Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 25d. 14:05

Onkologas A.Česas – apie tai, kas padeda išvengti vėžio, ir kiek laiko šiandien išgyvenama susirgus

Alvydas Česas
Asmeninio albumo nuotr. / Alvydas Česas

Vėžys – ne viena liga, kaip dažnai manome, o didžiulė ligų grupė. Liga gali apimti bet kurį kūno organą ar audinį, kai pasikeitusios ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis, sudarydamos konglomeratus, įsiverždamos į gretimas kūno dalis ir išplisdamos į kitus organus. Apie kovą su vėžiu pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Vėžys yra antra pagal mirties priežastis pasaulyje. Mokslininkai sunkiai dirba, kad surastų gydymo būdų ir išgelbėtų žmones, bet būtų geriau, jei vėžiu nesusirgtume. Ar jie gali mums duoti vertingų patarimų, kurie padėtų apsisaugoti nuo šios ligos?

– Nuo vėžio pernai pasaulyje mirė 10 milijonų žmonių, o naujų atvejų nustatyta daugiau kaip 20 milijonų. Manau, vėžys greitai taps lyderiu mirtingumo statistikoje, nes naujos technologijos ne tik sparčiai keičia širdies ir kraujagyslių ligų gydymą, bet ir padeda mažinti riziką jomis susirgti. Vis daugiau žmonių nesuserga, o susirgę išgyvena.

Tačiau ir dėl vėžio yra daug gerų naujienų. Lietuvoje daugiau kaip 110 tūkst. žmonių gyvena sirgdami vėžiu, 2015 m. duomenimis, trečdalis jų – ilgiau kaip 10 metų. Tai reiškia, kad šie žmonės pasveiko. Bet Europoje pasveiksta net apie pusę ligonių. Mes tikimės, jog, kai gausime vėlesnių metų duomenis, būsime priartėję prie Europos vidurkio.

Penkerius metus išgyvena 77 proc. susirgusiųjų krūties vėžiu, o prostatos – net 94 proc.

Kai kurių ligų gydymo rezultatai labai geri. Pavyzdžiui, penkerius metus išgyvena 77 proc. susirgusiųjų krūties vėžiu, o prostatos – net 94 proc.

Priežasčių, kodėl žmonės suserga vėžiu, yra daug, bet apie 30–50 proc. atvejų ligą sukelia gyvenimo būdo veiksniai. Šiuo atveju ligos galime išvengti, nes tai priklauso nuo mūsų.

Neabejotinai riziką susirgti vėžiu didina aplinka. Saulės ultravioletinė spinduliuotė gali sukelti odos vėžį, melanomą. Šių ligų galima išvengti nesilankant soliariumuose, vasarą saugantis saulės. Ypač svarbu vaikams neleisti degintis saulėje iki odos 1–2-o laipsnio nudegimo, nes nudegus jiems rizika susirgti melanoma padidėja net iki 10 kartų.

Jonizuojamoji spinduliuotė sukelia inkstų, šlapimo pūslės, skydliaukės navikus, įrodyta, kad turi įtakos ir smegenų navikams.

Tabako rūkymas sukelia plaučių vėžį. Turime nerūkyti ir negyventi aplinkoje, kurioje rūkoma. Asbestas pavojingas dėl krūtinės plėvės vėžio, reikėtų jo saugotis. Reikia vengti ir per didelio svorio, nes jis didina riziką susirgti vėžiu, kuriam įtakos turi hormonai, – krūties, prostatos. Storosios žarnos navikai išsivysto, jei valgome labai daug raudonos mėsos ir mažai daržovių bei vaisių. Deja, nuo šio vėžio pasaulyje kasmet miršta beveik milijonas žmonių.

Mažas fizinis aktyvumas ne tik didina antsvorį, bet ir sutrikdo vidaus sekrecijos liaukų veiklą ir dėl to vystosi vėžinės ligos – krūties, kiaušidžių, gimdos kūno, prostatos, kai kuriais duomenimis, net ir virškinamojo trakto navikai. Alkoholis, kaip vienas iš vėžio rizikos veiksnių, gali sukelti skrandžio, stemplės, ryklės vėžį.

Aflotoksinai, kurių gali būti maisto produktuose, padidina plaučių, stemplės, gerklės vėžio riziką. Šias ligas gali sukelti ir oro užterštumas.

Kepenų vėžį gali sukelti parazitai. Helycobacter pylori bakterijos sukelia skrandžio opas, ir, jeigu šios bakterijos neišnaikinamos, didelė tikimybė, kad opos suvėžės. Kai kurie žmogaus papilomos virusai moterims gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, o vyrams – burnos gleivinės navikus. Hepatito B ir C, Epšteino-Baro virusai gali sukelti kepenų vėžį, kurį labai sunku gydyti.

123RF.com nuotr./Kraujo vėžys
123RF.com nuotr./Kraujo vėžys

Nuo navikus sukeliančių lytiškai plintančių infekcijų galima apsisaugoti turint pastovius partnerius arba pasiskiepyti nuo ŽPV. Tai padaryti ypač rekomenduojama paauglėms iki pirmųjų lytinių santykių. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog galima pasiekti, kad moterys iš viso nesirgtų gimdos kaklelio vėžiu: radus ankstyvų pakitimų, moterį galima lengvai išgydyti. Suomijoje, kur prieš penkiasdešimt metų buvo pradėta gimdos kaklelio vėžio ankstyvos patikros programa, dabar moterys tokiu vėžiu nebeserga. Deja, Lietuvoje šia liga suserga per 400 moterų, nes laiku nepasitikrina.

Patikros programos gali trečdaliu sumažinti ir sergamumą krūties vėžiu.

Skiepytis galima ir nuo hepatitų, ypač gydytojams, kurie dirba su hepatitais sergančiais ligoniais, sekso paslaugų teikėjams.

Taigi, turime saugoti savo gamtą, daugiau vaikščioti, stengtis naudotis mažiau taršiomis transporto priemonėmis, valgyti kokybišką maistą ir atsikratyti žalingų įpročių bei pasiskiepyti. Šios priemonės gali padėti išvengti net 90 proc. kai kurių rūšių vėžio.

Pastaraisiais metais dėl technologijų vystymosi pasiektas proveržis vėžio gydyme. Gydytojai ėmė kalbėti apie išgijimą netgi tokiais atvejais, kurie anksčiau buvo laikomi mirtinais. Vis dėlto jie priduria, kad ligą reikia nustatyti kuo anksčiau. O kokios galimybės išgyventi žmonėms, kurių liga užleista ar atsinaujina?

– Viskas priklauso nuo konkrečių žmonių. Būna, kad žmogus suserga geros prognozės vėžiu, bet kažkas įvyksta ir liga progresuoja, nors tikėjai, kad taip negali būti. Taip ir su užleistu vėžiu.

Jei pasižiūrėtume į statistiką nepaisydami konkrečių lokalizacijų, išgyvena apie 5 proc. IV stadijos vėžiu sergančių žmonių. Kodėl? Juk 95 procentams gydymas nepadeda. Kita vertus, yra ligų, kai, net vėžiui išplitus, žmonės gyvena dešimt metų ir ilgiau, pavyzdžiui, krūties vėžys. Ir tai nieko jau nebestebina. Valdome vėžį taip pat, kaip cukrinį diabetą, hipertenzinę ligą ar reumatoidinį artritą. Jei gerai kontroliuoji, žmogus gyvena gana gerai.

Būna, kad žmogus suserga geros prognozės vėžiu, bet kažkas įvyksta ir liga progresuoja.

Galbūt su smegenų navikais šiek tiek prasčiau – šie ligoniai vidutiniškai išgyvena metus. Bet kartais ypatingi tik tam žmogui pritaikyti metodai duoda stebuklingų rezultatų. Ir tuomet supranti, kad visko apie ligą nežinai. Todėl dabar mokslininkai ima galvoti, kad reikia tirti ne tuos, kuriems gydymas padėjo, o bandyti suprasti, kodėl nepadėjo.

Pastaraisiais metais labai pasikeitė mūsų požiūris į vėžio gydymą – puikių rezultatų pasiekta gydant gimdos kūno vėžį. Žinome, kad plaučių vėžio eiga labai priklauso nuo genų mutacijų, ir jeigu tokį žmogų gydysime kaip anksčiau, jis greitai mirs, bet jei skirsime tinkamą vaistą, jis gyvens ilgus metus.

Kalbant apie melanomą, prieš aštuonerius metus mūsų ligoninėje buvo vykdoma ankstyvo medikamentų prieinamumo programa, kai pacientai, sergantys išplitusia ir jau gydyta melanoma, buvo kviečiami tęsti gydymą naujais imunoterapiniais vaistais. Ne maža dalis pacientų išgyveno ilgą laiką, o keli gyvena iki šiol. Kai šie vaistai tapo gydymo standartu, šių medikamentų kūrėjai buvo apdovanoti Nobelio premija. Dabar toks gydymas – kasdienybė ir pasveiksta netgi IV stadijos liga sergantys žmonės.

Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria specialistai, siekdami laiku nustatyti vėžį? Ir kas sunkiausia gydant vėžiu sergančius ligonius? Ar būna situacijų, kad gydytojui nusvyra rankos?

– Būna. Tada, kai pas mus patenka labai jauni žmonės. Atrodo, darysi viską, kas įmanoma, ir darai, išnaudoji visas mokslu pagrįstas priemones. Stengiasi visi – gydytojai, šeima, draugai, bet tie jaunuoliai palengva gęsta ir išeina. Tai dar kartą įrodo, kad kažko nežinome. Kad yra kažkokios genų mutacijos, kurios lemia piktą ligą. Dėl to nauji vaistai jau pradedami registruoti ne kažkokiai ligai – plaučių, žarnyno ar skrandžio – gydyti, o tam tikrai mutacijai blokuoti. Svarbu tą mutaciją nustatyti.

Prasidėjus COVID-19 infekcijos pandemijai, žmonėms tapo sunkiau patekti pas gydytojus, pasigirsta, kad ligos užleidžiamos. Kokios sveikatos apsaugos sistemos spragos išryškėjo šiuo laikotarpiu?

– Iš tiesų – ligonių mažiau. Anksčiau kasmet mūsų klinika suteikdavo 4–5 proc. daugiau paslaugų nei ankstesniais metais. Bet pernai šio augimo nebuvo, paslaugų netgi 1 proc. sumažėjo. Rezultatus pamatysime po pusės metų, nes buvo sustabdytos vėžio prevencinės programos. Daug žmonių nebuvo patikrinti, vėliau jie pas mus ateis sirgdami ar kai liga progresuos. Jau dabar matome žmonių, kurių vėžys užleistas dėl to, kad laiku nesikreipė į gydytojus.

Mums nepavyks išvengti virusų, turime išmokti su jais gyventi – naudotis apsaugos ir kontrolės priemonėmis, dezinfekcija, daryti tai, ko anksčiau nedarėme. Jei dabar kiltų pandemija, medicinos paslaugų nebestabdytume, o naudotume daugiau apsaugos priemonių, užkardytumėme protrūkius, skiepytume personalą ir taip galėtumėme išvengti ligoninių kolapso nestabdant visų darbų, konsultacijų, reabilitacijų.

Manau, išmoksime pamokas ir kibsime į darbą. Turime, kiek įmanoma, greičiau atgaivinti prevencines vėžio patikros programas. Kita vertus, jau ir pacientai suprato, kad be reikalo lankytis pas gydytojus negerai ir kad daug ką galima padaryti telefonu, internetu, nesikreipti ir neturėti kontaktų su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl menkiausių nusiskundimų.

Vis dažniau mokslininkai teigia, kad kai kurių formų vėžys yra išgydomas, tampa lėtine liga. Ar Lietuvos ligoniams prieinamas modernus gydymas toks, koki turi Vakarų šalių žmonės?

– Jei norite pamatyti, kokia mūsų medicina būtų buvusi, jei nebūtume nepriklausomi, važiuokite į Baltarusiją, Rusiją, Armėniją ar Sakartvelą. Kai buvome Sovietų Sąjungoje, nuo Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos buvome atitrūkę apie 30 metų. Dabar turime 3–4 metų skirtumą. Bet taip yra visose Centrinės ir Rytų Europos šalyse ir tai susiję su valstybių ekonomine galia – limituotas biudžetas, centralizuotas valdymas ir pan.

Mūsų galimybės kokybiškai gydyti pacientus neapsakomai išaugo, neretai galime pacientus gydyti naujausiais vaistais, taikyti technologijas, daugelis dalyvaujame klinikiniuose tyrimuose, kuriuose naujausi vaistai tiriami sutikus pacientams ir tada, kai kitos įprastinės terapijos neduoda naudos.

Per pastaruosius metus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įrašyta tiek naujų vaistų, kiek anksčiau per 12–15 metų. Tokių galimybių atsirado iš dalies ir dėl to, kad buvo sumažintos generinių vaistų kainos. Jos pas mus, palyginti su kitomis šalimis, buvo labai didelės. Valstybė turi sukaupti pinigų, kad galėtume įsigyti naujų gydymo technologijų.

Padarėme didelį šuolį. Manau, kad po dešimtmečio būsime lygiaverčiai su Vakarų Europos šalimis. Turime galvas, mūsų edukacinė sistema puiki, tik reikia pasiekti, kad jauni gydytojai ne išvažiuotų dirbti į kitas šalis, o pasiliktų čia ir taptų lyderiais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

03:45
19:56
13:58

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką