Tyrime skelbiama, jog su geresne psichine sveikata yra susijusios septynios miego valandos, mat tyrimo dalyviai prisipažino patyrę daugiau nerimo simptomų bei pablogėjusią bendrą savijautą, jei miegodavo ilgiau ar trumpiau nei septynias valandas.
„Nors negalime užtikrintai teigti, kad per maža ar per didelė miego trukmė sukelia kognityvinių problemų, tačiau mūsų analizė, stebint asmenis ilgesnį laiką, atrodo, patvirtina šią mintį“, – moksliniam žurnalui „Nature Aging“ sakė vienas iš tyrimo autorių, Kinijos Fudano universiteto profesorius Jianfengas Fengas.
Tačiau priežastys, kodėl vyresnio amžiaus žmonės blogiau miega, atrodo sudėtingos, jas veikia žmogaus genetinės sandaros ir smegenų struktūros derinys, teigė profesorius.
Tyrėjai iš Kinijos ir Jungtinės Karalystės (JK) išanalizavo beveik 500 tūkst. suaugusiųjų nuo 38 iki 73 metų duomenis, visi jie dalyvavo „JK Biobank“ – ilgalaikiame vyriausybės remiamame sveikatos tyrime. Dalyviai turėjo atsakyti apie savo miego įpročius, psichinę sveikatą ir gerovę bei dalyvavo kognityviniuose testuose. Beveik 40 tūkst. tyrimo dalyvių buvo atlikti smegenų vaizdiniai ir gauti genetiniai duomenys.
Tyrimas parodė, jog asmenys, kuriems labai sunku užmigti ir kurie dažnai pabunda naktį, turi didelę riziką susirgti demencija arba patirti ankstyvą mirtį dėl bet kokios priežasties, o miegojimas mažiau nei šešias valandas per parą buvo siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Viena iš priežasčių, lemiančių ryšį tarp trumpo miego ir kognityvinių problemų, gali būti ta, jog sutrikdomas gilus miegas, kuomet smegenys atstato kūną po dienos nuovargio ir sustiprina prisiminimus. Per trumpa miego trukmė taip pat yra susijusi su amiloido, pagrindinio proteino, galinčio sukelti smegenyse sumišimo būseną, būdingą tam tikrai demencijos formai, kaupimu.
Amerikos miego medicinos akademijos atstovo ir Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos mokyklos klinikinės medicinos doc. dr. Rajau Dasguptos teigimu, ilgesnė miego trukmė susijusi su kognityvinėmis problemomis, tačiau nėra iki galo aišku – kodėl.
„Tai signalas būsimiems tyrimams ir gydymo paieškoms, – teigė R.Dasgupta. – Miegas būtinas visiems, tačiau žmogui senstant, tai neretai tampa tikru iššūkiu.“
Šis tyrimas turėjo ir tam tikrų apribojimų – jame buvo vertinama tik tai, kiek laiko dalyviai iš viso miegojo, tačiau nebuvo atsižvelgta į jokį kitą miego kokybės matą, pavyzdžiui, į pabudinėjimus naktį. Be to, dalyviai pranešė apie savo miego trukmę, bet ji nebuvo objektyviai išmatuota. Tačiau tyrimo autoriai patikino, kad didelis tyrime dalyvavusių žmonių skaičius reiškia, kad jo išvados yra patikimos. Išvadose teigiama, jog svarbu, kad miegas (idealiu atveju – apie septynias valandas) būtų nuoseklus.
Tyrimas parodė ryšį tarp per ilgo ir per trumpo miego bei kognityvinių problemų, o ne priežasties ir pasekmės ryšį, patikslino Oksfordo universiteto profesorius ir Sero Juleso Thorno miego ir cirkadinio neurologijos instituto direktorius Russellas Fosteris, kuris nedalyvavo tyrime. Jis teigė, kad tyrime nebuvo atsižvelgta į asmenų sveikatos būklę ir į tai, jog trumpas ar ilgas miegas gali būti pagrindinių sveikatos būklių, susijusių su kognityviniais sutrikimais, požymis.
Ilgesnė miego trukmė taip pat susijusi su kognityvinėmis problemomis, tačiau nėra iki galo aišku – kodėl.
Anot jo, septynių valandų vidurkį vertinant kaip idealią miego trukmę „neatsižvelgta, jog miego trukmė ir kokybė labai skiriasi individualiu atveju“. Pasak profesoriaus, kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms yra visiškai sveika ir normalu išmiegoti mažiau nei septynias valandas ar daugiau.
„Sakoma, jog „idealu“ vyresnio amžiaus žmonėms miegoti nepertraukiamai septynias valandas. Tačiau toks įsitikinimas yra klaidingas daugeliu atžvilgių. Miegas – kaip batų dydis, juk vienas dydis netinka visiems“, – svarstė R.Fosteris.
Kiek laiko mes miegame, kiek iš tiesų norime miegoti ir kiek kartų pabundame per naktį, pasak jo, labai individualu: „Miegas yra dinamiškas ir mes visi turime skirtingus miego modelius.“
