Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 28d. 14:05

Odos liga, galinti tapti netgi insulto priežastimi: gydytoja paaiškino, ką būtina žinoti apie žvynelinę

Pasaulinė žvynelinės diena
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pasaulinė žvynelinės diena

Žvynelinė pažeidžia ne tik odą. Vidutinio sunkumo ir sunkumo liga, kuria serga apie 10 tūkstančių mūsų šalies žmonių, gali tapti kitų ligų – infarkto, insulto, cukrinio diabeto, nutukimo, uždegiminių žarnyno ligų priežastimi. Tačiau, žvynelinę gydant šiuolaikinėmis priemonėmis, galima išvengti sunkių padarinių ir pasiekti, kad oda būtų sveika. Pasaulinės žvynelinės dienos, kuri pasaulyje minima spalio 29-ąją, proga apie ligos gydymą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Dermatovenerologijos centro vadovė doc. Jūratė Grigaitienė.

Pagal kokius požymius pacientams nustatoma vidutinio sunkumo ir sunki žvynelinė?

– Žvynelinės sunkumo laipsnis gali būti nustatomas remiantis įvairiomis metodikomis. Klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojame dvi vertinimo skales: žvynelinės ploto ir sunkumo indeksą (PASI) ir dermatologinį gyvenimo kokybės indeksą (DLQI).

Kas sukelia ligą? Kodėl vieniems liga pasireiškia lengvais simptomais, o kitiems sukelia daug pažeidimų?

– Žvynelinė – tai neužkrečiama autoimuninė uždegiminė liga, ja sergant dėl įvairių priežasčių suaktyvinta žmogaus imuninė sistema atakuoja sveikas organizmo ląsteles. Ligos atsiradimas ir eiga siejami su genetiniais ir provokuojančiais aplinkos veiksniais. Ligą ir bėrimus gali skatinti stresas, ūminės ir lėtinės infekcijos, rūkymas, vaistai, nesaikingas alkoholio vartojimas, nesveika mityba bei medžiagų apykaitos sutrikimai.

Yra du genetiniai psoriazės tipai: pirmasis, šeiminis, kuriuo serga iki 70 proc. asmenų, pasireiškia vaikystėje ar iki 40-ies metų amžiaus. Šie žmonės žvyneline serga sunkiau. Antrasis tipas yra vėlyvos pradžios, šeiminis paveldimumas nebūdingas, o ir varginantys simptomai lengvesni negu I tipo atveju.

Liga progresuoja individualiai: vienam žmogui išbėrimas gali ilgą laiką paveikti nedidelį kūno odos plotą, o kitam pirmą kartą pasireiškusi liga gali apimti viso kūno odą. Tai priklauso ne tik nuo jau minėtų ligą provokuojančių aplinkos veiksnių, bet ir nuo individualių organizmo savybių.

Ar liga gali sukelti komplikacijų? Kokia šių žmonių gyvenimo kokybė?

– Žvynelinė yra sisteminė, visą organizmą pažeidžianti liga. Žinoma, labiausiai pastebimi pažeidimai pasireiškia odos bėrimais, taip pat sąnarių srityje dėl juos apėmusio uždegimo, kuris negydomas gali sukelti netgi invalidumą. Tačiau svarbu žinoti ir apie kitas patologijas, kurių dažnis, kaip pastebima, yra didesnis psoriaze sergantiems asmenims. Labai svarbi sąsaja yra tarp psoriazės sunkumo ir širdies ir kraujagyslių sistemų ligų. Nustatyta, kad sunkia ligos forma sergantiems asmenims yra didesnė infarkto ar insulto rizika, tačiau gydant ligą kartu mažėja ir šių komplikacijų išsivystymo tikimybė.

Asmeninio albumo nuotr./Jūratė Grigaitienė
Asmeninio albumo nuotr./Jūratė Grigaitienė

Šiems pacientams taip pat yra didesnė cukrinio diabeto, nutukimo, uždegiminių žarnyno ligų rizika. Nuo fizinės sveikatos neatsiejama ir psichologinė ligonių būklė – nereta tokių žmonių palydovė yra depresija, nerimas, kurie gali būti ir žvynelinę išprovokavę veiksniai, ir ligos pasireiškimo pasekmės. O stresas, žinoma, tik dar labiau provokuoja bėrimus, taigi užsiveda „uždaras ratas“. Be abejonės, minėti veiksniai smarkiai paveikia gyvenimo kokybę, kuriai pagerinti reikia įvairių sričių specialistų dėmesio ir pagalbos, artimųjų palaikymo ir ryžtingos paties paciento motyvacijos.

Kaip gydomos šios ligos formos? Ar Lietuvos žmonėms, kaip ir Vakarų šalių gyventojams, prieinamas pažangus gydymas? Kokio gydymo rezultato ligoniai gali tikėtis?

– Lietuvoje žvynelinė gydoma remiantis europinėmis rekomendacijomis. Pacientams, sergantiems lengva psoriazės forma, skiriami vietinio poveikio vaistai. Vidutinio sunkumo ir sunkios psoriazės formos gydomos derinant kelis skirtingus gydymo metodus – vietiškai veikiančius medikamentus, fototerapiją (gydymą ultravioletiniais spinduliais) bei sisteminius vaistus (vadinamuosius tradicinius sintetinius vaistus ir biologinę terapiją).

Visais atvejais gydymas pradedamas nuo vietinio poveikio vaistų ir fototerapijos. Jeigu tai nepadeda, liga trunka ilgiau nei 6 mėnesius, tikslinga pradėti sisteminį gydymą tradiciniais ligos eigą modifikuojančiais vaistais. Jeigu per 6 gydymo šiais vaistais mėnesius nepasiekiama ligos remisija arba jeigu pacientas blogai toleruoja paskirtą vaistą, gali būti skiriama biologinė terapija.

Šiuo metu Lietuvos žmonėms prieinamas pažangus žvynelinės gydymas biologine terapija, ir pasiūla visiškai nesiskiria nuo kitų Vakarų šalių. Tačiau šis kelias yra ilgas, nes šių vaistų skyrimo tvarka yra griežtai reglamentuojama Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos.

Pagal galiojančius teisės aktus, pirmojo biologinio vaisto paskyrimas yra ribojamas, kadangi gydymas turi būti pradedamas nuo pigiausio vaisto, kuris, deja, ne visada yra pats geriausias ir tinkamiausias pacientui. Skyrus žvynelinės gydymą biologine terapija, per kelis mėnesius pacientai pastebi, kad bėrimai išnyko, sumažėjo sąnarių skausmai, pagerėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo hospitalizacijų poreikis, nedarbingumo laikotarpiai.

Kas skiria gydymą, kokia tvarka? Ką turi žinoti šeimos gydytojas, kad pacientams būtų paskirtas tinkamas gydymas? Ar šeimos gydytojas gali nusiųsti į trečio lygio ligoninę?

– Gydymą skiria gydytojas dermatovenerologas. Pacientams, sergantiems lengva psoriazės forma, patekti pas dermatovenerologą nėra sudėtinga, gydymo pradžioje skiriami vietinio poveikio vaistai. Jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius ir ligos forma yra vidutinio sunkumo arba sunki, tikslinga pradėti sisteminį gydymą. Tokie pacientai turėtų patys kreiptis arba būti nusiųsti šeimos gydytojų arba gydytojų dermatovenerologų pagal gyvenamąją vietą į trečio lygio dermatovenerologijos paslaugas teikiančius centrus, kur prieinamas kompensuojamas modernus gydymas.

Taigi šeimos gydytojai, jei pacientui yra išplitusių žvynelinės bėrimų, turi siųsti pas dermatovenerologą diagnozei nustatyti. Vėliau gydymą vietiniais preparatais gali tęsti ir šeimos gydytojas. Na, o jei dermatovenerologas nusprendžia pradėti sisteminį gydymą, toliau pacientą prižiūri pats.

Pacientas gydomas bendradarbiaujant su šeimos gydytoju, kuris reguliariai atlieka laboratorinius tyrimus, kol skiriami tradiciniai ar biologiniai ligos eigą modifikuojantys vaistai. Konsultuojant šiuos pacientus, reikia jiems pabrėžti, kad nors liga ir nėra išgydoma, tačiau, tinkamai gydant, galima turėti sveiką ar beveik sveiką odą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

01:31
00:47
07:23

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką