Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 0–17 m. amžiaus vaikai 2013 m. sudarė 18,3 proc. visų šalies gyventojų, o 2001 m. jų buvo net 24,1 proc. Nepaisant to, kad gimstamumo rodiklis pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo, vaikų šalyje sumažėjo 35 proc.
Sirgo tris kartus
Pastaraisiais metais vienas šalies vaikas sirgo vidutiniškai 3 kartus. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, daugiausiai sergančiųjų buvo kvėpavimo, virškinimo bei akies ir jos priedinių organų ligomis.
Sergančiųjų vaikų buvo daugiau kaime (929,7/1000 vaikų) negu mieste (841,3/1000 vaikų).
Kūdikių sergamumo ligų struktūroje dominavo kvėpavimo sistemos ligos perinatalinio laikotarpio. Vaikai nuo vienų iki šešerių metų dažniausiai sirgo kvėpavimo, virškinimo ir odos bei poodžio sistemų ligomis.
O vaikai nuo 7 iki 17 metų dažniausiai sirgo kvėpavimo, virškinimo sistemų ligomis bei patyrė sužalojimus, apsinuodijimus ir kitus išorinių poveikių padarinius.
Mirė 240 vaikų
Remiantis išankstiniais Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje mirė 240 vaikų (0–17 m. amžiaus).
Didesnis mirtingumas buvo tarp kaime gyvenančių vaikų. Beveik pusė mirčių buvo vaikų iki 1 metų amžiaus grupėje. Apie ketvirtadalį kūdikių mirė dėl perinatalinio laikotarpio ligų. Daugiau nei trečdalį visų mirties priežasčių sudarė įgimtos formavimosi ydos, 7,3 proc. – išorinės mirtingumo priežastys.
1–6 metų amžiaus vaikai dažniausiai mirė dėl įgimtų formavimosi ydų, išorinių priežasčių, tarp jų ir dėl transporto įvykių
ir kitų nelaimingų atsitikimų, tyčinių susižalojimų, pasikėsinimų ir kt. (20 proc.) bei navikų (14,3 proc.).
Didžioji dauguma (60 proc.) 7–17 m. vaikų mirė dėl išorinių priežasčių. Iš jų dažniausios buvo savižudybės (23 mirtys), transporto įvykiai (10 mirčių) ir skendimai (6 mirtys). Antroji pagal dažnumą mirties priežastis šioje amžiaus grupėje buvo navikai (11,6 proc.), trečioji – nervų sistemos ligos (8,4 proc.).
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad daugelio vaikų sergamumo ir mirtingumo atvejų galima išvengti, todėl svarbu nuo pirmų gyvenimo dienų užtikrinti saugią ir palankią vaikui vystytis aplinką.
