Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 15d. 08:03

Palangos klimato ypatybės: ar vien kvėpavimas kurorto oru mus jau gydo?

Saulėlydis Palangoje 15min tema
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Saulėlydis Palangoje

Ne vienas nuo mažens girdime kalbas apie paslaptingaisiais jonais prisotintą pajūrio klimatą. Neva pasėdėjęs prie Baltijos jūros Palangos pliaže pasijusi geriau. O kur dar plaučius tarsi natūrali inhaliacija valančios kopų pušys. Ar išties klimatas kurorte yra kažkuo išskirtinis? Atsakymą į šį klausimą 15min pateikė keli gydytojai. Pasirodo, mokslinių tyrimų šia tema itin trūksta.

15min žurnalistei pradėjus domėtis šia tema, dėl atsakymo teko gerokai pavargti. Štai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikino neradęs jokios mokslu pagrįstos informacijos apie ypatingąjį Palangos orą, todėl komentuoti šia tema atsisakė.

Tai, kad mokslinių tyrimų nėra daug, patvirtino ir gydytoja psichiatrė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Palangos klinikos direktoriaus pavaduotoja klinikai Vesta Steiblienė. Pasak jos, Palanga išties pasižymi išskirtiniais gamtiniais gydomaisiais veiksniais. Pagrindinis šio kurorto privalumas – jūrinis klimatas, pasižymintis mažesniais temperatūriniais svyravimais: Palangai būdingos šiltos vasaros ir švelnios žiemos.

Vestos Steiblienės asmeninio albumo nuotr./Gydytoja Vesta Steiblienė
Vestos Steiblienės asmeninio albumo nuotr./Gydytoja Vesta Steiblienė

Labiausiai tinkamas kurortas, anot gydytojos, sergantiems širdies, kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ligomis, kamuojamiems streso sukeltų nerimo bei depresinių sutrikimų.

Oro masių judėjimas tarp sausumos ir jūros veikia kaip natūrali ventiliacija.

„Toks klimatas itin tinkamas širdies kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, kurie itin jautrūs orų permainoms. Oro masių judėjimas tarp sausumos ir jūros veikia kaip natūrali ventiliacija. Oras Palangoje švaresnis, reikšmingai mažiau kietųjų dalelių, daugiau ozono. Druskingas jūros vanduo garuoja visais metų laikais ir ore susidaro didesnis natūralių druskų kiekis. Kvėpavimas jūros oru – kaip natūrali inhaliacija, ypač tinkama pacientams, sergantiems bronchitais ir kitomis plaučių ligomis“, – paaiškino V.Steiblienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Orai Palangoje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Orai Palangoje

Gydo ir maudynės

Maudymasis jūroje, anot gydytojos, yra pati geriausia grūdinimosi procedūra, kuri jungia visus gamtinius veiksnius: vandenį, orą, saulės šilumą ir fizinį aktyvumą. Tai ypač gerina organizmo medžiagų apykaitą, širdies–kraujagyslių–kvėpavimo bei atramos–judėjimo sistemų veiklą.

Psichiatrės teigimu, laisvalaikis, praleistas vaikštant pajūriu ar Palangos pušynuose, mažina įtampą, nerimą, padeda atsipalaiduoti po intensyvios darbo dienos, mažina streso sukeltus padarinius.

„Toks atsipalaidavimas ypač svarbus jautresnės psichikos asmenims, patiriantiems nerimo, depresinius simptomus. Fizinis aktyvumas palankioje gamtinėje aplinkoje – viena iš veiksmingiausių nemedikamentinių nerimo ir depresinių sutrikimų gydymo priemonių.

Dėl Palangos gamtinių veiksnių įvairovės ir teigiamo poveikio ištisus metus čia veikia daug reabilitacijos įstaigų bei sanatorijų. Natūralūs gamtos ištekliai (saulės vonios, jodo ir pušų aromato prisotintas oras, jūra, smėlio paplūdimiai) bei, pvz., Palangos klinikoje taikomi gydymo metodai tonizuoja, grūdina ir padidina organizmo atsparumą ligai, normalizuoja psichofiziologinius procesus, medžiagų apykaitą, sugrąžina sveikatą, užkirsdami kelią negaliai“, – patikino V.Steiblienė.

Vestos Steiblienės asmeninio albumo nuotr./Gydytoja Vesta Steiblienė
Vestos Steiblienės asmeninio albumo nuotr./Gydytoja Vesta Steiblienė

Nereikia kvėpuoti „visais plaučiais“

Gydytoja pataria būnant pajūryje kvėpuoti ramiai, ritmiškai, nesistengiant su kiekvienu įkvėpimu įkvėpti „visais plaučiais“.

„Kvėpavimas, kurio metu visas dėmesys sutelkiamas į oro judėjimą krūtinėje (įkvepiamą ir iškvepiamą orą) padeda sumažinti įtampą, nerimą, nukreipti dėmesį nuo varginančių minčių, pagerina dėmesio koncentraciją. Ramus taisyklingas kvėpavimas pagerina galvos smegenų kraujotaką, gerėja viso organizmo aprūpinimas deguonimi, medžiagų apykaita. Pakankamas fizinis aktyvumas, taisyklingas kvėpavimas ir Palangos kurorto gamtiniai veiksniai – kompleksinė nemedikamentinė pagalba patiriantiems ir miego sutrikimus“, – patikino pašnekovė.

Gydytoja pataria būnant pajūryje kvėpuoti ramiai, ritmiškai, nesistengiant su kiekvienu įkvėpimu įkvėpti „visais plaučiais“.

Paklausta, kiek reikėtų praleisti laiko prie jūros, kad pajustume šio ypatingo klimato įtaką organizmui, ji paminėjo dviejų savaičių atostogų laikotarpį: „Jeigu žmogus dirba labai intensyviai, poilsis turi kompensuoti patiriamą įtampą, o tam reikia ne trumpesnių kaip 2 savaičių atostogų: pailsėti ir fiziškai, ir emociškai, sukaupti jėgų ir energijos tolesnei veiklai.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Orai Palangoje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Orai Palangoje

Konkrečių rekomendacijų, kiek būti prie jūros, anot jos, nėra. Kiekvienas asmuo turi individualiai vertinti savo savijautą ir aplinkos poveikį. Svarbiausia karštomis dienomis, gydytojos teigimu, nepiktnaudžiauti saulės voniomis, vengti organizmo perkaitimo. Gausiai prakaituojant, nepamiršti gerti mineralinį vandenį.

Tyrimai atlikti prieš 40 metų

V.Steiblienės teigimu, Palangos klimato išskirtinumo tyrimai buvo atlikti seniai – prieš 30-40 metų. Tyrimo rezultatus tuomet aprašė buvęs Palangos Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto mokslinis darbuotojas, gydytojas kardiologas Jonas Juškėnas.

Palangos paplūdimyje nuo 1967 m. birželio 5 dienos iki liepos 26 dienos vykdyto kompleksinio tyrimo tikslas buvo nustatyti ultravioletinio spinduliavimo ypatumus (kai kuriuos duomenis lyginant su Juodosios jūros kurortu Eupatorija, kur tokie tyrimai atlikti 1966 m.), o taip pat įvertinti ribinę dozę, iššaukiančią odos paraudimą (eritemą).

Tyrimai parodė, kad tiesioginė radiacija Palangoje, esant vienodam saulės aukščiui, 15-20 proc. didesnė negu Eupatorijoje, o esant saulei žemai – net 50 proc. Tai galima paaiškinti didesniu atmosferos skaidrumu Palangoje giedromis dienomis, kada į Baltijos šalis įsiterpia iš Šiaurės poliarinis, o kartais net arktinis oras, turintis mažai dulkių ir vandens garų.

Tyrimai parodė, kad anksti ryte ir vakarėjant tiesioginėje saulės radiacijoje yra labai mažai UV radiacijos. Pvz.: biologiškai aktyvus UV spinduliavimas esant saulės aukščiui 30 laipsnių (9 val.) yra apie 4 kartus mažesnis negu vidurdienį, kuomet UV radiacijos intensyvumas pasiekia maksimumą.

Nustatyta, kad ore yra 78 proc. azoto, 21 proc. deguonies ir apie 1 proc. kitų dujų. Nuo 1968 m. rugpjūčio 7 dienos iki rugsėjo 7 dienos buvo tiriama Palangos oro jonizacija. Buvo registruojamas lengvųjų jonų skaičius 1 kubiniame centimetre. Teigta, kad pasiekę plaučių alveoles neigiami jonai atiduoda savo neigiamą įkrovą kraujo elementams, kas teigiamai veikia kraujo fizikochemines savybes ir visą žmogaus organizmą, tuo padedant apsaugoti organizmą nuo neigiamų išorinių faktorių poveikio.

Mažiausia jonų koncentracija fiksuota prie jūros.

Abiejų ženklų jonų koncentracija labiausiai kito paplūdimyje ir ant tilto. Minimali jonų koncentracija aiškinama dėl vėjo iš jūros, kuris ypač mažina neigiamų jonų koncentraciją. Didžiausia neigiamų jonų koncentracija buvo parke. Tiek teigiamų, tiek neigiamų jonų koncentracijos maksimumas parke buvo 22-23 val. Mažiausia jonų koncentracija, kaip bebūtų keista, fiksuota prie jūros. Tolstant nuo jos, jonų koncentracija didėjo (ypač neigiamų jonų). Audrų metu neigiamų jonų kiekis prie jūros padidėdavo.

Ką tik užbaigė vieną tyrimą

15min pakalbintas prof. Raimondas Kubilius, kardiologas ir Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, pripažino, kad mokslinių įrodymų, jog Lietuvos kurortiniai klimatiniai veiksniai (kurortinių zonų miesteliai – Palanga, Birštonas, Neringa ir kt.) teigiamai veikia mūsų sveikatą, nėra.

„Darome tik prielaidą, kad pušų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos (fitoncidai, terpentinai), mažas šių zonų užterštumas, teigiamai veikia mūsų plaučių audinį, kardiovaskulinę sistemą. Tiesa, tokius tyrimus norima atlikti. Netgi Neringa norėtų pasinaudoti Baltijos baseino atliktais kurortinių veiksnių tyrimais, tačiau ir aplinkinėse šalyse tokios informacijos nėra daug sukaupta“, – situaciją nubrėžė R.Kubilius.

Anot jo, LSMU Reabilitacijos klinika kaip tik baigė atlikti tyrimą „Kurortinių veiksnių poveikiai pacientams, sergantiems kelio sąnario osteoartroze“. Tyrimu įrodyta, kad pacientams taikomi natūralūs kurortiniai veiksniai – purvo aplikacijos, mineralizuotas vanduo – teigiamai veikia turinčius problemų su kelio sąnariais: mažina skausmą, didina sąnario lankstumą.

Fotolia nuotr./Kelio sąnarys.
Fotolia nuotr./Kelio sąnarys.

R.Kubiliaus mintims pritarė ir LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos gydytoja doc. Lina Varžaitytė. Pasak jos, Lietuvos kurortinių vietovių klimato poveikis asmenų sveikatai nėra visiškai moksliškai ištirtas. Pasigendama tiek mokslinių tyrimų, tiek mokslinių tyrimų publikacijų mokslo leidiniuose su citavimo indeksu šia tema.

Lietuvos kurortinių vietovių klimato poveikis asmenų sveikatai nėra visiškai moksliškai ištirtas.

„Atlikti moksliniai tyrimai, vertinantys purvo ir mineralinio vandens bei geoterminio vandens poveikį asmenų sveikatai. Tačiau jų nėra daug. Reikalingi tolimesni detalūs tyrimai, apimantys įvairias patologijas, vertinantys ilgalaikį gydymo efektyvumą. Šiuo metu tokie tyrimai atlikti Druskininkuose. Kaip tik šiuo metu baigiamas vykdyti projektas: Lietuvos natūralių gamtinių veiksnių poveikis sveikatai.

Mes savo tyrimu įrodėme teigiamą purvo ir mineralinio vandens poveikį sergančiųjų kelio sąnario osteoartritu funkcinės būklės kitimui. Šia tema parengta metodinė priemonė ir mokslinis straipsnis, kurie netrukus turėtų pasirodyti spaudoje“, – informavo L.Varžaitytė.

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką