Siekdami išreikšti susirūpinimą atsakingiems valstybės pareigūnams, Koalicijos nariai šį mėnesį susitikinėja su įvairių atsakingų institucijų atstovais – Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, LR Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu. Ypatingą pareigūnų dėmesį Koalicija siekia atkreipti į žemo slenksčio kabinetų, teikiančių socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, situaciją. Šios paslaugos padeda mažinti su švirkčiamųjų narkotikų vartojimu susijusią žalą – infekcijų plitimą, socialines problemas. Koalicijos duomenimis, nuo 2010 metų jų skaičius sumažėjo net ketvirtadaliu.
Nevyriausybininkai ir specialistai įspėja atsakingų institucijų atstovus, kad kasmet mažėjantis žemo slenksčio kabinetų finansavimas ir atsainus požiūris į priklausomybių ligas kelia grėsmę visuomenės saugumui ir sveikatai. Situacijai nepagerėjus prognozuojama, kad gali plūstelėti ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) ir kitų infekcinių ligų protrūkis tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, tuo pačiu – ir visoje Lietuvoje. Komentuodama susidariusią padėtį dėl žemo slenksčio kabinetų, koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė sako, kad jų padėtis tapo kritinė, pasitraukus tarptautiniams donorams bei nuo 2010 m. nutrūkus finansavimui iš nacionalinio biudžeto.
Ji pažymi, kad žemo slenksčio kabinetai, esantys arčiausiai pacientų, nebepajėgūs užtikrinti veiksmingos ŽIV ir kitų infekcinių ligų prevencijos, nes balansuoja ant išlikimo ribos. „Tokių programų, kaip žemo sleksčio kabinetai, efektyvumą ir ekonomiškumą patvirtina Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų Nusikalstamumo ir narkotikų prevencijos biuras, jų veiksmingumu neabejoja vedantieji Lietuvos priklausomybių ligų specialistai ir ekspertai. Šiuose kabinetuose narkotikų vartotojams teikiama lengvai prieinama pagalba, čia prasideda pirminiai kontaktai, prevencija, švietimas bei patarimai, taip pat motyvavimas ir siuntimas gydytis“ , – dėsto Koalicijos direktorė.
Jos teigimu, vis dažniau pripažįstama, kad žemo slenksčio paslaugos narkotikų vartotojams tampa svarbiu pirmuoju kontaktu siekiant socialinės pagalbos, tikrinimo dėl infekcinių ligų bei antivirusinio gydymo vieta tiems bendruomenės nariams, kuriems dėl įvairiausių priežasčių gali būti sunku pasiekti oficialias sveikatos priežiūros tarnybas. Ji primena, kad Lietuvoje norintys gydytis nuo narkotikų turi laukti eilėje apie pusę metų. Todėl žemo slenksčio kabinetai atlieka labai svarbų prevencinį darbą ir tarnauja kaip „buferis“ siekiant suvaldyti infekcinių ligų plitimą per švirkščiamuosius narkotikus, mažinant nusikalstamumą, padedant keisti elgesį į pozityvesnį.
Koalicija informuoja, kad šiuo metu veikia 9 žemo slenksčio kabinetai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Mažeikiuose, Visagine, Kėdainiuose (NTAKD duomenimis, 2012 m. metinis pranešimas). Tačiau jų skaičius dėl sumažėjusio finansavimo nuolat mažėja, švirkštų keitimas juose taip pat labai apribotas. 2010 m. sausio 1 d. žemo slenksčio paslaugas Lietuvoje teikė 12 tam skirtų kabinetų (NTAKD 2011 m. metinis pranešimas), šiuo metu veikia 9 kabinetai. Ir nors Užkrečiamų ligų ir AIDS centras yra paskelbęs konkursą šioms paslaugoms finansuoti 2013 m., konkursas kelia didelių abejonių dėl rezultatų pasiekiamumo ir efektyvumo. Jurgita Poškevičiūtė negaili kritikos nepalankioms konkurso sąlygoms. Ji įvardina tokias spragas kaip neaiški bendra visam konkursui skiriamų lėšų suma, neaišku, kokiais kriterijais remiantis paraiškas gali teikti tik nebiudžetinės įstaigos ir kt. „Tai apribos klientų skaičių, nes iš 9-ių šiuo metu veikiančių ir vos išgyvenančių kabinetų gal tik pusė galės apskritai pretenduoti į finansavimą. Didelių abejonių taip pat kelia nepagrįstai maža suma skiriama vienai organizacijai – 12 tūkst. litų. Tuo tarpu vien mažo kabineto su minimaliomis paslaugomis išlaikymas per metus kainuoja apie 60 tūkst. litų. Konkurso sąlygose jau iš anksto „užprogramuota“ nesėkmė kalbant apie paslaugos prieinamumą“, – vardija konkurso spragas Jurgita Poškevičiūtė.
Šį ir kitus, priklausomybių ligomis sergantiems aktualius klausimus, susitikimuose su atsakingų valstybės institucijų pareigūnais gvildens Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ nariai. Jie sieks ne tik atkreipti dėmesį į priklausomybių ligomis sergančiųjų problemas, bet ir ieškos sprendimų, galinčių pagerinti gydymo prieinamumą bei mažinti daromą žalą visuomenei.
