Epideminis parotitas (kiaulytė) yra ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių ir lyties liaukas, smegenų dangalus, kasą. Ligos sukėlėjas – paramyxo grupės virusas, kuris gana atsparus išorinėje aplinkoje: kambario temperatūroje gali išlikti iki 4 d., tačiau greitai žūsta, paveiktas ultravioletinių spindulių ar dezinfekuojančių medžiagų.
Ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Sveiki imlūs asmenys užsikrečia ilgiau būdami vienoje patalpoje su ligoniu. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo vidutiniškai trunka nuo 15 iki 18 d.
Liga prasideda nežymiu karščiavimu, seilių liaukų patinimu. Vėliau temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių, susitiprėja negalavimai – galvos ir raumenų skausmas, sutrinka miegas ir apetitas.
Epideminis parotitas gali komplikuotis iki virusinio galvos smegenų dangalų uždegimo (meningito), kasos uždegimo (pankreatito), gali būti pažeistos lyties liaukos.
Epideminis parotitas gali komplikuotis iki virusinio galvos smegenų dangalų uždegimo (meningito), kasos uždegimo (pankreatito), gali būti pažeistos lyties liaukos. Dažnai bendra ligonio būklė nebūna sunki, tačiau vyresni asmenys serga sunkiau. Manoma, kad persirgtas epideminis parotitas yra viena vyrų nevaisingumo priežasčių. Kitos labai retos, bet pasitaikančios komplikacijos – kurtumas ir cukrinis diabetas.
Pagal nacionalinį skiepijimų kalendorių vaikai Lietuvoje skiepijami kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina (toliau – MMR). Ši vakcina skiriama du kartus: 15–16,5 mėn. ir 6–7 m. MMR vakcina gali būti skiepijami ir 12 m. vaikai, jei nebuvo skiepyti 6–7 m.
Analizuojant MMR skiepijimo rezultatus Panevėžio apskrityje, matyti, kad 2011-2013 m. skiepų apimtys sumažėjo 1 proc. (atitinkamai 94,0 ir 93,0 proc.).
Primenama, kad Pasaulio sveikatos organizacija gerais vakcinacijos rodikliais laiko, kai paskiepijama ne mažiau kaip 95 proc. vaikų.
