Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Panašius į COVID-19 simptomus jautęs vyras dėl klaidingo rezultato praėjo tikrą mėsmalę, kol gavo gydymą

„Saugokite savo sveikatą, nes jei susirgsite bet kokia peršalimo liga, kurios simptomai yra panašūs į COVID-19, iš karto tapsite „įtariamuoju“ ir visų gydymo įstaigų – tiek valstybinių, tiek privačių – durys jums bus užtrenktos“, – tokią žinutę perduoda vilniečių pora, savo kailiu patyrusi, ką tai reiškia. Plaučių uždegimu sergantis ir iki 40 laipsnių karščiuojantis pacientas buvo mėtomas iš ligoninės į ligoninę, kol medikai įsitikino neigiamu jo testo dėl koronaviruso rezultatu.
Koronavirusas
Koronavirusas / 123RF.com nuotr.

Vizitas karščiavimo klinikoje – tik po 2 dienų

Kaip pasakojo ligonio draugė Ieva, keletą dienų iš eilės jos draugui kilo aukšta 40 laipsnių temperatūra, kamavo pasikartojantys kosulio priepuoliai, buvo sunku kvėpuoti. Pirminį gydymą jam pavyko gauti, bet nuo paskirtų vaistų kilo alerginė reakcija, todėl porai teko net tris kartus kviesti greitąją pagalbą. Vienintelė įstaiga, į kurią jis galėjo patekti, kad būtų atliktas kraujo tyrimas ir rentgenograma, – viena iš karščiavimo klinikų. Tačiau į ją pavyko užsiregistruoti vizitui tik po dviejų dienų.

„Sunku suvokti, kad žmogus, kuriam keturias paras kyla temperatūra iki 40 laipsnių, ištinka dažni pasikartojantys kosulio priepuoliai, į karščiavimo kliniką užregistruojamas tik po dviejų dienų. Visų, tiek valstybinių, tiek privačių, klinikų durys tokiam pacientui yra užvertos, nes tai potencialus COVID-19 atvejis.

Nors testas buvo atliktas vos prieš kelias dienas ir buvo neigiamas, praėjus 48 valandoms, jis tampa nebegaliojantis. Tad lieka vienintelė išeitis – kviesti greitąją pagalbą, ką ir padarėme, kai pamatėme, kad ketvirtos paros vakarą temperatūra vėl siekė beveik 40 laipsnių, o pas gydytoją patekti – jokių šansų“, – dėstė pašnekovė.

Nors testas buvo atliktas vos prieš kelias dienas ir buvo neigiamas, praėjus 48 valandoms, jis tampa nebegaliojantis.

Tai buvo jau trečias kartas, kai vilniečiai kvietė greitosios pagalbos medikus. Nors šie, jos teigimu, buvo labai nepatenkinti šiuo iškvietimu, galiausiai po nemalonių derybų pavyko pasiekti, kad ligonis būtų išvežtas į ligonę atlikti tyrimų, kurie akivaizdžiai buvo būtini.

Lemtinga klaida – neigiamas testas tapo teigiamu

„Tiesą sakant, toks ir buvo mūsų tikslas – išsikviesti greitąją pagalbą, kad sulauktume tyrimų greičiau nei po dviejų dienų, nes situacija tik blogėjo ir buvo baisu laukti dvi dienas. Ligoninėje buvo atliktas dar vienas testas dėl koronaviruso. Apie 3 val. nakties paaiškėjus, kad jis neigiamas, draugas iš Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydymui buvo pervežtas į Antakalnio ligoninę. Ryte buvo sulaukta gydytojos ir pasiaiškinta dėl alergijos antibiotikams.

Pradžia buvo daug žadanti. Norėta pastatyti lašinę, tačiau sesutė nepajėgė įstatyti kateterio, o išėjusi dingo su visais vaistais beveik pusdieniui. Galiausiai draugui buvo pranešta, kad jis skubiai krautųsi daiktus, nes jo atvažiuoja ekipažas – jis visgi serga COVID-19! Jį izoliavo.

Visgi mano draugas nepasimetė. Per e.sveikatos sistemą jis susirado medikės, kuri naktį buvo pažymėjusi, kad jo testas neigiamas, vardą ir pavardę ir per feisbuką parašė žinutę, paprašydamas pakomentuoti situaciją. Ši dar kartą patvirtino, kad jo testo rezultatas tikrai neigiamas – pati pasiskambino į laboratoriją, kad tai dar kartą patikintų.

Mano draugas atsakymą parodė ligoninės personalui ir griežtai atsisakė būti dar kartą vežamas į Infekcinių ligų centrą. Tuomet buvo pagrasinta, kad jį išveš su policija. Visą tą laiką jis negavo jokio gydymo, visi buvo susirūpinę tik jo testo rezultatu.

Jau gerokai į darbo pabaigą išsiaiškinome, kad ant mano draugo duomenų buvo užrašyti kito asmens teigiami tyrimo rezultatai. Pasirodo, per tą parą buvo sumaišyti net 4 tyrimo rezultatai“, – pasakojo Ieva.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Covid-19
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Covid-19

Iki šiol negali patikėti

Pasak pašnekovės, pora sutiko papasakoti savo istoriją, norėdama informuoti visuomenę ir paskatinti kiekvieną asmeniškai labai atidžiai domėtis savo sveikata, gydymu, atliekamais veiksmais gydymo įstaigoje ir nesutrikti iškilus krizinei situacijai.

„Mes nežinome, tik galime spėlioti, kaip viskas būtų pasibaigę, jei mes būtume sutikę laukti dar dvi dienas savo vizito eilės karščiavimo klinikoje arba būtume leidę išvežti pacientą atgal į Infekcinių ligų centrą, nes, kaip vėliau perskaitėme ligos išraše, jam buvo didelė rizika kilti sepsiui. Gydytojai įtarė, kad tai buvo labai stiprus plaučių uždegimas, galimai sukeltas per žaizdą patekusios bakterijos. Anksčiau manėme, kad tai erkinio encefalito skiepo komplikacija, kurį draugas buvo pasidaręs vos prieš kelias dienas iki susirgimo“, – teigė moteris.

Deja, porai taip ir nepavyko išsiaiškinti, ar normalu, kad tokios būklės pacientui vizito karščiavimo klinikoje tenka laukti dvi dienas, pagaliau, ar normalu, kad ligoninės personalas, užuot aiškinęsis situaciją, kodėl nesueina galai dėl testo rezultato, išsekusiam pacientui grasina policija.

„Mes tokioje situacijoje atsidūrėme pirmą kartą ir nesusiprotėjome paklausti, ar negalima gauti vizito anksčiau. Pasitikėjome sistema. Beje, iš pradžių gavome vizito laiką rytojaus dienai, bet netrukus gavome žinutę, kad jis nukeltas dar vienai dienai. Būtume laukę, jei sveikata nebūtų pablogėjusi dar labiau.

Lygiai taip pat ilgai laukėme, kol ligoninės personalas išsiaiškins dėl įsivėlusios klaidos, dėl kurios mano draugas nebuvo pradėtas gydyti. Tik kai pamačiau, kad jau pavakarys, o niekas nesikeičia, nusprendžiau, kad reikia skambinti į Sveikatos apsaugos ministeriją. Daugiau nesugalvojau – kur.

Ar normalu, kad ligoninės personalas, užuot aiškinęsis situaciją, kodėl nesueina galai dėl testo rezultato, išsekusiam pacientui grasina policija?

Kai nupasakojau situaciją, supratau, kad ministerija tokių situacijų nesprendžia, bet specialistė visgi pasistengė pasiaiškinti, kaip mums išsikapstyti iš šios situacijos. Galiausiai gavome patarimą kreiptis į ligoninės skyriaus vedėją arba į laboratoriją, kurioje buvo atlikti tyrimai. Į ligoninės vadovybę nesikreipėme, nes tuo metu mums tai atrodė beviltiška. Ministerijos patarimu paskambinome į laboratoriją“, – pasakojo Ieva.

Kai šioje sumaištyje buvo padėtas taškas, žmogus pagaliau pradėtas gydyti. „Tas tampymasis ir dvi dienas ieškojimas pagalbos iki šiol atrodo kaip sapnas, net nerealu, kad taip gali būti. Jeigu būtume leidę viskam vykti taip, kaip vyko, nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę“, – svarstė pašnekovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus miesto klinikinė ligoninė

Ligoninė pasakoja kitaip

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) administracija, komentuodama šią situaciją, pabrėžė, kad vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nustatytomis tvarkomis.

„Jūsų minimu atveju į VMKL ligoninę atvežtas pacientas buvo atsiųstas iš Santaros klinikų įtariant nepatikslintą pneumoniją. Santaros klinikose pacientui atlikto COVID-19 tyrimo, kuris buvo paimtas rugpjūčio 11 d. 21.09 val., atsakymo informacinėje sistemoje tuo metu dar nebuvo. Todėl pacientui buvo paimti laboratoriniai tyrimai, padaryta krūtinės rentgenografija, suteikta būtinoji pagalba. Pacientas paguldytas į Izoliacinį invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrių, kol bus gautas COVID-19 atsakymas.

Gavus teigiamą testo, kuris buvo paimtas Santaros klinikose, atsakymą, ką pasakoja ir pats pacientas, pastarasis buvo supažindintas su atsakymu pranešus, kad tęsti gydymą pagal Operacijų vadovo nustatytus algoritmus, esant teigiamam COVID-19 atsakymui, privaloma Santaros klinikose. Kadangi pacientas prieštaravo privalomų veiksmų vykdymui, jis buvo informuotas apie galimą policijos įsikišimą. Ką, kaip ir kodėl pacientas aiškinosi su laboratorijos darbuotojais, bei komentuoti kitų įstaigų darbuotojų atsakymų mes negalime“, – teigiama atsakyme.

Pasak administracijos, pagal VMKL nustatytą ir patvirtintą tvarką rugpjūčio mėn. 12 d. 13.08 val. pacientui buvo paimtas pakartotinas testas, kurio neigiamas atsakymas buvo gautas rugpjūčio 13 d. 8.39 val. Pacientui buvo rekomenduotas tolesnis gydymas ligoninėje, tačiau 13.00 val. pacientas atsisakė tęsti gydymą, teigdamas, kad gydysis kitame mieste.

Tačiau pacientas tikino, kad iš tiesų tepinėlis iš nosiaryklės tyrimui dėl COVID-19 kažkodėl jam buvo paimtas dar naktį, kai jis tik buvo atvežtas į VMKL.

Ieva patvirtino, kad iš ligoninės pacientas iš tiesų išsirašė savo noru. Jo būklė stabilizavosi, o po visos patirtos mėsmalės nebesinorėjo ten likti.

Per parą tyrimas dėl COVID-19 ligoniui buvo atliktas net du kartus.

„Galbūt kažkas iš personalo pražiūrėjo, kad tyrimas jau buvo darytas. Juk jokiu būdu nebūtų jo vežę iš Santaros klinikų į kitą ligoninę, jeigu neturėtų atsakymo. Taigi per parą jam tyrimas dėl COVID-19 buvo atliktas net du kartus.

Ryte, kai prasidėjo visas tas chaosas, mes daug kartų tikrinome e.sveikatos sistemą, kaip tvarkoma klaida, ir iš tiesų pamatėme, kad joje atsirado įrašas apie 13 val. valandą paimtą tepinėlį Jis mus dar labiau išgąsdino, nes tuo metu joks tepinėlis tikrai nebuvo paimtas. Bijojome, kad neįvyktų dar viena klaida.

O kad draugas neserga, buvo aišku jau tos pačios dienos pavakarę. Personalas savo ruožtu taip pat buvo tai išsiaiškinęs. Tiesa, oficialiai rezultatas atsirado tik kitą rytą, tačiau jau pavakarę buvo pasakyta, kad draugo niekur nebeveš, ir jis pradėtas gydyti nuo pneumonijos“, – patikslino paciento draugė.

Pasak pašnekovės, jų situacija dar nebuvo pati baisiausia – žmogus yra jaunas, imunitetas dar geras, todėl išsikapstė. „Tačiau liūdniausia, jeigu taip veikiančioje sistemoje teks atsidurti žmonėms, kurie atvyksta su baisesnėmis ligomis“, – svarstė ji.

SAM komentare – bendra tvarka

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai, paprašyti pakomentuoti šią situaciją, pacitavo bendrą teisės aktais nustatytą tvarką.

„Kadangi COVID-19, plaučių uždegimo ir gripo simptomai yra panašūs, minėtu atveju pacientui tikrai turėjo būti atliktas testas. Atliekant molekulinį SARS-CoV-2 viruso tyrimą, pacientas turi būti izoliuotas gydymo įstaigoje arba, jeigu leidžia paciento būklė, laukti tyrimo rezultatų izoliuodamasis namuose. Nustačius COVID-19 ligą, tolesnis gydymas priklauso nuo ligos formos, kuri gali būti lengva, sunki arba kritiškai sunki.

Lengva forma sergantys pacientai gali būti gydomi ambulatoriškai. Kai diagnozuojama sunki COVID-19 forma, pacientas guldomas į vieną iš pagrindinių ligoninių: Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, Kauno klinikinę ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę, Respublikinę Šiaulių ligoninę arba Respublikinę Panevėžio ligoninę. Neaptikus COVID-19 ligos, šeimos gydytojas turi nuspręsti, kokius tolesnius diagnostinius tyrimus ir gydymą taikyti.

Neaptikus COVID-19 ligos, šeimos gydytojas turi nuspręsti, kokius tolesnius diagnostinius tyrimus ir gydymą taikyti.

COVID-19 diagnostikos ir gydymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Nr. V-383)“, – teigiama SAM atsakyme.

Kaip galėjo būti supainioti testo rezultatai ir kodėl ligoninei reikėjo taip ilgai aiškintis šią situaciją, SAM neatsakė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius