Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 22d. 11:30

Pacientų forumo pirmininkė I.Drėgvienė apie brangius vaistus: „Gydo ne prekės ženklas“

Tabletės
Tabletės

Kaskart pakitus kompensuojamų vaistų kainynui, jame nelieka vietos tam tikriems vaistams. Kyla sąmyšis: ką daryti, kai iš vaistinių lentynų dingsta arba smarkiai pabrangsta įprasto gamintojo pakuotė? Atsakymas paprastas: ieškoti pigesnės alternatyvos. „Gydo ne prekės ženklas, bet veiklioji medžiaga“, – patikina Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Vaistus vartoja apie 40 proc. Lietuvos žmonių, pensininkų gretose – net 70 proc. Kasmet lietuviai vis daugiau uždirbtų lėšų išleidžia gydymuisi. Ir tik maža dalis jų susimąsto, jog gali sutaupyti. Daugelis tiesiog yra linkę vartoti brangesnius tos pačios vertės vaistus. Gajus mitas, jog, jei brangesnis, tai geriau gydys. Vaistus esame pratę rinktis pagal įprastą pakuotę, o ne veikliąją medžiagą. Ir permokame. Tam tikri vaistų gamintojai tuo naudojasi.

Bent 90 proc. onkologinių pacientų gauna generinius vaistus nuo vėžio – juos gydymo įstaigos perka pigiausius, tačiau nuo to gydymo rezultatai nėra prastesni, nes gydo veiklioji medžiaga, o ne pakuotė, farmacinės bendrovės prekės ženklas ar sudedamosios dalys.

„Pacientai gamintojų yra klaidinami ir netgi bauginami, kad neliks jiems būtinų vaistų. Taip jie, prisidengdami sergančiaisiais, kovoja prieš valdžios norą atpiginti vaistus, kad uždirbtų daugiau. Iš tiesų situacija gerėja – kokybiški vaistai pinga.

Vienoje iš informacinių laidų teko girdėti pacientės pasakojimą, kaip ilgai jai buvo parenkami vaistai, kol pavyko pasiekti reikiamą rezultatą. Tačiau neminima, jog greičiausiai buvo keičiamos veikliosios medžiagos, o ne tam tikro gamintojo vaistas keičiamas kito gamintojo analogišku vaistu“, – teigė Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ ir Lietuvos pacientų forumo pirmininkė I.Drėgvienė.

Pasak jos, dažnai yra teigiama ir tai, kad generiniai (patento nesaugomi, analogų turintys) vaistai sukelia daug šalutinių reiškinių ar kad jie kitaip veikia.

„Bent 90 proc. onkologinių pacientų gauna generinius vaistus nuo vėžio – juos gydymo įstaigos perka pigiausius, tačiau nuo to gydymo rezultatai nėra prastesni, nes gydo veiklioji medžiaga, o ne pakuotė, farmacinės bendrovės prekės ženklas ar sudedamosios dalys.

Vida Press nuotr./Tabletės
Vida Press nuotr./Tabletės

Tačiau onkologiniai pacientai susiduria su kita problema, kai gyvybiškai būtinas inovatyvus vaistas nėra kompensuojamas. Todėl valstybė turi dėti visas pastangas, kad seniai rinkoje esantys, atitikmenis turintys vaistai pigtų, siekiant sutaupytas lėšas skirti gyvybiškai būtiniems vaistams, kurie nėra šiuo metu prieinami pacientams. Tai svarbu ne tik sergantiems onkologinėmis ligomis, bet ir kamuojamiems širdies kraujagyslių, sutrikusio imuniteto bei kt. ligų“, – patikino ji.

Neliks 169 vaistų

Pagal naująją vaistų kompensavimo tvarką parengtas naujausias Kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigalios liepos 3 d. Jame atsispindi gamintojų aktyviai deklaruotos mažesnės vaistų kainos, tad nuo šiol žmonės, rinkdamiesi gydytojų paskirtus kompensuojamuosius vaistus vaistinėse, turėtų sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, t. y. įsigyti juos trečdaliu pigiau.

Šiemet į kainyną, gamintojams nesutikus sumažinti vaistų kainų iki nustatyto lygio, nebuvo įrašyti 169 vaistai. Tačiau, I.Drėgvienės teigimu, dėl to neverta nuogąstauti. Nė viena veiklioji medžiaga nebus išbraukta, todėl kiekvieno paciento gydymas bus užtikrintas. Išbrauktus vaistus vartoję pacientai galės rinktis tokios pačios veiklios medžiagos, bet kito gamintojo vaistą be priemokos ar su gerokai mažesne priemoka nei anksčiau. Kitaip sakant, alternatyva visada yra.

Nuo šiol žmonės, rinkdamiesi gydytojų paskirtus kompensuojamuosius vaistus vaistinėse, turėtų sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, t. y. įsigyti juos trečdaliu pigiau.

„Pacientai tiki tuo, ką girdi viešoje erdvėje, ką pasako gydytojas, kaimynas. Liūdna, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai gydytojai pataria pirkti konkretaus gamintojo vaistą, nes neva jis yra geresnis. Generiniai vaistai veikia vienodai, nes jų veiklioji medžiaga ta pati“, – teigė pašnekovė.

Iš viso šių metų kainyne yra 1 991 prekinio pavadinimo vaistas, iš kurių – net 1 059 gamintojai jau sumažino kainas. Iki birželio 23 d. dar leidžiama deklaruoti nuolaidas, t. y. mažinti kainas.

Populiariausi vaistai, kurių kompensuojamųjų receptų išrašoma daugiausia, nėra išbraukiami iš kainyno. Statistika rodo, jog lietuviai daugiausiai suvartoja kardiologinių vaistų (55 proc. visų įsigytų kompensuojamų vaistų receptų). Už juos daugiausiai ir buvo permokama. Nuo šiol priemokos bus žymiai mažesnės.

Valstybinė ligonių kasa pernai už kompensuojamus vaistus sumokėjo 212 mln. eurų, gyventojai – 54 mln. eurų. Nuo liepos, pakeitus kainyną, vaistų grupėse, kurias sudaro 3 ir daugiau gamintojų gaminami vaistai, paciento priemokos vidutiniškai sumažės apie 3 kartus. Be to, Privalomojo sveikatos draudimo fondas sutaupys apie 9 mln. eurų per metus. Tai leis įtraukti į kompensavimo sistemą naujų vaistų, kurių laukia tūkstančiai pacientų.

Privalo pasiūlyti pigiausią

Pacientui vaistininkai visuomet turi parodyti kompiuterio monitoriuje visus turimus vienos veikliosios medžiagos vaistus ir pasiūlyti įsigyti pigiausią. Tačiau būna, jog tam tikri vaistai vienose vaistinėse yra, o kitose – ne. Ką daryti, jei pacientas neranda tų vaistų, kurie šiaip nėra išbraukti iš kainyno?

Ievos Dregvienės asmeninio albumo nuotr./Ieva Drėgvienė
Ievos Dregvienės asmeninio albumo nuotr./Ieva Drėgvienė

„Dažniausiai vartojami vaistai, pvz., skirti širdies-kraujagyslių ligoms gydyti, parduodami visose vaistinėse. Kartais kai kuriose jų gali nebūti rečiau vartojamų vaistų, skirtų mažam pacientų ratui. Tokiais atvejais vaistinė vaistą užsako, ir jis per kelias dienas gaunamas“, – paaiškino I.Drėgvienė.

Vis dėlto, anot jos, dėl pinigų kompensacijoms stygiaus, Lietuvoje stokojama naujausių vaistų sunkiausioms ligoms gydyti.

„Todėl ir imtasis naujos politikos: mažinant vaistų kainas, atlikusios valstybės lėšos bus skiriamos naujų, trūkstamų, vaistų kompensavimui. Tai gelbės Lietuvos žmonių sveikatą ir gyvybę“, – patikino pašnekovė.

Anot jos, pirmieji žingsniai, mažinant vaistų kainas, yra svarbūs. Bendra reformos sėkmė priklausys nuo kitų sveikatos apsaugos ministro veiksmų. Vienas svarbiausių – ligų bei vaistų joms gydyti kompensavimo prioritetų nustatymas. Pacientų nuomone, valstybė turi nustatyti aiškią pirmenybę kompensuoti vaistus, kurie iš esmės gerina sunkiausiomis ligomis sergančių pacientų gydymo rezultatus. Tam reikia keisti galiojančią vaistų kompensavimo tvarką.

Kodėl daugelis rusiškų vaistų – tik „pogrindyje“

Ne vienas lietuvis mano, jog būtent seni, gerai pažįstami rusiški vaistai – patys geriausi. Kodėl jie, jei tokie geri, neatsiranda vaistinių lentynose, o pardavinėjami turguose „iš po prekystalio“?

„Visoje Europos Sąjungoje galioja vienodi ir labai aukšti reikalavimai vaistų kokybei. Rusijoje gaminamiems vaistams yra taikomi mažesni kokybės reikalavimai, todėl garantijos dėl jų saugumo nėra“, – paaiškino pašnekovė.

Pirkimas turguje – didžiulė rizika. Nežinote, ką perkate. Be to, tokiais pirkiniais išreiškiate pritarimą kontrabandai ir tuo „skriaudžiate“ valstybę. Su sveikata juokauti negalima. Pinigus, kuriuos sutaupote pirkdami turguje, vėliau galite paaukoti gydydami komplikacijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką