su vadovais, kolektyvu, siekdama išsiaiškinti, kokios konkrečios problemos vyrauja kolektyve ir kaip jos galėtų būti sprendžiamos. Per pasitikėjimo liniją naujausiais duomenimis yra kreipęsi apie 20 žmonių. Kviečiame aktyviai naudotis šia galimybe“, – teigė SAM atstovė.

Tam, kad situacija keistųsi, sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta ekspertų darbo grupė. Joje dirbantys įvairių institucijų, organizacijų, medikų atstovai dar šiemet turės parengti veiksmų planą, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo, psichologinio smurto keisti iš esmės.

Per pasitikėjimo liniją, naujausiais duomenimis, kreipėsi apie 20 žmonių.

Taip pat šiuo metu vyksta SAM ir Vyriausybės kanceliarijos viešoji konsultacija – apklausa, kurios metu kviečiama įvardinti problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus, siekiama išgirsti medikų nuomonę apie konkrečias iniciatyvas, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose.

Kartu siekiama paskatinti medikų bendruomenę dar labiau kalbėti, netylėti ir tartis, siekiant rasti geriausius sprendimus. Konsultacija vyks iki lapkričio 18 d., joje jau dalyvavo beveik 500 žmonių. Šiai pasibaigus, pagal jos rezultatus bus rengiamos rekomendacijos gydymo įstaigoms ir teisės aktų pakeitimai, jei jie bus reikalingi būtiniems pokyčiams įgyvendinti.

„Regis vis daugiau kalbame apie patyčių prevenciją tarp vaikų, lygių galimybių skatinimą įvairiausiose srityse, bendrai sutariame, kad tai visuomenės siekiamybė. Pastarojo meto įvykiai paskatino prabilti ir apie patyčias darbe, darbo santykiuose, mobingą, o su panašiomis problemomis, kaip matyti iš liudijimų viešoje erdvėje, susiduriama ne tik gydymo įstaigose, bet ir kituose sektoriuose.

Todėl labai svarbu, kad visuomenė kalba, diskutuoja, kelia tuos klausimus, nes tik garsiai diskutuojant apie šias problemas, galime eiti link visuomenės požiūrio pokyčių ir pokyčių darbo santykiuose įvairiausiose srityse. Kartu labai svarbu – ne vien medicinos srities darbuotojams, bet ir visų kitų sričių dirbantiesiems – prisiminti, kad dėl galimų darbo santykių pažeidimų, netinkamų darbo sąlygų galima ir reikėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai“, – teigė pašnekovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką