Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 13d. 08:05

Neuromokslininkė dr. L.Vencė: „Imunitetą stipriname vitaminais, emocinę sveikatą – pozityviomis emocijomis“

Kaip būti laimingam? Interviu
123RF.com nuotr. / Kaip būti laimingam?

„Maždaug 50 proc. mūsų emocinės sveikatos būklę lemia aplinka, o kitą pusę genai. Prenatalinis (nėštumo) ir ankstyvasis vaikystės laikotarpiai yra labai jautrūs aplinkos poveikiui. Tai – laikas, kai formuojasi organizmo jautrumas ir atsparumas. Taip pat – ir emocinė sveikata“, – sako neuromokslininkė, darbuotojų emocijų valdymo kompetencijų ugdymo konsultantė Dr. Laura Vencė.

Su mokslininke kalbėjomės apie tai, ar įmanoma emocinę sveikatą sustiprinti – kaip imunitetą – ir kokiais būdais tai geriausia daryti. Taip pat – kuo skiriasi emocijos nuo jausmų ir kaip su emocine sveikata susijusios mūsų smegenys.

Asmeninė nuotr./Dr. Laura Vencė
Asmeninė nuotr./Dr. Laura Vencė

– Kas yra emocinė sveikata? Ar mes ją „atsinešame“ gimdami, ar galime įgyti?

Emocinė sveikata yra bendros sveikatos dalis. Emociškai sveikas žmogus geba suvokti, ką jaučia pats ir šalia esantis žmogus. Taip pat emocinės sveikatos atspindys yra gebėjimas valdyti trikdančias emocijas. Šie emocinės sveikatos požymiai pradeda formuotis dar iki gimimo, o vystosi emocijų valdymo mechanizmai maždaug iki 25 metų. Per tą laiką žmogus įgyja gyvenimiškos patirties, kuri ir suformuoja reakcijas į įvykius. Kaip reaguoti ir reikšti emocijas mes su laiku išmokstame. Tad žmogaus patirtis daugiausia lemia, kokia bus jo emocinė sveikata.

– Ar galima emocinę sveikatą stiprinti, kaip, pavyzdžiui, imunitetą? Kokiais būdais geriausia tai daryti?

– Norėdami stiprinti emocinę sveikatą turime suteikti sau galimybę patirti pozityvias emocijas. Tai padeda padaryti kultūrinis žmogaus gyvenimas.

123RF.com nuotr./Geriausi „vitaminai“ emocinei sveikatai stiprinti – teigiamos mintys ir jausmai
123RF.com nuotr./Geriausi „vitaminai“ emocinei sveikatai stiprinti – teigiamos mintys ir jausmai

Kaip reaguoti ir reikšti emocijas mes su laiku išmokstame.

– Kokie veiksniai labiausiai lemia emocinės sveikatos būklę? Kiek tai
priklauso nuo genų, o kiek – aplinkos poveikio?

– Maždaug 50 proc. mūsų emocinės sveikatos būklę lemia aplinka, o kitą pusę genai. Prenatalinis ir ankstyvasis vaikystės laikotarpiai yra labai jautrūs aplinkos poveikiui. Tai – laikas, kai formuojasi organizmo jautrumas ir atsparumas. Šiuo laikotarpiu vystosi smegenų grandinės, kurios bus atsakingos už emocijų raišką. Žmonės, kurie turėjo galimybę augti jiems palankioje aplinkoje, yra emociškai sveikesni.

Tie žmonės, kurie tokios galimybės neturėjo ankstyvoje vaikystėje, viso to mokosi ir išmoksta. Mes galime įsisąmoninti savo emocijų raišką ir stengtis naujose situacijose elgtis taip, kaip patiems norisi.

– Kas didžiausi emocinės sveikatos kenkėjai? T.y. kas mus emociškai
žaloja labiausiai?

– Manau, didžiausi kenkėjai yra mūsų pačių negatyvios mintys, kurios nesąmoningai mums sukelia emocijas. Todėl labai svarbu stebėti savo mintis ir analizuoti, kokį poveikį jos daro mūsų sveikatai. Antrasis kenkėjas yra nepalankūs santykiai su kitais žmonėmis. Jei dažnai susiduriame su žmonėmis, kurie sužadina negatyvias emocijas, mes taip pat žalojame savo emocinę sveikatą. Tokiuose santykiuose smegenyse sužadinamos būsenos panašios į fizinį skausmą.

Didžiausi kenkėjai yra mūsų pačių negatyvios mintys, kurios nesąmoningai mums sukelia emocijas.

– Dažnai žmonės painioja jausmus ir emocijas? Kuo jie skiriasi? Kaip
manote, ar lietuviai jau išmoko atpažinti šiuos skirtumus?

– Emocija yra greita nesąmoninga organizmo reakcija. Ji trunka tik kelias sekundes tam, kad atkreiptumėme dėmesį, sureaguotumėme ir būtume nukreipti tam tikra linkme, kaip pasielgti. Jausmai yra ilgiau trunkantys ir gali apimti kelias emocijas vienu metu. Žmonės kartais painioja šias dvi sąvokas, nes tiek emocijos, tiek jausmai gali turėti tuos pačius pavadinimus.

Pavyzdžiui, pykstu ant savo pykčio. Pykstu yra jausmas, o pyktis, kuris prasiveržė santykiuose žeminančiais žodžiais yra emocija. Kai pradedame gebėti aiškiai atpažinti, ką jaučiame, tampame emociškai sveikesni.

Kalbant apie lietuvius, tie, kurie mokėsi atpažinti emocijas – išmoko, kiti vis dar mokosi, o yra nemaža dalis tų, kurie slopina savo jausmus, juos neigdami ir nekreipdami dėmesio. Bet kylančios emocijos niekur nedingsta, jos kaupiasi ir prasiveržia kartais labai galinga jėga.

123RF.com nuotr./Smegenys
123RF.com nuotr./Smegenys

– Kaip susijusios smegenys ir emocijos?

– Emocijas sukelia ne patys įvykiai, o įvykių vertinimas. Šį darbą pradeda daryti mūsų smegenys. Emociniu centru smegenyse yra laikoma vidurinioji smegenų dalis limbinė sistema. Šioje dalyje sugeneruojama nesąmoninga mūsų emocinė reakcija. Centrai, kurie atsakingi už emocijų valdymą, yra viršutiniame smegenų sluoksnyje – žievės prieškaktinėje skiltyje. Kaip sureaguosime, priklauso nuo to, kaip būsime išlavinę savo prieškaktinę skiltį. Svarbu suprasti, kad prieškaktinė skiltis subręsta su amžiumi.

– Apie emocinę sveikatą viešojoje erdvėje daugiau kalbėti pradėjome
šiemet per pandemiją, karantiną. Tuomet akcentuota, kad greta fizinės, būtina rūpintis ir emocine sveikata. Kaip manote, ar žmonės įsiklausė? Apskritai, ar Lietuvoje yra pakankamai galimybių žmonėms rūpintis savo emocine sveikata?

– Gera girdėti, kad ši situacija privertė vienu metu daugeliui žmonių suvokti, kad emocinė sveikata tokia pati svarbi kaip ir fizinė. Kartais nuo mūsų emocinės sveikatos būklės priklauso ir mūsų bendra sveikata. Viešojoje erdvėje apie tai kalbama, bet, kiek žmonės yra emociškai sąmoningi, yra ganėtinai sunku pasakyti. Ir tikrai šios pandemijos akivaizdoje, kai kurių žmonių emocinė sveikata dar labiau sutriko.

Žmonės, kuriems reikėjo lėtesnio tempo, ši situacija padėjo į save įsiklausyti ir pagerinti emocinę sveikatą. Tačiau žmonės, kurie kenčia nuo juos žalojančių santykių, gali būti, kad jų kančia sustiprėjo. Nebent jie kreipėsi pagalbos. Aš tikiu, kad žmonės, kurie svarstė kreiptis pagalbos, ši pandemija leido priimti šį sprendimą.

Kalbėjimas apie emocinius sunkumus, o ne vengimas, gali padėti susitvarkyti.

Manau, kad sąmoningiems žmonėms yra pakankamai galimybių rūpintis savimi – nesvarbu kokioje šalyje jie gyventų. Bet kalbant apie jautrias socialines grupes Lietuvoje, pagalba galėtų būti geriau organizuota. Turime nemokamų emocinės paramos linijų, kurios padeda pasirūpinti savimi, bet labai svarbu, kad žmonės išdrįstų kreiptis laiku. Svarbu suprasti, kad kalbėjimas apie emocinius sunkumus, o ne vengimas, gali padėti susitvarkyti.

– Ką kiekvienas mūsų kasdienybėje galime padaryti, kad būtume emociškai kuo sveikesni?

– Labai svarbu pasirūpinti ne tik mintimis, bet ir savo kūnu. Būtina atkreipti dėmesį į savo miego higieną, mitybą ir fizinį aktyvumą. Užsitikrinę šiuos poreikius galime drąsiai pereiti prie savo emocinio sąmoningumo ugdymo. Literatūros šia tema yra labai daug. Taip pat vertinga paieškoti savo aplinkoje žmonių, kurie geba tvarkytis su emociniu gyvenimu. Galima į juos kreiptis pagalbos, kad padėtų pradėti. Ir, žinoma, nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus, jeigu patiems sunku.

Pradėti rūpintis savo emocine sveikata nėra lengva, bet žvelgiant iš ateities perspektyvos – vertinga.

Kur pranešti ir ieškoti pagalbos
Jei reikia skubios pagalbos
Skambinkite pagalbos telefonu 112
Jei esate savižudybės krizėje, arba ieškote pagalbos kitam
Jei patyrėte smurtą
Jei reikalinga emocinė (psichologinė) pagalba telefonu, arba internetu
Jei esi vaikas ir tau reikalinga pagalba

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką