Daug kas sako, kad vasara – bene tinkamiausias metas atsigręžti į sveiką gyvenimo būdą, mat gamta pažeria įvairiausių gėrybių – daržovių, vaisių ir uogų.
Kita vertus, keisti įsigalėjusius įpročius sudėtinga, nes kiekvienoje išvykoje slypi aibė pagundų: ant iešmo čirška mėsa, troškulį malšiname alumi ar vynu, gardžiuojamės kepta duona ir sūriu.
Smagiems pasisėdėjimams su draugais dažnai nebepakanka vien savaitgalių – pokalbiams iki išnaktų norisi išnaudoti kiekvieną šiltesnį vasaros vakarą. Todėl sutrinka ne tik mitybos, bet ir miego režimas.
Tačiau vieną dieną nejučia šmėsteli mintis, kad vertėtų labiau save patausoti ir, užuot beatodairiškai švaisčius energiją, kaupti jėgas ateičiai – rudeniui ir žiemai.
Nuo ko pradėti? Sveikos gyvensenos teorijų, visokių ją propaguojančių organizacijų ir bendruomenių daug, tačiau kaip pasirinkti teisingiausią ir priimtiniausią?
„Manau, visos tiesos geros, nes jų išpažinėjai siekia to paties – būti sveiki ir laimingi“, – apibendrino ajurvedos centro „Shanti“ įkūrėja, tris vaikus auginanti vilnietė Eglė Kauneckienė.
40-ties dienų riba
„Labai dažnai girdžiu žmones svarstant, kad jie mielai pabandytų savaitę pagyventi be alkoholio ar mėsos, tačiau eksperimentą vis atidėlioja. Sako, pradėsiu nuo rytojaus, nuo liepos 1-osios, per atostogas. O aš sakau – pradėkite dabar, iškart, kai tik toptelėjo mintis“, – kalbėjo E.Kauneckienė.
Sako, pradėsiu nuo rytojaus, nuo liepos 1-osios, per atostogas. O aš sakau – pradėkite dabar, iškart, kai tik toptelėjo mintis.
Pakeisti įpročius užima laiko. Tyrimai rodo, kad reikia 40 dienų kartoti tą patį, kad tai taptų ne prievole, o savaime suprantamu dalyku.
„Pavyzdžiui, niekaip laiku neišsiropščiate iš lovos rytais, nes esate pelėda. Tačiau jei 40 dienų keltumėtės tuo pačiu metu, tarkime, septintą valandą, tai virstų įpročiu – tarsi kitaip net negalėtų būti“, – tikino į ajurvedos filosofiją jau dešimtmetį besigilinanti moteris.
Gyventi tam tikru nusistovėjusiu ritmu, jos manymu, būtina. Tada po atostogų nesinorėtų dar keleto dienų poilsio.
„Atostogos gali būti dvilypės. Galima visiškai atitrūkti nuo grandinės – nesilaikyti miego, mitybos režimo: šėlti per naktis, valgyti, kiek telpa, parpti iki pietų ir kitaip tenkinti jusles. Kitas atostogų variantas – kokybiškas poilsis, neišbalansuojantis organizmo, nesukeliantis jam šoko ir įtampos“, – lygino E.Kauneckienė.
Nespėjus atsikvėpti – vėl į darbus
Per atostogas nepakeliavęs užsienyje, ilgąjį savaitgalį praleidęs ne trankiame festivalyje, o ramiai namuose gali pasijusti nevisavertis.
„Tačiau ką reiškia kelionė į tolimas šalis? Skrydį lėktuvu, laukimą oro uostuose, skubėjimą ir stresą, jei atsitiko kas nors nenumatyto. Ir tai vadiname atostogomis! Tiesa ta, kad namus pasiekiame dar labiau pavargę. Gerai, jei kelionė vyko sklandžiai ir pateisino lūkesčius. O jei ne? Išleidai krūvą pinigų ir grįžai suirzęs. Nespėjai atsikvėpti, o jau reikia vėl šokti į darbų sūkurį ir suktis jame kaip voverei rate“, – svarstė E.Kauneckienė.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Eglė Kauneckienė su vaikais |
Ji pasisako už lėtą poilsį, kai nereikia verstis per galvą. Kai tyloje ir ramybėje gali atgauti dvasios pusiausvyrą ir atsakyti į amžinuosius klausimus: ar teisingu keliu eini, ar gyveni taip, kaip iš tikrųjų nori, ar džiaugiesi tuo, ką turi.
„Dažnai apsikrauname darbais, nes jaučiamės labai svarbūs, nepakeičiami ir reikalingi. Tačiau vieną dieną suvoki, kad daug ko gali ir nedaryti. Kad kur kas svarbiau džiaugtis kasdienybe ir jausti vidinę harmoniją. Esu už tai, kad per atostogas žmogus ilsėtųsi, atsipalaiduotų, išbandytų ką nors naujo ir tai galbūt įsileistų į kasdienį gyvenimą. O gal ir ne. Gal jam tai visai netiks ir nepatiks“, – kalbėjo pašnekovė, jau ketvirtus metus organizuojanti „lėtas“ stovyklas, kuriose poilsiautojai medituoja, mokosi masažo paslapčių, atlieka jogos asanas, ragauja be skubos paruoštą vegetarišką maistą.
Vietoje vyno – žolelių arbata
E.Kauneckienė nepataria įprasto gyvenimo keisti radikaliai – per dieną. „Fanatizmas tikrai nereikalingas. Reikia pirma pabandyti, o tada nuspręsti, ar tai atitinka tavo esybę. Pavyzdžiui, aš nesu šimtaprocentinė žaliavalgė, tačiau vasarą stengiuosi išnaudoti tas gėrybes, kurias turime. Kam karštą dieną valgyti mėsą, jei gali į salotos lapą susukti sutrintų išmirkytų saulėgrąžų pašteto ir sukramsnoti uždėjus ant ajurvediškos duonelės?“ – pasiūlė sveiką gyvenimo būdą propaguojanti moteris.
Kam karštą dieną valgyti mėsą, jei gali į salotos lapą susukti sutrintų išmirkytų saulėgrąžų pašteto ir sukramsnoti uždėjus ant ajurvediškos duonelės.
Ji įsitikinusi, kad įpročiai žmogų valdo ir verčia kartoti tą patį per tą patį, nes kas nors pasakė, kad taip turi būti. „Kodėl esame įpratę vakaroti su vyno taure ir sūriu? Nes tai miesčioniška ir madinga? Bet kodėl to nepakeisti šalta žolelių arbata su agurkais? Yra be galo daug skanių dalykų, bet mes jų tiesiog nežinome, nes neišbandome“, – kalbėjo E.Kauneckienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dideli kiekiai mėsos patiekalų apsunkina ir užteršia organizmą: „Įprastus ritualus galima keisti kitais. Pavyzdžiui, kepti ne šašlykus, o daržoves, soją ar sūrį. Jei patiks, vieną dieną pagalvosi, o gal jau ir kepti nereikia...“
Po persivalgymo – pasninkas
Ką daryti, jei pradėjęs sveikiau gyventi, imi ir suklumpi? E.Kauneckienė pataria nesigraužti: atsitiko – tai atsitiko. „Tarkime, jei kokioje nors giminės šventėje persivalgei, kitą dieną papasninkauk. Tai – geriausias būdas stabilizuoti organizmą. Iš ryto gerk vaisių, po pietų – daržovių sultis, valgyk vaisių. Jie duos ir gliukozės, ir energijos. Jei jaučiatės labai sunkiai – galbūt užteks tik vandens?“ – retoriškai klausė moteris.
Vasarą ji rekomenduoja dažniau valgyti daržoves, vartoti daug skysčių, tačiau vengti miltų ir cukraus.
E.Kauneckienė priminė, kad juodą darbą organizmui atlieka ne alus, o priedai prie jo. Todėl tokių užkandžių kaip sūris ar kepta duona reikėtų atsisakyti.
Užtat žaliavalgiški kokteiliai – idealus variantas. „Suplaki kokteilį iš įvairių žalėsių, įmeti apelsiną, vynuogę – išgeri ryte ir jausiesi sotus. Gauni daug naudingų vitaminų, o ir medžiagų apykaita pagreitės. Salotas siūlau gardinti įvairiomis sėklomis – sėmenų, sezamo, saulėgrąžų, moliūgo. Nebijokite prieskonių – naudokite nemaltus“, – patarimus žėrė E.Kauneckienė.
Kaitrią vasaros dieną puikiai atvėsins gaspačo sriuba, lietuviški šaltibarščiai ar stiklinė pasukų. Užkandžiui tiks agurkas, sutrintas su jogurtu.
