Tokias įžvalgas pateikė pasaulinio lygio sveikatingumo klubų plėtros ir klientų išlaikymo strategijų ekspertas iš Didžiosios Britanijos dr. Paulas Bedfordas, praėjusį penktadienį skaitęs pranešimą konferencijoje „Pasaulinės tendencijos sveikatingumo klubų rinkoje”.
– Kokius pagrindinius iššūkius įžvelgiate Lietuvos sveikatingumo rinkoje?
– Konferencijoje sutikau daug sveikatingumo entuziastų, puikių trenerių ir sveikatingumo profesionalų, kuriančių verslą. Jie puikiai išmano apie sporto programas, teisingą mitybą ir verslą valdo žvelgdami per šią prizmę.
Pirmiausiai sveikatingumo klubų vadovai turėtų persiorientuoti ir siekti būti gerais verslininkais.
Lygiai tokia pati situacija prieš daugelį metų buvo Skandinavijoje – sveikatingumo klubų savininkai buvo labai aukštos kvalifikacijos treneriai, tačiau neturėjo reikiamų vadybos žinių.
Sveikatingumo klubų vadovai skiria daug laiko treniruočių proceso žinių gilinimui, tačiau neskiria jo pakankamai vadybos ir rinkodaros žinioms gilinti.
– Ką patartumėte tokiems vadovams?
– Jie turėtų skirti ne mažiau dėmesio verslo valdymui, nei skiria treniravimui. Sveikatingumo klubų vadovai skiria daug laiko treniruočių proceso žinių gilinimui, tačiau neskiria jo pakankamai vadybos ir rinkodaros žinioms gilinti.
Tarkime, klientų pritraukimas ir išlaikymas – tai visas mokslas, paremtas tyrimais ir strategijomis. Klientas – svarbiausia kiekvienam verslui. Dėl jo verslas ir buvo kuriamas.
Todėl klubai turėtų skirti ne tik dėmesio, bet ir lėšų – mažiausiai 10 proc. metinio biudžeto turėtų keliauti rinkodarai.
– Kokių konkrečių klientų pritraukimo ir išlaikymo priemonių pasigendate?
– Pirmiausia – socialiniai tinklai, facebook, twitter. Reikia dirbti ne tik su esamais, bet ir potencialiais klientais.
Galiu pateikti paprastą pavyzdį: parduoti dešimties mėnesių programą vienam žmogui daug lengviau, nei vieno mėnesio programą dešimčiai. Be to, ir žmogui didesnė nauda.
– Dirbate visame pasaulyje. Kurios šalies pavyzdžiu, vystant sveikatingumo klubus, turėtume vadovautis?
– Skandinavijos rinka galėtų būti sektinas pavyzdys – Norvegija, Suomija. Šiose šalyse daug nedidelių nišinių klubų, sukurtų sporto trenerių.
Be to, jūsų klimato sąlygos panašios – Lietuvoje maždaug 220 dienų per metus būna niūros arba lietingos, tinkamos sportuoti sveikatingumo klube.
Lietuviai galėtų vykti į šias šalis pasisemti patirties.
– Kiek žmonių sportuoja klubuose Didžiojoje Britanijoje?
– Šalyje gyvena apie 65 mln. gyventojų, lankančių sveikatingumo klubus vidurkis sudaro apie 12 proc. Taigi šalyje sportuojančių klubuose skaičius siekia apie 7,5 mln.
Švedijoje vidurkis siekia 19 proc., Jungtinėse Amerikos valstijose ir Australijoje panašiai kiek Didžiojoje Britanijoje.
