Ligų lengviau išvengsite, jei į savo racioną nepamiršite įtraukti svogūnų, porų, česnakų. Žinoma, idealu, jei šia daržoves vartosite ne tik dėl to, kad reikia, bet ir todėl, kad jos skanios.
Svogūnas – ir nuo peršalimų, ir nuo uždegimų
Apie svogūnų gydomąsias savybes žino daugelis, tačiau baimindamiesi ne paties maloniausio kvapo ar pilvo pūtimo, vartoja jo mažiau, nei reikėtų. Svogūnuose gausu itin lakių eterinių aliejų (štai kodėl jie taip stipriai dirgina akis ir uoslę), vitaminų A, C, B grupės vitaminų, fermentų, cukraus, karoteno, kalcio, kalio, geležies, natrio, magnio.
Pastebėta, jog valgant svogūnus aktyviau išsiskiria virškinimo sultys, normalizuojasi žarnyno veikla. Švieži svogūnai ne tik gydo slogą bei kosulį, tačiau taip pat rekomenduojami profilaktikai nuo gripo. Tyrimai rodo, jog svogūnuose randami organiniai junginiai reguliuoja kraujo spaudimą, taip pat stabdo aterosklerozės vystymąsi. Ši daržovė mažina cholesterino perteklių, valo kraujagysles, todėl ypač rekomenduojama senjorams. Svogūnai padeda išlaikyti ir tvirtus kaulus.
Tie patys eteriniai aliejai, kurie taip dirgina akis bei viršutinius kvėpavimo takus, veikia dezinfekuojančiai, naikina mikrobus. Pavyzdžiui, pakanka vieną kitą minutę pakramtyti žalio svogūno ir burna bus dezinfekuota. Žinoma, po tokios procedūros reikės pasirūpinti gaiviu burnos kvapu.
Itin naudingi ir svogūnų laiškai, kuriuose be kitų medžiagų randama ir daug beta-karotino. Iš jo žmogaus organizme susidaro vitaminas A, o šis yra būtinas, kad normaliai funkcionuotų kepenys, skydliaukė. Šis svarbus vitaminas taip pat stiprina nervų sistemą, padeda atsikratyti nuovargio bei dirglumo.
Žinoma, ši daržovė nėra išsigelbėjimas nuo visų ligų, medikai perspėja, kad ją atsargiai reikėtų vartoti tiems, kas skundžiasi skrandžio, kepenų, inkstų, žarnyno ligomis, nes eterinis svogūnų aliejus veikia dirginančiai.
Naudingiausi sveikatai yra švieži svogūnai, tad berkite smulkintų jų galvučių ar laiškų ant salotų, troškinių. Jei nenorite, kad svogūnas būtų toks aitrus, supjaustykite jį ir palikite kelioms minutėms pabarstytą druska. Tada išspauskite ant jų šiek tiek citrinos sulčių ir dar kiek palaikykite.
RECEPTAS: Kepti svogūnų žiedai
Jums reikės: 3 vidutinio dydžio svogūnų, 4 valg. šaukšt. miltų, 1 valg. šaukšt. bulvių krakmolo, kiaušinio, gazuoto vandens, druskos, juodųjų pipirų, aliejaus kepimui (tinka rapsų, saulėgrąžų).
Nuluptus svogūnus supjaustykite maždaug 1 cm storio žiedais. Iš tešlai skirtų produktų suplakite gana tirštą tešlą – svarbu, kad joje nebūtų gumuliukų. Mirkykite svogūnų žiedus tešloje ir kepkite plačioje keptuvėje, gerai įkaitintame aliejuje, kol švelniai parus.
Iškepusius žiedus dėkite ant popierinių rankšluosčių ir palaukite, kol susigers riebalai. Skanaus!
RECEPTAS: Sotus svogūnų pyragas
Jums reikės: 120 g šalto margarino, 200 g riebios grietinės, 170 g miltų, 5 didelių svogūnų, 200 g fermentinio sūrio.
Ant švaraus paviršiaus suberkite miltus, padarykite juose duobutę. Į šią duobutę burokine tarka sutarkuokite atšaldytą margariną, supilkite grietinę. Kapokite plačiu peiliu, kol produktai susijungs, tada greitai suminkykite. Įdarui skirtus svogūnus supjaustykite pusžiedžiais ir kepinkite keptuvėje, kol suminkštės ir taps švelniai geltoni, pabarstykite juos pipirais, druska. Riebalais pateptą kepimo formą žemais kraštais išklokite tešla, klokite keptus svogūnus ir užtarkuokite fermentinio sūrio. Kepkite iki 180 laispnių įkaitintoje orkaitėje kol gražiai parus. Valgykite pyragą atvėsusį. Skanaus!
Poras – švelnesnio skonio svogūno giminaitis
Kone iki pusmetrio aukščio išstybstantis poras – mėgstamas ir sveikas svogūno giminaitis, pasižymintis kiek švelnesniu skoniu ir ne tokiu aitriu kvapu. Iš tiesų daržinis poras yra česnakinių šeimos svogūninis augalas, artimas ropinių svogūnų ir česnakų giminaitis. Porai taip pat, kaip ir česnakai bei svogūnai, pasižymi antibakteriniu ir antioksidantiniu poveikiu. Juose gausu vitaminų C, K, folio rūgšties, kalio, kalcio, magnio, geležies ir mangano. Teigiama, jog nuolatos valgant porus iš organizmo lengviau pasišalina šlakai, nesikaupia skysčiai.
Maistui naudojama ir apatinė porų stiebo dalis, ir jauni žali lapai. Patiekaluose porais galite pakeisti svogūnus, kai norite kiek švelnesnio skonio bei aromato. Šios daržovės panaudojimas itin platus – nuo sriubų ir troškinių iki salotų ar užkandžių. Porus taip pat galima užšaldyti – ir nors dalies savo maistingųjų savybių jie neteks, vistiek praturtins ruošiamus patiekalus.
Česnakas – populiariausia prieskoninė daržovė
Be česnako nemažai patiekalų tiesiog neįsivaizduojami – tai ryški, charakteringo skonio bei kvapo daržovė, mėgstama ir lietuvių virtuvėje. Česnakas taip pat vertinamas ir dėl savo gydomųjų savybių – tai kone populiariausia priemonė atėjus peršalimų sezonui. Česnakuose randama vitaminų C, A, PP, B, kalio, magnio, fosforo, geležies, seleno ir sieros junginių, amino rūgščių.
Sveikatai naudingiausi yra švieži česnakai, tačiau maisto gamyboje jie naudojami ir verdant, ir kepant, ir troškinant, ir konservuojant.
Įsigijus česnakų juos reikėtų laikyti sandariame inde ar medžiaginiame maišelyje, saugant ir nuo drėgmės, ir nuo tiesioginių saulės spindulių. Nors kai kurie žmonės laiko juos šaldytuve, iš tiesų neverta to daryti – geriau pasirinkti tiesiog vėsesnę buto vietą.
Česnakai veikia kaip natūralūs antibiotikai ir antioksidantai, štai kodėl jie naudingi ne tik kaip profilaktinė priemonė, bet ir rekomenduojami valgyti jau užklupus ligai. Dalis tyrėjų tvirtina, jog česnakai taip pat teigiamai veikia kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį, mažina cholesterolį. Tačiau kone labiausiai česnakai vertinami dėl antibkterinio poveikio – šios daržovės ekstratas sunaikina daugelį bakterijų ir grybelių.
Česnakus mažesnėmis dozėmis turėtų vartoti ar išvis jo atsisakyti žmonės, varginami skrandžio ligų, turintys problemų dėl kraujo krešėjimo.
SKANIOS IDĖJOS: Česnakinis sviestas su bazilikais
Imkite 50 g šalto sviesto, saują šviežių bazilikų lapelių, 3 skilteles česnako ir viską kapokite plačiu peiliu, kol gausite žalią kvapnų sviestą. Dėkite po gabaliuką šio sviesto ant šviežios žuvies filė (tinka lašiša, menkė, dorada), suvyniokite į foliją ir iškepkite orkaitėje. Ištirpęs sviestas virs gardžiu padažu. Skanaus!
Česnakinė bulvių košė
Neluptas česnako galvutes suvyniokite į aliejumi pateptą foliją ir kepkite orkaitėje apie 40 min. Pravėsusias jas nulupkite ir įmeskite kelias iškepusio česnako skilteles į grūdamą bulvių košę. Žinoma, nepagailėkite ir karšto pieno, sviesto, žiupsnio druskos. Tokia pagardinta košė puikiai tiks prie mėsos patiekalų, žuvies. Skanaus!
